Seimas šią savaitę atsisakė svarstyti Vitalijaus Gailiaus siūlymą neskaičiuoti senaties termino teisiamiems ir imunitetą įgijusiems politikams – šios įstatymo pataisos grąžintos tobulinti.
„Dabartinis nevienareikšmis teisinis reguliavimas iš esmės trukdo nagrinėti bylas“, – pristatydamas savo pataisą kalbėjo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas V. Gailius, pabrėždamas, kad jo pasiūlymas nukreiptas „ne į konkrečius asmenis“, o į korupcijos prevenciją.
V. Gailių kritikavęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas siekė pabrėžti, kad tokios pataisos siūlymas įrodo, kad jo partijos byla yra politizuota. V. Gailius replikavo, kad V. Uspaskichui nėra ko bijoti: įstatymas atgaline data negalioja ir dėl to pakeista senaties skaičiavimo tvarka nebūtų taikoma vadinamajai „Darbo partijos bylai“.
Už tolesnį įstatymų pataisų svarstymą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 37. Tačiau pats pasiūlymas nebuvo atmestas – jis V. Gailiui grąžintas tobulinti.
Tiesos.lt redakcija paprašė Vitalijų Gailių pakomentuoti tokį Seimo sprendimą.
Savo rinkiminėse programose visos partijos žada kovoti su korupcija, tačiau šios savaitės Seimo balsavimas dėl Jūsų pasiūlytos pataisos neskaičiuoti senaties termino teisiamiems ir imunitetą įgijusiems politikams rodo, kad tokių yra mažuma – už balsavo tik 58 Seimo nariai.
Kokia Jūsų siūlomų pataisų esmė?
Siūlomos įstatymo pataisos buvo subrandintos ilgametės mano darbo vidaus reikalų sistemoje patirties. Kam valstybei yra reikalingi įstatymai? Lietuva – teisinė valstybė, ir būdamas Seimo nariu privalau užtikrinti, kad teisė ir įstatymai kurtų aiškų valstybės fundamentą. Jeigu visi yra lygūs prieš įstatymą, tai su pareigomis susijęs imunitetas neturėtų būti kliūtis įstatymui veikti.
Kaip Jūs vertinate Seimo daugumos sprendimą atmesti Jūsų pataisą?
Seimo daugumos sprendimu įstatymo pataisos buvo grąžintos tobulinimui. Prisipažinsiu, nustebino, kad kai kurie Seimo nariai jas traktavo kaip jau esamų bylų politizavimo bandymą. Gaila, neišgirdau aiškesnių komentarų, kokių konkrečiai. Tačiau privalau gerbti kolegų valią ir nuostatą, kad įstatymas turi būti taikomas lygiai visiems be subjektyvių aliuzijų.
Ar Seimo daugumos sprendimas neprivers Jūsų nurimti ir daugiau iniciatyvų dėl korupcijos mažinimo nekelti?
Lietuvos politinę sistemą žmonės dažnai supranta kaip nesibaigiančių kovų lauką, kuriame vieni stengiasi įveikti kitus. Norėčiau, kad šis įvaizdis Lietuvoje keistųsi. Savo darbą Seime matau kaip nuolatinę kompromiso paiešką. Surasti visiems tinkamų sprendimų yra be galo sudėtinga, tačiau tikiu, kad įmanoma. Iniciatyva nėra laimėjimo ar pralaimėjimo kintamasis, tai ilgas ir sudėtingas procesas.
Kalbino Ramutė Bingelienė
Atidžiai stebėjau seimo posėdį, kuriame buvo svarstomas šis klausimas. Džiaugiuosi, kad seime atsiranda vis daugiau profesionalių žmonių, sugebančių teikti akivaizdžiai įsisenėjusius, akis badančius, palankius korumpuotom grupuotėm įstatymų pakeitimus. Gal ir logiškas atidėjimas patobulinimui. Svarbiausia, kad neužsigulėtų stalčiuose. Nemažai seimo narių balsavo už priėmimą ir nemažai susilaikė. Tai jau neblogai.
Aleksandrai, žinokit, susilaikymas, tai dar blogiau už balsavimą prieš, nes ir susilaikiusiųjų ir balsavusių jų prieš balsai sudedami ir laikomi balsavusiųjų prieš balsų skaičiumi. 58:65. Trūko tik 8 balsavusių už. Gaila.
Pagarba V.Gailiui. Jis mano tėviškėnas nuo Joniškio Kriukų. Tikiuosi Vitalijus manęs, kaip ir daugelio Tiesos siekiančių tautiečių, nenuvils. Įdomu, kaip šiuo klausimu balsavo N.Venckienė, nes tai lakmuso popierėlis. Kas svarbiau – Tiesa ir Teisingumas, ar savas ir Viktoro kailis?
Džiaugiuosi, kad Vitalijus Gailius pateko į Seimą. Linkiu jam nuosekliai ir drąsiai siekti daugiau teisingumo, net jeigu kartais tai ir atrodytų beviltiškos pastangos.
Kol Lietuvą valdys VSD tokie įstatymai neturės prasmės, nes tai reikš, kad ši nusikalstėlių organizacija nesilaikydama senaties termino turės daugiau laiko kurti bylas, persekioti nekaltus žmones visą gyvenimą. Taip kaip sukūrė istoriją Pociūnui jį patys nužudę, kaip iš nieko sukūrė bylas Lietuvos patriotui- savanoriui Šarūnui Pabaraliui, Gatajavų šeimai, kurių nekaltumą ir Lietuvos saugumo persekiojimą pripažino Amerika ir Suomija, bei suteikė politinį prieglobstį. Kaip dabar kuriama byla Eglei Kusaitei, aklam invalidui Ivanauskui, bei prieš pedofilų klaną stojusei teisėjai N. Venskienei
Gailius visiškai teisus, kad visi turime būti lygūs prieš įstatymą. Teisinio imuniteto institutas sukurtas tam, kad politikai savo kadencijos metu galėtų likti nepriklausomi nuo spaudimo bei šantažo panaudojant teisinę sistemą. Tačiau už galimai padarytus nusikaltimus jie privalo atsakyti pagal įstatymus lygiai su visais, kai jų politinė kadencija pasibaigia. Todėl Gailiaus pataisa yra labai vertinga, nes užkerta kelia pabėgti nuo atsakomybės. Tik yra viena bėda, kad senaties atidėjimo galimybė gali būti panaudota politiko šantažui ir nutildymui – „jei padarysi „klaidą“ savo politiniame sprendime, pasibaigus kadencijai būsi apkaltintas ir teisiamas!“ Kadangi kiekvienas politinis sprendimas paliečia visus ir kiekvieną, tai jis visada kažkam naudingas, o kažkam trukdo. Po tokios pataisos pastarieji turės įrankį kerštui bei susidorojimui už jiems nepalankius politiko pasiūlymus ir sprendimus. Ar po šios pataisos politikai nepradės slėptis, kaip pelė po šluota ir nebus dar labiau tampomi?
Kita vertus, politikai turi atsakyti už nusikaltimus, kuriuos padarė anksčiau ar padaro politinės kadencijos metu. Kadencijos metu Seimas nors iš dalies yra nepriklausomas arbitras sprendžiant ar yra kaltinimas pagal įstatymus ar yra politinio susidorojimo požymių. Kas bus arbitras po politiko kadencijos pabaigos? Kita vertus dar nei vienas politikas nebuvo patrauktas atsakomybėn už skylėtų įstatymų ar politinių sprendimų padarytą net milžinišką žalą – pavyzdžiui valstybės turto išvogimą bei iššvaistymą vietoje to, kad tas turtas būtų modernizuotas ir/ar valstybei naudingai privatizuotas, už žemės ūkio industrijos sunaikinimą grąžinant bei atstatant nuosavybę, už atvirai lobistinius sprendimus ir pan.