Zita Šličytė: „Ką pasakys teisėjai, kai į teismus kreipsis užaugę vaikai?“

Zita Šličytė: „Ką pasakys teisėjai, kai į teismus kreipsis užaugę vaikai?“

Vakar prokuroro Egidijaus Motiejūno prašymu Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas paskelbė nuosprendį, išteisinusį Andrių Ūsą, kaltintą tvirkinus mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas spaudos konferencijoje po nuosprendžio sakė: „Nėra nusikalstamos veikos požymių“. Ir pabrėžė – teismas įsitikinęs A. Ūso nekaltumu: „Tai yra absoliuti reabilitacija – išteisinamasis nuosprendis“.

Dar daugiau – teismas padarė išvadą, kad mažametė seksualinę patirtį įgijo savo tėvo namuose per neteisėtus ir nekvalifikuotus filmavimus 2008–2009 metais. Teisėjas A. Cininas taip pat pabrėžė, kad „vaiko atmintis ištrinta“ ir jo tolesni liudijimai nebeturi jokios reikšmės.

Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė pakalbino Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų grupės narę, ilgametę advokatę dr. Zitą Šličytę.

Kaip vertinate vakarykštį Vilniaus antrojo apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad daug įtampų visuomenėje sukėlusios „Kauno pedofilijos“ tiesiog nebuvo?

Tai, ką išgirdau, manęs, žinoma, neįtikino.

Aš suprantu, kad negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtu būdu surinktais įrodymais. Bet A. Ūso išteisinimas pagrįstas tik tuo, kad tėvas, darydamas mergaitės parodymų įrašus, pažeidė vaiko teises, ir dėl to tai nesąs seksualinio išnaudojimo įrodymas.

Žinoma, negaliu nuneigti: pagal įstatymą įrodymas, gautas neteisėtu būdu, nelaikomas įrodymu, net jei jame užfiksuota tiesa – formalumas nustelbia tiesą. Netinkamai įformintas įrodymas yra prarastas įrodymas… Teisėjo A. Cinino visi argumentai buvo suvesti vien į tai, kad įrodymai gauti neteisėtai. Bet kodėl tėvas ėmėsi juos rinkti? Iš bejėgiškumo, iš nusivylimo, kad niekas nefiksavo, kad niekas netikėjo. Tačiau kodėl prokuratūra nieko nedarė? Tai juk jų pareiga. Juk net Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009 m. konstatavo, kad byla buvo tiriama nusikalstamai aplaidžiai.

Kas bus, kai mergaitei sueis aštuoniolika metų, jei tik ji liks gyva, ir ji kreipsis į prokuratūrą, pasakys, kad ją seksualiai išnaudojo, – ką šie mūsų vyrai pasakys tada?

Girdėjote, kas vyksta Amerikoje? Jie neturi senaties termino pedofilijos nusikaltimams ir todėl įvairaus amžiaus pedofilijos aukos kelia bylas savo išnaudotojams, reikalauja patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti, o jiems atlyginti žalą.

Reikia ir pas mus panaikinti senaties terminą – jeigu mes dabar nesugebame apginti savo vaikų, tai nors panaikinkime senaties terminą seksualinio smurto prieš mažamečius ir nepilnamečius nusikaltimams, kad užaugę ir įsidrąsinę jie galėtų patys apginti savo teises, atsiteisti už sugriautą vaikystę ar net gyvenimą. Kad ir iš tos pačios valstybės pareikalautų atlyginti neturtinę žalą. Kai tūkstančiai seksualinę prievartą patyrusių vaikų užaugę paduos savo smurtininkus į teismą – ką tada pasakys mūsų teisėjai? O gal jie ir iš valstybės pareikalaus atsakomybės už aplaidų pareigūnų darbą?

Ir nereikia mums pasakoti, kad pas mus nėra pedofilijos. Lietuvoje labai lengva „nurašyti“ vaikų seksualinį išnaudojimą: arba niekas netiki jų pasakojimais, arba motinos stoja ginti savo sugyventinių smurtininkų, ne vaikų.

O kaip Jūs vertinate tokį paradoksalų prokuratūros elgesį: ilgai, nors ir nenoromis rinkę įrodymus pedofilijos bylą vis dėlto parengė ir perdavė teismui, tačiau teisme galiausiai patys ėmė prašyti Ūsą išteisinti?

Apie mūsų prokuratūrą net nenoriu kalbėti.

Drįstu pasakyti – ją susargdino Artūras Paulauskas, kai būdamas Seimo pirmininku 2003 metais inicijavo 118 Konstitucijos straipsnio pakeitimą.

Dabartinė 118 Konstitucijos straipsnio redakcija sako: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.“

Čia ir sustokime: „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.“ Kaip matote, Konstitucija garantuoja prokurorams visišką kontrolės nebuvimą. Prokuroras yra pas mus mažiau kontroliuojamas negu teisėjas: teisėjas yra nepriklausomas, bet kai jis priima sprendimą ar nuosprendį, žino, kad jį gali apskųsti ir kad tada jo darbą nagrinės aukštesnės instancijos teismas. Galbūt ir Aukščiausias Teismas nagrinės – trys, o gal net septyni teisėjai. Ir jo sprendimą paliks arba atmes.

O prokuroras dabar daro ką nori – teismui teikia kokius nori parodymus. Gali neklausyti teismo. Aš jau nekalbu apie Seimą – prokuroras gali neiti net kviečiamas. Šiandien jis kaltina, rytoj gina. Ir nėra jokios institucijos, kuri galėtų veiksmingai prižiūrėti jų darbą. Prokurorai dabar už viską aukščiau – už Prezidentę, už Vyriausybę, už Seimą, už visų lygių teisėjus.

Kad ir šioje byloje – prisimenate, 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria buvo panaikinta prokuratūros nutarimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atmesti D. Kedžio skundą dėl Laimutės Stankūnaitės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pedofilijos byloje. Tada Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje, kuri yra „galutinė ir neskundžiama“ – tik įsiklausykite… – nurodė: Laimutė Stankūnaitė baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta nepagrįstai. Ir ką? Vilniaus apygardos prokuratūra, aišku, nusprendė, kad žino geriau, ir Laimutės Stankūnaitės baudžiamojon atsakomybėn nepatraukė.

Jokioje pasaulio valstybėje nėra tokių nepriklausomų prokurorų – tik teisingumą vykdančios institucijos yra nepriklausomos, ir tai jų veiksmus kontroliuoja aukštesnės instancijos teismai. Prokurorai yra arba prie vykdomosios valdžios, arba prie teismų, t. y. jie klauso arba teisingumo ministro, kuris būna ir vyriausias prokuroras, arba teismų. Tiesa, minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ignoravo ir Kėdainių apylinkės teismo teisėjai Bronius Varsackis, ir Vitalijus Kondratjevas, priimdami sprendimą sugrąžinti mergaitę L. Stankūnaitei.

Tai matote, kas darosi Lietuvoje? Lyg Šekspyro pjesėje „Ričardas III“ – pacituosiu iš atminties, gal ir ne visai tiksliai: „Kai nėr valstybėj pamatų tvirtų, kiekvienas, lyg nepažabotas žirgas, kur jam į galvą šauna, lekia šuoliais…“

A. Paulauskas paleido prokuratūrą savivalei. Jei niekas nepažabos prokuratūros, nebus jokio teisingumo. Teisėjas nagrinėja tik tai, ką gauna iš prokuratūros. Pavyzdžiui, kad ir šioje byloje – A. Cininas atvirai pripažino: prokurorai mums padavė tik mažą dalį medžiagos – „trupinius“, o A. Ūsas jau miręs – teisme jokių paaiškinimų nepateiks. Man iškart tai krito į akis.

Taigi, jei prokuroras aukštos moralės, geba atsispirti spaudimui, tai jis klauso įstatymo, Konstitucijos, o jeigu ne?..

Bet juk teismas turi teisę pareikalauti iš prokuratūros pateikti visą medžiagą, atlikti papildomus tyrimus?

Būtent. Bet ko iš jų pareikalausi? Juk byla normaliai neištirta. Kaip žinote, ji kelis metus buvo vilkinama, visaip siekiama, kad ji išvis nepasiektų teismo.

Kitas klausimas: kodėl A. Cininas neapklausė mergaitės dabar? Jei tėvas netinkamai surinko įrodymus – kitaip jis to padaryti ir negalėjo, nes čia ne jo darbas – ją apklausti galėjo pats teismas.

Bet jei Jūs klausėtės A. Cinino spaudos konferencijos, turėjote girdėti, kaip jis, atsakydamas į klausimą, kodėl teismas neišdrįso apklausti mergaitės, atsakė, jog čia nereikėję jokios drąsos, nes pagal ekspertų išvadas, „vaiko tolimesnė apklausa yra beprasmė ir jo atmintis ištrinta“.

Ką jūs sakote? Viskas taip, kaip mes, Visuomeninės komisijos smurtui Garliavoje tirti nariai, savo preliminariosiose išvadose buvome parašę: „Dabartinė visiška mergaitės izoliacija po jos prievartinio perdavimo biologinei motinai sudaro visas sąlygas mergaitės psichologiniam gniuždymui bei poveikiui, galimai siekiant parodymų pakeitimo“. Juk visiems buvo aišku: toks mergaitės paėmimas smurtu, prievarta, kol A. Ūso baudžiamojoje byloje nėra priimtas nuosprendis – apkaltinamasis ar išteisinamasis, yra sąmoningas pagrindinio įrodymo pedofilijos byloje sunaikinimas. Juk tokiose bylose būtent vaikai yra pagrindinis ir dažniausiai vienintelis įrodymas.

Dabar A. Cininas tai ir patvirtino. Jeigu mergaitės atmintis ištrinta, pagrindinis įrodymas sunaikintas.

7 komentarai

  1. Tikiu, ateis diena, kai Lietuvoj atgis Teisingumas ir teisėjai, prokurorai, gynę ir slėpę nusikaltėlius, bus atitinkamai nubausti. Bus duota teiė pedofilus gydyti arba kastruoti.

  2. Tai pasirodo, dėl prokurorų savivalės kaltas Artūras Paulauskas? O juk šio veikėjo iniciatyva įtvirtinto „nepriklausomos“ prokuratūros modelio mums pavydi visa Europa, štai ir lenkai jau nusirašė:

    J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dabar Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas iš esmės tikrai nepriklausomos prokuratūros modelis. Kas atsitiktų, jeigu tas modelis būtų pakeistas ir generalinis prokuroras taptų pavaldus teisingumo ministrui, kitaip sakant, būtų visiškai pakištas po politikų, valdančiųjų politikų įtaka? Ar tada generalinis prokuroras ir jo pavaldiniai sugebėtų būti atsparūs politinėms įtakoms, jūsų manymu?
    A. VALANTINAS. Visa Europa ar dauguma Europos valstybių, kurios turi šitą modelį, susitikę su mumis, sakydavo: kaip mes jums pavydime, bet kadangi pas mus sena demokratija, viskas sustojo į vėžes, mums nieko keisti nereikia, politikai pasiekė tam tikrą lygį, teisėsaugininkai irgi žino savo veiklos ribas. galėčiau pasakyti apie kaimynus lenkus, kurie turėjo teisingumo ministrą generalinį prokurorą ir kurie nuo šių metų kovo mėnesio nusirašė nuo mūsų, drįstu teigti, nusirašė, turės tokią sistemą kaip pas mus.
    (Ištrauka iš LR Seimo stenogramos, 2010-02-11, Seimo nutarimo „Dėl pritarimo A. Valantino atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“ projektas Nr. XIP-1721, pateikimas ir svarstymas)

    • Viso pasaulio valdovai pavydi Josifui Stalinui: „Yra žmogus – yra problema, nėra žmogaus – nebėra problemos!“. Šis principas įgyvendintas Prokuratūros įstatyme – nėra jokių viršininkų ir net žmonių prokuroro kelyje, jie visi pašalinti. Prokuroras vienvaldiškai sprendžia ką tirti ir kaip tirt bei kokius įrodymus rinkti, kokius atmesti ar sunaikinti. Virš jo tik skylėtas įstatymo dangus ir jo „sąžinė“, pagal jo sugedimo laipsnį. Įstatymų dangus skylėtas, nes įstatymai ir kodeksai tėra tik baigtinis receptų rinkinys, o gyvenimas visada įvairesnis ir tenka ieškoti įstatymo „dvasių“, o „sąžinę“, kaip ir visą kitą laisvoje rinkoje galima nusipirkti. Čia tik kainos klausimas. Aukščiausia kaina yra jo ąr/ar jo artimųjų gyvybės kaina, todėl nepaperkamų nėra. Todėl visi valdovai ir pavydi Josifui Stalinui, nes jis galėjo savo principą įgyvendinti visiškai viešai ir atvirai…
      Tai kokią turime prokuratūrą? Stalinistinę ar ne?

  3. Čia sunku ką jau ir pridurti. Būtent dėl to vilkinamas įstatymo priėmimas dėl liaudies tarėjų dalyvavimo teismo procesuose. Baisu, kad 5 ar 7 Puteikiai, Šličytės, Oželytės ar dar kokie padorūs visuomenės atstovai praskleistų melo ir purvo prokuratūros, seimo užuolaidas. Aiškinama – tai brangiai kainuos biudžetui. Atsibuskit – TEISINGUMĄ negalima matuoti pinigais. Sutaupysim centus – prarasim ištisas kartas, prarasim Valstybingumą. Prarasim (jau praradom) elementarų padorumą,dorą,sąžiningą tarpusavio bendravimą. Pamiršim (jau pamiršom) kaip nuoširdžiai, atvirai galima džiaugtis vieni kitais, jaustis oriais. Ką mes šiandien ginam? Man net liežuvis nesiverčia ištarti tuos šlykščius žodžius. Aš ne prieš smurtą, bet papasakosiu atvejį iš sovietinių laikų. Į Kauną iš buvusio Leningrado baleto mokyklos buvo atsiųsti trys simpatiški aukštos klasės baleto šokėjai. Labai greitai Kaune pradėjo organizuoti iškrypėlių klubą. Klausimą išsprendė visuomenė – jie gavo tiek „ausų“, kad Kaune juos tiek ir tematėme. Aukštesnioji valdžia tokiam necivilizuotam metodui prisidengė „nieko nežinančia“ ir „nematančia“ skraiste. Gaila, kad mūsų valdžia (ne visa) elgiasi priešingai. Mitingai, organizuojami visuomenės, blokuojami, gėjų paradai – saugomi policijos. Geriau saugotų vaikus nuo iškrypėlių. Greit priimsim įstatymą kurti netradicines šeimas. Sparčiais žingsniais einame į „civilizaciją“. Tik kur nueisim?

  4. Pilnai pritariu gerb.Z. Šličytės išsakytai pozicijai. Iš savo pusės galiu išreikšti nuomonę, kad kaip Lietuvoje dažniausisiai niekuo baigiasi rezonansinės bylos vien todėl , kad jų figūrantai būną pačio aukščiausio rango buvę ar esantys politikai, taip matomai iš šioje byloje galai ėjo į pačias aukščiausis valdžios viršūnes todėl toks rezultatas. Tikiu, kad yla iš maišo išlys, bet gali taip atsitikti, kad jau per vėlai, kad galima būtų ką nors atitaisyti. Lietuvai Tiesos dar teks palaukti.

  5. „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus“. Prokuroras yra kaltintojas pagal apibrėžimą. Ką ir kaip jis gali ginti? Konstitucijoje įtvirtinta nesąmonė prieštaravimas. O vaikas… Kai suaugs, tada ir išaiškės tiesa. Jei suaugs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *