Atsisiųsti PDF formatu

Apie projekto autorių

Aš, Jonas Černius, esu niekuo neišsiskiriantis Lietuvos Respublikos pilietis. 2008 metais baigiau Vilniaus „Gabijos“ gimnaziją. Tais pačiais metais įstojau į Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakultetą, kurį baigiau 2012 metais įgydamas kvalifikacinį teisės bakalauro laipsnį. Studijuodamas teisės mokslą, turėjau galimybę domėtis daugybe skirtingų mokslinių disciplinų, tokių kaip teisės filosofija, kriminologija, teisės teorija ir dar daugybe kitų šakinių ir tarpšakinių teisės mokslų.

Šios per 4 metus įgytos žinios, kurias dar papildžiau savarankiškai domėdamasis sociologijos, politologijos, ekonomikos, vadybos, viešojo administravimo, viktimologijos, istorijos mokslų disciplinomis, leido man suformuoti visumą idėjų ir savitą požiūrį į šiuo metu Lietuvoje vykstančius politinius, socialinius ir juridinius procesus, taip pat atskleisti dabartinės Lietuvos nacionalinės teisinės sistemos probleminius aspektus ir pasiūlyti būdų, kaip juos įveikti, kaip patobulinti Lietuvos nacionalinę teisinę sistemą, priartinant ją prie demokratinės, žmogaus teises gerbiančios ir socialinės gerovės valstybės idėjos siekiančios valstybės modelio.

Norėčiau šiomis idėjomis su Jumis, mieli bendrapiliečiai, pasidalinti. Nekantriai lauksiu Jūsų kritikos, pastabų ir nuomonių vertinant Valstybės nacionalinės teisinės ir viešojo administravimo (institucinės) sistemų reformos projektinės gaires, kurios, tikiuosi, ateityje galėtų papildyti „Lietuvos sąrašo“ programą.

Tegul „Lietuvos sąrašo“ rinkiminė programa tampa visų mūsų bendru kūriniu ir kitokios – demokratinės, žmogaus teises gerbiančios – valstybės poreikio postulatu.

Su pagarba,
Jonas Černius

Prieš mėnesį Daukanto aikštėje iškelta Lietuvos sąrašo idėja sparčiai skleidžiasi ir lapoja. Suprantama: ji kelia vis daugiau klausimų ir sveikų įtampų. Ko išties Sąrašu siekiama? Kas ta nepartinė partija, kuri veikia ne pagal partinę logiką? Koks jos santykis su tikromis partijomis?

Lietuvos sąrašas – tai vienas iš piliečiams siūlomų būdų pasipriešinti dabartinei grupuočių savivalei ir susigrąžinti valstybę. Tai visuomenei susikurti teikiama demokratinės, padorios ir teisingos Lietuvos alternatyva. Tokiai alternatyvai įgyvendinti reikia plataus piliečių susitelkimo ir seimo daugumos. Ar tai įmanoma šiandien? Juk valdančių grupuočių pusėje jėga, pinigai, slaptosios tarnybos, didelė dalis žiniasklaidos, o visuomenė – sutrikusi, nusivylusi, įbauginta, menkai organizuota ir politiškai abejinga. Vis dėlto lieka gyva respublikoniška viltis, kad žmonių laisvės ir padorumo siekis, draugystė ir pasitikėjimas gali įveikti cinišką ir korumpuotą jėgą. Tačiau tokią viltį sustiprinti ir naują sveiką politinę bangą sukelti įmanoma tik nepasidavus įprastai partinei nomenklatūrinei logikai, tik primityvią kovą dėl valdžios keičiant tarnyste ir bendrais įsipareigojimais. Tik pasitikint laisva visuomene ir jos išmintimi.

Lietuvos sąrašas būtų valdžios savivalei nepritariančių piliečių į seimą iškelti arba jų paremti žmonės, kurie įsipareigotų per ketverius metus įgyvendinti šių piliečių siūlomą valstybės išgydymo, demokratinės Respublikos atkūrimo programą. Būtent tokia nepartinės partijos idėja sulaukė mokslininkų, menininkų, vietos bendruomenių lyderių, sąžiningų valstybės tarnautojų paramos. Ji ėmė telkti žmones. Visuomenė pradėjo Lietuvos sąrašą auginti kaip Daukanto aikštėje prasikalusį savą augalą. Lieka tartis, kaip šį augalą toliau prižiūrėti, formuoti, stiprinti. Svarbu sukurti patikimas jungtis, sutarti dėl bendro veikimo su tikromis partijomis, pritariančiomis Sąrašo siekiams. Tos jungtys gali būti įvairios. Džiugu, kai bendrų siekių turinti nauja „Drąsos kelio“ partija skinasi aikštės augalo žiedus ir merkia juos į savo partinę vazą, kai ji imasi rūpintis Lietuvos sąrašu. Tai geras kelias. Tačiau gal gali būti ir dar geresnių? Gal verta aptarti visus būdus ir pasirinkti tokį, kuris leistų rudens rinkimuose sutelkti didžiausią demokratinių permainų bangą? Bet kokiu atveju būtina neprarasti laisvos kūrybos dvasios ir tarnystės idėjos. Visa pilietinė talka netektų prasmės, jei į seimą einantys nauji junginiai pavirstų tik dar viena jėgos grupuote, veikiančia pagal įprastas nomenkaltūros primestas žaidimo taisykles.

Darius Kuolys

Asociacija „Nepartinis demokratinis judėjimas“ savo svetainėje paskelbė pranešimą:

Vakar, t.y. birželio 18 dieną įvykusiame Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) Valdybos posėdyje vienas iš svarstytų darbotvarkės klausimų buvo dėl NDJ galimybių dalyvauti kuriant naują politinę jėgą.

Svarstant minėtą klausimą buvo nagrinėjamos Lietuvos sąrašo steigėjų ir rėmėjų programinės nuostatos, vertinami pagrindiniai siekiai. Bendru sutarimu NDJ Valdyba priėmė sprendimą palaikyti Lietuvos sąrašo steigėjų iniciatyvą ir pritarti jų išdėstytoms programinėms nuostatoms. Taip pat bendru sutarimu Nepartinio demokratinio judėjimo Valdyba įgaliojo NDJ vadovybę atstovauti judėjimą kontaktuose su Lietuvos sąrašo iniciatoriais, nuolat informuojant NDJ Valdybą, Tarybą bei visus NDJ narius apie savo veiksmus bei priimamus sprendimus.

Lietuvos sąrašo idėja buvo pristatyta šią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje.

Lietuvos sąrašas – tai šalies visuomenės ir pasaulio lietuvių kuriama padorios, teisingos ir demokratinės Lietuvos alternatyva. Lietuvos sąrašo steigėjai ir rėmėjai kviečia vietos ir profesines bendruomenes, užsienio lietuvius kelti į Sąrašą sąžiningus ir žmonių pasitikėjimą turinčius asmenis, kurie įsipareigotų ištikimai tarnauti Lietuvos tautai ir įgyvendinti šias Sąrašo nuostatas.

Pagrindiniai siekiai:

• Sugrąžinti valstybę žmonėms.
• Sutvirtinti moralinius Lietuvos pamatus.
• Padėti pagrindus savarankiškai ir kūrybingai visuomenei.

Padedant žmonėms susigrąžinti valstybę, bus:

• įveikta anoniminių korumpuotų grupuočių savivalė;
• atkurta konstitucinė šalies santvarka – demokratinė Lietuvos Respublika;
• užtikrinta įstatymo viršenybė visose gyvenimo srityse;
• Seimui sugrąžintos Tautos Atstovybės galios ir užtikrinta parlamentinė vykdomosios valdžios, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų kontrolė;
• laiduotos žmogaus teisės ir laisvės;
• sukurta tikra savivalda: renkami seniūnai arba seniūnijų tarybos, mišriu būdu renkamos savivaldybių tarybos, deleguojami savivaldybių atstovai į kraštų tarybas – žmonės tampa savo vietovės, krašto ir valstybės šeimininkai;
• užtikrintas piliečių dalyvavimas valstybės valdyme ir sukuriama demokratinė sprendimų priėmimo tvarka: įdiegta viešųjų konsultacijų ir piliečių apklausų praktika, prie savivaldybių tarybų, Vyriausybės ir Seimo įsteigtos ekspertų komisijos bei visuomeninės tarybos, sprendimai dėl bendro gyvenimo priimami tik tariantis, po viešų argumentuotų diskusijų;
• pasaulio lietuviams padedama susigrąžinti Tėvynę: jiems atveriamas Seimas, valstybės tarnyba, mokslas, švietimas, verslas, ekspertų komisijos, visuomeninės tarybos ir kitos Lietuvos kūrybai svarbios institucijos; visi, gimę Lietuvos piliečių šeimose, išlieka Lietuvos piliečiais;
• įtvirtinta nuostata, kad visas valstybės turtas ir nacionalinis biudžetas yra ne valdžios, bet visų piliečių nuosavybė: Respublikos turtas valdomas veiksmingai, atsakingai ir skaidriai, valstybės ir savivaldybių biudžetai sudaromi ir vykdomi viešai.

Tvirtinant moralinius Lietuvos pamatus, bus:

• atkurta šalies politinė kultūra, politikai sugrąžintas jos turinys: tarnavimas visuomenei, atsakingas viešųjų reikalų tvarkymas, moralinės tvarkos kūrimas;
• pertvarkyta ir demokratizuota teisėtvarka, kad pajėgtų veiksmingai ginti tiesą ir teisingumą kaip valstybės pagrindą;
• įdiegtas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas skiriant teisėjus, prokurorus, specialiųjų tarnybų vadovus, kitus valstybės tarnautojus;
• sukurta ypatingojo prokuroro institucija, atlikta visų rezonansinių bylų patikra, jos pabaigtos sąžiningai ištirti;
• valstybės tarnyba grindžiama kompetencija ir tarnavimo Lietuvos tautai etika, etikos pažeidimai valstybės tarnyboje netoleruojami;
• sutramdyta politinė korupcija kaip visų kitų rūšių korupcijos šaltinis;
• įgyvendintas realus valstybės tarnautojų ir jų šeimos narių turto deklaravimas, numatant griežtą teisinę atsakomybę už neteisingai pateiktus duomenis;
• atkurta moralinė visuomenės ir valdžios sutartis: Lietuvos sąrašo asmenys raštu įsipareigos piliečiams laikytis prisiimtų pareigų ir etinių nuostatų, kurias sulaužę be išlygų pasitrauks iš Seimo.

Dedant pagrindus savarankiškai ir kūrybingai visuomenei, bus:

• ekonominė ir socialinė valstybės politika palenkta viduriniam sluoksniui – laisvos visuomenės pamatui – ugdyti: sudarydama sąlygas plėtoti smulkų, vidutinį, šeimos verslą, diegdama socialinę demokratiją, mažindama socialinę atskirtį, padėdama išsiveržti iš skurdo rato, ji sukurs sąlygas savarankiškiems, finansiškai nepriklausomiems žmonėms rastis, gausėti ir stiprėti;
• atkurti civilizuoti, patikimi valstybes ir verslo bendradarbiavimo santykiai: verslas skatinamas veiksmingai prisidėti prie valstybės ir solidarios visuomenės kūrimo;
• bendros valstybės ir verslo pastangos nukreiptos į darbo vietų kūrimą: darbui sugrąžinama jo vertė, Lietuva paverčiama gaminančiu ir ūkiškai pajėgiu kraštu;
• atgaivintas Lietuvos kaimas su stipriais ūkiais, kooperacija ir gyvomis kultūros tradicijomis;
• švietimo, mokslo, kultūros ir meno politika nuosekliai orientuota į tautos kūrybinių galių plėtrą, tvirtos tapatybės kūrimą, kiekvieno asmens ir visuomenės moralinio stuburo stiprinimą.

Tik laisvi žmonės gali išsaugoti laisvą valstybę. Tik garbingi piliečiai gali sukurti garbingą ir kilnią Lietuvą – šalį, kuri aktyviai dalyvaus kuriant teisingesnę šiuolaikinio pasaulio tvarką.
Lietuvos sąrašas įveiks Lietuvos kaip uždaros, kaprizingos ir sunkiai nuspėjamos Europos Sąjungos provincijos elgseną: atnaujins ir sustiprins dialogą su strateginiais Vakarų partneriais ir normalizuos santykius su kaimynais.

Darius Kuolys (Karolio Kavolėlio nuotrauka)

Liudvikas Jakimavičius ir Darius Kuolys apie Lietuvos sąrašą kalba birželio 8-osios „Aikštės žiniose“.

Liudvikas: Gegužės 26 dieną Daukanto aikštėn susirinkę piliečiai iškėlė Lietuvos sąrašo idėją. Esam turėję daug įvairių sąrašų. Kam reikalingas šitas Sąrašas?

Darius: Žmonės, neabejingi Lietuvai, po pulkininko Vytauto Pociūno žūties ir valdžios organizuoto jo šmeižto pradėjo svarstyti, kaip sutvirtinti grupuočių griaunamus mūsų Respublikos pamatus. Antidemokratiniams išpuoliams stiprėjant, vis labiau susiliejant šalies politikai ir teisėtvarkai su kriminaliniu pasauliu, kaip alternatyva brendo ir Lietuvos sąrašo idėja. Nykiame dabartinės politikos peizaže toks Sąrašas tapo būtinybe. Šiandien nei pozicija, nei opozicija nėra įgali ginti pamatinių Respublikos vertybių. Valdančioji dauguma jau susitaikė su pralaimėjimu seimo rinkimuose. O valdžią aptarnaujanti parlamentinė opozicija nusilenkė būsimam valstybės premjerui – jau kartą šalies ūkį valdžiusiam Viktorui Uspaskich. Ar Lietuvos piliečiai verti tik tokio „pasirinkimo“? Lietuvos sąrašas – tai pačiai visuomenei susikurti siūloma demokratinės, padorios ir teisingos Lietuvos alternatyva.

Liudvikas: Kaip įsivaizduoji šio Sąrašo programą? Kokių tikslų jis sieks?

Darius: Programą diktuoja dabartinė Lietuvos padėtis. Kaip Sąjūdžio laikais būtina susitelkti ties pamatiniais valstybės reikalais: atkurti demokratinę Respubliką, šalies konstitucinę santvarką, įtvirtinti tikrą piliečių savivaldą, dekriminalizuoti teisėtvarką ir politiką, sudaryti sąlygas kurtis viduriniajai klasei – laisvos visuomenės stuburui, sutelkti po pasaulį pasklidusią Lietuvos tautą bendrai Tėvynės kūrybai. Būtent šie tikslai jungs į Lietuvos sąrašą kviečiamus, eiti sutinkančius ir jį remiančius skirtingų įsitikinimų žmones.

Liudvikas: Kokiu būdu tas Sąrašas bus sukurtas ir kas jį kurs?

Darius: Lietuvos sąrašą kuria visuomenė partinei nomenklatūrai ir „tradicinei politologijai bei apžvalgotyrai“ nelengvai suvokiamu būdu. Į šį Sąrašą neįmanoma įsiprašyti. Į jį kviečiami žmonių pasitikėjimą turintys ir sutinkantys Lietuvai nesavanaudiškai tarnauti piliečiai. Kandidatus į Sąrašą žmonės siūlo Daukanto aikštėje, interneto portale www.užteisingumą.lt, laiškais „Aikštės žinioms“. Telkiasi ir Sąrašo rėmėjai: tarp jų – žurnalistė Liudvika Pociūnienė, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Vytautas Rubavičius, rašytojas Saulius Šaltenis.

Pačiame Lietuvos sąraše šiandien žmonių norimi matyti Gintaras Aleknonis, Romualdas Ozolas, Jonas Kronkaitis, Algirdas Patackas, Tomas Dapkus, Valdas Vasiliauskas, Aurelija Stancikienė, Naglis Puteikis, Ligitas Kernagis, Raimondas Kuodis, Neringa Venckienė, Valentinas Mikelėnas, Viktorija Daujotytė, Povilas Urbšys, Bronislovas Genzelis, Nijolė Oželytė, Vitalijus Gailius, Vytautas Giržadas, Kęstutis Girnius, Vygaudas Ušackas bei kiti žinomi asmenys. Labai svarbu, kad Sąrašui būtų pasiūlyti žmonės iš regionų, vietos bendruomenių lyderiai. Lietuvos sąrašas atviras užsienio lietuviams: jis kviečia visus išvykusius dalyvauti valstybės kūryboje. Šiuo metu vyksta pokalbiai, konsultacijos, diskusijos. Netrukus išryškės Sąrašo branduolys, kurį bus galima pristatyti visuomenei.

Liudvikas: Kaip įsivaizduoji Sąrašo perspektyvą?

Darius: Lietuvos sąrašas eina laimėti. Laimėti tam, kad padėtų žmonėms susigrąžinti valstybę.