Teisininko Jono Černiaus apibendrinti svarbiausi piliečių pasiūlymai porinkiminei Lietuvai

Tai – teksto autoriaus bandymas išskirti ir aptarti pagrindinius pasiūlymus, pateiktus UžTeisingumą.lt svetainės skiltyje Kurkime LT programą.

1. Sumažinti seimo narių iki 100.

Komentaras: Ši idėja, daugelyje, jaunos demokratijos valstybių yra pristatoma kaip inovatyvi ir siektina. Tačiau egzistuojant didžiulės sisteminės korupcijos mastui, o kai kada egzistuojant ir nusivylimui demokratine politinio valdymo sistema dažnai didesnis Parlamento narių skaičius lemia tai, kad užsiiminėjant neskaidriais korupciniais sandoriais ir nelegaliu lobizmu yra mažiau įmanoma paveikti teisėkūros procesą ir pakeisti nacionalinę teisę pagal kažkieno reikalavimus, taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad didesnis Seimo narių skaičius lemia ir didesnę idėjų, pasiūlymų ir kritikos apimtį leidžiant teisės aktus ir pastebint juose egzistuojančias spragas ar defektus. Vertinant teisėkūros proceso integralumo, kokybės ir nuoseklumo prasme didesnis Seimo narių skaičius yra sveikintinas reiškinys, su sąlyga, jog pačiame Seime, tautos atstovai savo pareigas atlieka tiksliai, ir kokybiškai, nepiktnaudžiauja jiems skiriamomis teisėmis ir gina viešąjį interesą. Be abejo didesnis Seimo narių skaičius lemia tai, kad pačios Parlamento institucijos išlaikymas, mokesčių mokėtojams kainuoja daugiau, štai Lietuvoje išlaikyti 141 vietos Seimo sudėtį kainuoja apie 6mln. LT daugiau nei išlaikyti 101 Seimo narių sudėties Parlamentą. Valstybės nacionalinio biudžeto mastu tai nėra dideli pinigai ypatingai suvokiant, jog sutvarkius Seimo darbą reglamentuojantį Seimo statutą ir nustačius pareigą kiekvienam Seimo nariui lankyti plenarinius Seimo posėdžius ir nustačius finansinę ir drausminę atsakomybę, o taip pat padidinus balsuojančių dėl teisės akto Seimo narių kvotą, šie pinigai galėtų padėti pasiekti teisėkūros proceso didesnės kokybės rezultatą, kas tokiai jaunai valstybei kaip Lietuva yra būtina, siekiant tobulinti nacionalinę teisinę sistemą. Tačiau iš esmės ši idėja yra verta tolesnių diskusijų ir analizės.

2. Referendumas organizuojamas surinkus 50 000 žmonių.

Komentaras: Ši idėja Lietuvoje yra keliama, jau kuris laikas. Ypatingai diskusijos visuomenėje dėl šio klausimo sustiprėjo kai Seimas nutarė „pataisyti“ Lietuvos Respublikos Konstituciją ir uždrausti dviejų tos pačios lyties asmenų santuoką. Visuomenė vis dažniau pradeda kelti klausimą dėl tiesioginio tautos suvereno teisės įgyvendinimo užtikrinimo. O pagrindinis įrankis tam pasiekti yra referendumo procedūra. Dažniausiai minima šios procedūros problema yra didelis piliečių parašų skaičiaus reikalavimas, kuris turėtų būti mažinamas, kokia apimtimi tai turėtų būti daroma yra diskusijų klausimas, tačiau pati idėja yra svari, turinti daugybę argumentų ir be abejo verta tolimesnės analizės ir diskusijų. Platesnis šios idėjos vertinimas yra pateikiamas VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

3. Tiesioginiai mero rinkimai.

Komentaras: Šis pasiūlymas tiesiogiai veikia daugelyje moderniosios vakarų demokratijomis tradicijomis ir principais besivadovaujančių valstybių, tokių Prancūzija, Belgija, Vokietijos Federacija. Pats pasiūlymas yra puikus, skatinantis ugdyti visuomenės teisinei kultūrai ir pilietiškumui ir be abejo būtinas pateikti visuomenei susipažinti. Platesnė šios idėjos analizė yra pateikiama VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

4. Profesinių sąjungų nariais turi tapti 80-90 proc. visų dirbančių žmonių.

Komentaras: Vertinant šią idėją būtina pabrėžti, kad demokratinių valstybių veiklos praktikoje, Profesinių sąjungų formavimas niekada nebūna imperatyviojo pobūdžio, veikiau priešingai yra taikomas dispozityvaus pobūdžio reguliavimo modelis kaip geriausiai užtikrinantis žmogaus teisių apsaugą ir savirealizacijos galimybę. Tačiau sudaryti palankesnes sąlygas Profesinių sąjungų formavimui užtikrinti ir šių sąjungų centralizavimui pasiekti, Lietuvoje yra būtina. Kokių juridinių priemonių ir kokia apimtimi reikėtų šiam tikslui pasiekti lieka diskusijų klausimas, tačiau pats pasiūlymas stiprinti ir plėsti profesinių sąjungų įtaką yra sveikintinas ir siektinas žmogaus teisių apsaugos stiprinimo būdas.

5. Būtina įteisinti kiekvieno valdininko ar valstybės tarnautojo asmeninę atsakomybę už atliktus darbus kas mėnesį. Panaikinti senaties terminus už nusikaltimus ar nusižengimus.

Komentaras: Ši idėja pati savaime apeliuoja į individualios atsakomybės instituto taikymo išplėtimą valstybės tarnybos sistemoje. Šioje srityje kai kas jau yra padaryta, tiek Valstybės tarnybos įstatyme tiek ir Baudžiamajame kodekse, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į valstybės pareigūnų atsakomybės apimtis, pvz. už korupcines veikas būtų logiška, kaip sankcijos dalį taikyti turto konfiskavimo procedūrą, tačiau šiai procedūrai taikyti dar nėra priima reikiamo įstatymo, taip pat tikslinga kalbėti valstybės tarnautojų veiklos deklaracijas, kurios visuomenei būtų prieinamos viešai, taip pat praverstų griežtinti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą drausminės atsakomybės institutą. Kas kiek laiko ir kaip tos deklaracijos galėtų būti pateiktos išlieka diskusijų klausimas. Dėl senaties terminų panaikinimo verta pažymėti, kad pats senaties institutas egzistuoja siekiant suvokti galimos bausmės poveikį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir vertybei į kurią tas asmuo pasikėsino. Pasaulio valstybių Baudžiamosios teisės praktikoje senaties terminai yra netaikomi tik nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, kai kuriuose valstybėse senatis nėra taikoma už tyčinius nužudymus. Lietuvoje jau turime problemą, kad dėl atpildo teorijos formuojama Baudžiamosios teisės politika nustato tokias didžiules bausmes, o Teismai taip nenori taikyti parolio instituto, kad mūsų laisvės atėmimo įstaigų sistema jau dabar yra perpildyta ir bausmė nebepasiekia laukiamo rezultato, nustatyto Bausmių vykdymo kodekse. Senačių visiškas panaikinimas ne tik, kad prieštarautų Europos Sąjungos teisės pamatiniams principams ir teisiniam reguliavimui, bet ir dar labiau užaštrintų šią opią problemą.

6. Realiai skatinti verslumą Lietuvoje.

Komentaras: Šią sunkią problemą būtų galima spręsti išplečiant individualių įmonių, nedidelių akcinių bendrovių, o taip pat dar Lietuvoje neegzistuojančių mikro įmonių mokestinių prievolių sritį, o taip pat išplėsti mokestinių lengvatų apimtis, šiam sprendimui gerai tiktų Vokietijos Federacijoje taikomas modelis. Taip pat, tikslinga kalbėti apie Valstybės pagalbą naujo verslo kūrimui, suteikiant paskolas, arba laiduojant bankams valstybės vardu, dėl paskolos verslo pradėjimui suteikimo. Verta pažymėti, kad dalis priemonių Lietuvoje jau yra taikomos, tačiau nėra sisteminio problemos sprendimo suvokimo.

7. Mažinti biurokratinį aparatą Lietuvoje.

Komentaras: Pati idėja, be abejo, puiki, tačiau būtina suvokti, kad nei viena Valstybė nesugebės teikti viešųjų paslaugų ir vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų be biurokratinės sistemos, svarbu kalbėti ne apie patį mažinimą, o šios sistemos optimizavimą ir viešojo administravimo gerinimą, atliekant šiuos darbus. Biurokratinis aparatas žinoma trauksis, tačiau netikslinga ir demagogiška aiškinti ar tikėtis, kad atleidus 90 procentų valstybės tarnautojų pagerės viešųjų paslaugų kokybė arba padidės pasitikėjimas Valstybės institucijomis. Platesnė šios idėjos analizė yra pateikiama VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

8. Valstybinių įstaigų vadovai, turi būti kvalifikuoti ir be partinio bilieto.

Komentaras: Jeigu atkreiptume dėmesį į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojams, tai pamatytumėme, kad jie nėra maži, taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad konkursų metu, į institucijų vadovų pareigybes, reikalavimai yra didžiuliai. Tačiau sisteminės korupcijos reiškinys iškreipia įstatymo nustatytų reikalavimų taikymą, dažnai konkursai yra laimimi, ne tų asmenų kurie yra tinkamiausi, tačiau tų kurie iš anksto yra parinkti. Kovojant su šia problema, būtų tikslinga papildyti Kovos su korupcija įstatymą, STT statutą ir kitus teisės aktus, ir sudaryti sąlygas, kiekvieno konkurso vykdymą, vertinimą ir realizavimą atlikti STT. Draudimas valstybės tarnautojui, kuris nėra statutinis valstybės pareigūnas iš esmės pažeistų Europos sąjungos teisę, tačiau tikslinga yra kalbėti apie tai, kad nebeliktų politinio pasitikėjimo pareigūnų ministerijose, savivaldybėse ir kitose valstybės institucijose.

9. Būtinas deputato atsaukimo mechanizmas, kaip daugelyje šalių.

Komentaras: Šiame pasiūlyme minimas deputatų atšaukimo mechanizmas teisės moksle yra vadinamas apkalta, nerasime nei vienos modernios, demokratinės ar kai kada net ir autoritarinės valstybės, kurioje egzistuotų parlamentas ir nebūtų įtvirtintas šis mechanizmas. Svarbiausia, šiame pasiūlyme, yra atkreipti dėmesį į apkaltos procedūros turinį. Šiuo metu iš esmės šią procedūrą, vienoje ar kitoje jos stadijoje, gali atlikti tik keletas teisės subjektų tokių kaip Seimas, Konstitucinis teismas ir t.t. Tačiau tikslinga būtų pridėti ir dar vieną subjektą- tautą arba rinkėjus, kurie kreipdamiesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir surinkę nuo 25 iki 50 tūkstančių rinkėjų parašų galėtų atšaukti vieno ar kito Seimo nario mandatą. Gal būt šis sprendimas būtų tikslingesnis siekiant įgyti didesnę politinių partijų atsakomybę prieš savo rinkėjus.

10. Seimas renkamas 5 metams. Pirmi metai skiriami teisės, ekonomikos, istorijos, politikos, sociologijos, filosofijos, protokolo, Seimo darbo metodikos ir t.t. studijoms. Studijų metu atlyginimas pagal LT vidutinį darbo užmokestį. Pabaigoje -rimti egzaminai. Pagal surinktus balus – atlyginimo dydis visai kadencijai. Išlaidas mokymui atpirktų Seimo darbo kokybė.

Komentaras: Šis pasiūlymas tikrai neturi precedento niekur kitur pasaulyje. Vertinant Teisėkūros proceso turinį ir svarbą, Valstybė tiesiog negali egzistuoti, jeigu Parlamentas vienerius metus laiko išvis neužsiiminėja teisės aktų leidyba. Gal būt Seimo rinkimų įstatyme būtų tikslinga nustatyti kompetencijų sąrašą, sakykim nustatant pagrindą turėti aukštąjį išsilavinimą, tačiau jau šis pasiūlymas gali prasilenkti su Europos Sąjungos teise ir demokratinės Valstybės idėja. Tačiau Seimo narių mokymas tarp sesijų ypač pirmojoje kadencijoje išrinktiems Seimo nariams, kurie nėra baigę jokių socialinės krypties galėtų būti diskusijų klausimas. Nes dauguma valstybės tarnautojų nuolatos kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokymuose.

11. Desovietizuoti teismus, prokuratūrą, VSD ir kitas spec. tarnybas , jėgos struktūras visus atleidžiant ir priimant iš naujo.

Komentaras: Šioje idėjoje minimas visiškas teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų demontavimas yra paimtas iš Gruzijoje atlikto administracinio projekto. Verta pažymėti, kad po šios reformos teisėsaugos institucijų efektyvumas ir kompetencija padidėjo, tačiau pereinamuoju laikotarpiu susikūrė itin stiprus organizuotas nusikalstamumas ir smuko viešojo saugumo lygis visoje šalyje. Siekiant atlikti tokio pobūdžio reformą Lietuvoje, pereinamuoju laikotarpiu reikėtų ir būtų tikslinga visoje Respublikoje skelbti Nepaprastąją padėtį ir didžiulę dalį teisėsauginių funkcijų perduoti Krašto apsaugos sistemos subjektams, kurie nėra pasirengę ar kompetentingi tokias funkcijas realizuoti. Tačiau galutinis rezultatas vis tiek lieka neaiškus, o galimi nuostoliai ir stabilumo praradimas beveik garantuoti. Tačiau ši idėja ne kartą buvo taikoma daugelyje Valstybių ir pasiteisino, dėl to šiuo klausimu būtų tikslinga padiskutuoti toliau.

12. Referendumus organizuoti e-erdvėje.

Komentaras: Šis pasiūlymas yra itin inovatyvi ir sveikintina idėja, apie kurią Lietuvoje jau yra diskutuojama nuo 2005 metų, tačiau kol kas, realių veiksmų, šios įdėjos įgyvendinime nebuvo pasiekta. Sociologiniais tyrimais yra nustatyta, kad sudarius sąlygas balsuoti elektroniniu būdu rinkėjų aktyvumas, rinkimų metu padidėja mažiausiai 20 procentų. O suvokiant dabartinę padėtį Lietuvoje, didinti dalyvaujančių rinkėjų skaičių yra tiesiog būtina, jeigu norime turėti kokybiškesnę valdžią. Tai puiki idėja, kuriai derėtų skirti daugiau laiko detaliau išanalizuoti ir įvertinti.

13. Konstitucijos koregavimas, paliekant teisę ją keisti tik REFERENDUMO būdu. Konstitucijoje išbraukti punktą apie Konstitucinį teismą. Referendumo įstatymas turi tapti kaip Konstitucijos nekeičiamu priedu.

Komentaras: Siūlymas Referendumų įstatymą paversti Konstituciniu įstatymu yra logiškas ir suprantamas, taip pat puikiai suvokiama ir tautos suvereno galios absoliutinimas kalbant apie svarbiausiojo šalies įstatymo keitimą ar papildymą ar pataisymą. Šios idėjos autorius iš esmės kalba apie Teisių bilio- JAV Konstitucijos sudedamosios dalies vieno iš segmentų taikymą Lietuvos nacionalinėje teisėje. Platesnė šios idėjos analizė yra pateikiama VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

14. Ženkliai padidinti mokesčius prekybinėm monopolijoms ,uždrausti prekybos centrams dirbti šeštadieni ,sekmadieni, švenčiu dienomis.

Komentaras: Mokesčių didinimas iš esmės tik vienam verslo segmentui Europos Sąjungos teisėje yra vertintinas kaip diskriminacija, tačiau egzistuojant monopolijai yra tikslinga nustatyti kainų ir pelno lubas, kurios suteiktų stabilumo vartotojams ir biudžeto planavimo prasme. Draudimas dirbti švenčių dienomis ir savaitgaliais Lietuvoje jau buvo svarstytas, tačiau buvo atmestas, kaip keliantis nepatogumų visuomenei, tikslingiau būtų tobulinti Darbo kodeksą ir nustatyti kad už darbą savaitgaliais ir šventinėmis dienomis turėtų būti mokamas dvigubas atlyginimas, nors tai ir sutaptų su slenkančiu darbo grafiku.

15. Koreguoti Viešųjų pirkimų įstatymą. Stambiems pirkimams kontrolę žymiai sustiprinti, o smulkiesiems (pvz. iki 50 ar 100 tūkst. Lt – supaprastinti. Motyvas: daugiausia korupcijos ir valstybės lėšų švaistymo yra būtent stambiuosiuose pirkimuose.

Komentaras: Šis pasiūlymas yra pavojingas korupcijos prevencijos prasme, nes supaprastinus procedūras sandoriams iki 100 tūkstančių LT vertės pirkimams galėtumėme stebėti tendenciją, kuomet viešųjų pirkimų subjektai pradėtų naudotis tik smulkių pirkimų institutu, o siekdami aptarnauti savo poreikius jei skelbtų daugybę tokių mažos finansinės vertės pirkimų taip apkraudami Viešųjų pirkimų tarnybą. Būtina kalbėti apie procedūrų supaprastinimą visuose viešųjų pirkimų institutuose, nediferencijuojant pačių pirkimų sumų.

16. Įsteigti naują Valstybės ekonomikos mokslo institutą, telkti geriausius Lietuvos ekonomistus ir valstybės ekonomikos valdymą organizuoti pagal šio instituto mokslininkų rekomendacijas. Motyvas: vadinamasis Laisvosios rinkos institutas su savo „ekspertais“ tiek sujaukė valstybės ekonomiką, kad būtina jo veiklą ir įtaką kardinaliai riboti.

Komentaras: Šį puikų pasiūlymą būtų galima papildyti Suformuojant Strateginių tyrimų institutą prie Vyriausybės į kurį galėtų įeiti ne tik geriausi ekonomikos specialistai, tačiau taip pat ir teisės ekspertai. Tokiu būdu tiek finansinės sistemos, tiek ir nacionalinės teisės formavimas ir aptarnavimas galėtų būti nuoseklesnis ir kokybiškesnis.

17. Sunkiems ekonominiams nusikaltimams netaikyti senaties.
Motyvas: tokius nusikaltimus padarę asmenys negalėtų legalizuoti neteisėtu būdu įgyto turto.

Komentaras: Ši idėja jau yra įgyvendinta Bendrosios teisės tradicijos šalyje- Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje taip pat būtų galima tai atlikti, tačiau šios idėjos realizavimas tikrai nesudarys prielaidos sumažėti itin sunkių ekonominių nusikaltimų padarymui, nes kaip rodo kriminologiniai tyrimai, žmonės atliekantys šias nusikalstamas veikas yra motyvuojami galimo didžiulio pelno ir bausmės dydis dažniausiai neatbaido jų nuo nusikalstamų veikų planavimo ir įgyvendinimo. Būtina platesnė šios problemos analizė ir diskusijos.

15 komentarų

  1. va su situo sarasu as sutinku ,atsirado ilgai lauktas deputato atsaukimo mechanizmas,kurio visi bijo ,kaip velnias kryziaus,sveikinu

  2. 15 skirsnis del Viesuju pirkimu yra parasytas su jais nesusipazinusio zmogaus. VPI reikia is esmes perziureti , panaikinant visas landas korupcijai. Turi buti perziuretos VPT funkcijos ir etatai . Ji turi neleisti ivykti pirkimams , kurie neatitinka istatymo, o ne kaip dabar tik pasirinktinai vykdyti ivykusiu pirkimu patikra. 13 zmoniu negali sukontroliuoti daugiau nei 15000 pirkimu. Ir t.t. ir t.t.

  3. Daug garažių dalykų, bet dar tiktų, kaip „per spaviednį“ rinkėjams iškloti, ką turi, kaip įgijo, gal kam tarnavo, gal kas turi kokį „griekų“ sąrašą. Lietuva be moralių žmonių toliau grimsta po velnių… Sąžinės stoka…

  4. Pastebėjimas dėl vieno punkto. Pavyzdžiui, siūlymas „referendumus organizuoti e-erdvėje“- tiesus kelias į visišką valstybės užvaldymą. „E- erdvėje“ būtų manipuliuojama. Gal net paties referendumo nereiktų… Matėm, kaip „puikiai“ „kompiuteris“ išrinkdavo teisėjus pedofilijos byloje…

    • Labai teisingas pastebejimas, atrodytu labai paprasta – iteisini balsavima netu, 20 proc. rinkeju aktyvumas padideja… bet kas valdys kompiuterius.

      Geriausias tokios manipuliacijos pvz yra antros kadencijos Bush’o perinkimas skaiciuojant internetinius balsus Floridoje (tuo metu ten gubernatorius buvo jo pusbrolis)…

      Jei pilietis negali ateiti i apygarda ir imesti i urna biuletenio (neskaitant neigalumo atvejus) – jis nera tikras pilietis, tokie „balsuotojai“ geriau ravi darzus ar sodina bulves, kai sprendziamas ju paciu likimas.

      Taigi – jokiu kompiuteriniu zaidimu!

  5. Pora pastabų dėl seimo.
    1. Neverta daryti staigių posūkių. T.y. seimo narių skaičių pakanka sumažinti iki 120 arba 121, o ne iki 101. Beje, ar būtinai reikalingas nelyginis skaičius? Izraelio knesete yra 120 narių ir tai nesudaro jokių problemų. Taigi, 120 būtų optimalus kompromisas, be to ir pats skaičius „harmoningas“.
    2. Reikia padidinti skaičių seimo narių, renkamų tiesiogiai (t.y. pagal mažoritarinę sistemą), – taip rinkti 2/3 seimo, o pagal partijų sąrašus – 1/3. Esant seimo narių skaičiui 120, tiesiogiai būtų renkama 80, o pagal partijų sąrašus – 40.

    • Nelabai kas žino, kad prieš karą,(Smetonos laikais), Kaune buvo įkurtas 3 metų institutas, kuris ruošė savivaldybės darbuotojus.

Komentuoti: Taip Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *