Darius Kuolys atsako į viešumoje keliamus klausimus, kuriuos apibendrino ir pateikė Ramutė Bingelienė
I dalis
– Liepos 5-ąją, Valstybės dienos išvakarėse, Daukanto aikštėje buvo įsteigta „Lietuvos sąrašo“ partija. Liepos 27-ąją Teisingumo ministerija patvirtino jos steigimo dokumentus. Taip pat daug kalbėta apie Seimo rinkimams telkiamą platų Lietuvos sąrašą. Tačiau iš visų kalbų neaišku, kas turima omeny. Kiek tų sąrašų dabar yra, kas juos kuria? Gal pakomentuotumėte susidariusią padėtį?
– Matyt, reikėtų pradėti nuo pradžių. Plataus Lietuvos sąrašo, kaip demokratinių jėgų bangos, idėja buvo iškelta S. Daukanto aikštėje dar gegužės mėnesį.
Tai buvo natūralus atsakas į cinišką valdžios tylą. Ne vienerius metus piliečiai rinkosi šioje Vilniaus aikštėje pasisakydami prieš valdžios organizuotą žuvusio pulkininko Vytauto Pociūno šmeižtą. Šių metų vasarį čia protestuota prieš kriminalinio pasaulio susidorojimą su FNTT vadovais. Gegužės 17-osios rytą aikštėn susirinko žmonės, pasipiktinę valdžios smurtu Garliavoje. Piliečiai ėjo į aikštę, tikėdamiesi dialogo su išsirinkta valdžia. Vildamiesi, kad aukščiausi pareigūnai pagaliau paaiškins, kas Lietuvos valstybėje vyksta. Tačiau valdžia nuo tautos atsitvėrė tylos siena, taip nutraukdama moralinę sutartį su visuomene, įstumdama valstybę į rimtą politinę krizę.
Taigi Lietuvos sąrašas buvo pasiūlytas kaip kelias moralinei sutarčiai atkurti, politiniam susvetimėjimui įveikti. Kaip būdas piliečiams susigrąžinti demokratinę valstybę. Ši idėja nėra kieno nors nuosavybė – nei kurio nors judėjimo, nei kurios nors partijos. Idėja subrandinta piliečių, kurie, matydami dabartinės valdžios bejėgystę ir cinizmą, ieško alternatyvos į rinkimus einančiam Viktoro Uspaskich sąrašui.
Norėta šiai idėjai suteikti stipresnes atramas, kad ji galėtų plačiau telkti permainų siekiančias jėgas. Manėme, kad viena iš tokių atramų gali būti savita, viena valdžios nesiekianti „Lietuvos sąrašo“ partija. Nors dėstėme argumentus, tokios pastangos sulaukė dalies „Drąsos kelio“ žmonių abejonių ir tam tikro nepasitikėjimo. Neringai Venckienei viešai pareiškus, kad ji vadovaus Lietuvos sąrašo formavimui „Drąsos kelio“ pagrindu, neprieštaravome jos valiai, viešai pasveikinome tokį sprendimą ir pristabdėme parašų rinkimą „Lietuvos sąrašo“ partijai steigti.
Vis dėlto „Drąsos keliui“ liepos 2-ąją pristačius visuomenei „Lietuvos sąrašo branduolį“, tapo aišku, kad vienos partijos pagrindu plataus, Seimo daugumo siekti galinčio Sąrašo sudaryti nepavyks. Tai pripažino ir kai kurie „Drąsos kelio“ žmonės. Netrukus jie viešai atsisakė Lietuvos sąrašo idėjos. Todėl mėgindami išsaugoti plačios srovės galimybę, ne tik atnaujinome, bet ir paspartinome parašų rinkimą. Liepos 5-ąją įsteigėme „Lietuvos sąrašo“ partiją.
Iš anksto pareiškėme, kad ši partija skirta tik platesnei permainų bangai telkti, kad ji konkurencijos naujoms jėgoms nesudarys. Tokios nuostatos laikydamiesi, „Drąsos kelio“ lyderiams pasiūlėme du galimus bendro veikimo būdus: dar kartą pamėginti kartu sutelkti platų Lietuvos sąrašą arba, jei tai nebūtų priimtina, remti demokratinėms permainoms įsipareigojusius jų kandidatus vienmandatėse apygardose. „Drąsos kelias“ pasirinko antrąjį bendradarbiavimo būdą. Gerbiame tokį sprendimą ir remsime atskirus „Drąsos kelio“ žmones vienmandatėse.
– Ar toks kelias nėra per daug sudėtingas? Kodėl neprisidėjote prie „Drąsos kelio“ partijos kaip Valdas Vasiliauskas ir Povilas Gylys?
Iš tiesų, buvau ir lieku įsipareigojęs „Drąsos keliui“ padėti sudaryti jų rinkiminį sąrašą. Lietuvai svarbu, kad su šiuo sąrašu į Seimą ateitų kuo daugiau sąžiningų ir stiprių žmonių. Puiku, kad žinomi mokslininkai, visuomenininkai šiandien prisijungia prie „Drąsos kelio“ ir jį tvirtina.
Tačiau turime matyti ir dabartinę tikrovę. „Drąsos kelio“, net didelės sėkmės atveju, nepakaks Seimo rinkimams laimėti. Mano dalyvavimas „Drąsos kelio“ sąraše padėties nepakeistų.
Lietuvos Respublikai kaip laisvų piliečių sąjungai atkurti reikia plačios demokratinės bangos. Reikia ir tos visuomenės dalies, kuri nesutinka su dabartine grupuočių savivale, kuri nori demokratinių permainų, tačiau nėra apsisprendusi tragiškos Garliavos istorijos atžvilgiu. Tokių žmonių yra daug ir jų pozicija taip pat gerbtina, jų talka bendram reikalui taip pat labai reikalinga.
Šiandien būtina ir ilgalaikė, ne tik į dabartinius Seimo rinkimus orientuota, bendro piliečių veikimo perspektyva. Tik ją turėdami, galėsime susigrąžinti demokratinę valstybę, atkurti konstitucinę santvarką. Labai svarbu atrasti ne tik patikimus visuomenės ir valdžios dialogo, bendradarbiavimo būdus, užtikrinti pilietinę valdžios priežiūrą, bet susikurti pačios visuomenės susikalbėjimui ir sugyvenimui reikalingus idėjinius ir vertybinius pamatus. Juk Respublika – tai draugyste pagrįsta piliečių bendrija. Įprastais, vien į jėgos žaidimus nukreiptais, kovos logika grindžiamais sprendimais jos atgaivinti nepavyks. Respublika gali rastis tik iš piliečių pasitikėjimo, pagarbos ir bičiulystės ryšių. Juos megzti, stiprinti – vienas sudėtingiausių dabarties uždavinių. Tokiems uždaviniams reikalingi netradiciniai sprendimai. Tikimės, kad savita, „nepartinė“ „Lietuvos sąrašo“ partija kartu su kitais galės prie tokių sprendimų prisidėti.
[apie „Lietuvos sąrašo“ partijos siekius ir jos visuomenei siūlomą Lietuvos darbų sąrašą – antroje pokalbio dalyje]
Pasigendu griežtesnio žodžio Europos Sąjungai. Negi ateina nauja padlaižių karta, priimanti iš ES ‘direktyvas“, „sutartis“ ir kitą šlamštą? Nepaisant to, kad tokie raštai pjaunasi su Lietuvos konstitucija? Apie pareiškimų toną nė nekalbu – jis tiesiog įsakomasis. Ypač dėl pederastų.
Įdomus klausimas dėl griežtumo ES.
1. Dėl ES direktyvų. Kaip jos „pjaunasi su Lietuvos konstitucija“ ? Konkrečiau galite pakomentuoti pagal Konstitucijos straipsnius? 2. Direktyvos dar ne viskas. Kokia ateitis laukia Lietuvos Europos Sąjungoje? Yra pasiūlymų (ir ne vienas) mums tapti ES VALSTIJA. Prikabinu naujo straipsnio(*) pabaigą (vertimas mano, iš P- Syndicate: „…Verta prisiminti, kad prieš 10 metų iki 2005 senosios ES narės Vokietiją laikė sergančiu žmogumi : ji buvo nekonkurencinga dėl aukštų atlyginimų bei kainų po susijungimo su R.Vokietija. Vėliau problemą išsprendė struktūrinių reformų keliu vieningos valiutos ribose. Tas pats nutiko ir su jauniausia Euro zonos šalimi Estija kuri stabdydama darbo užmokesčio augimą sugebėjo konkuruoti ES zonoje per labai trumpą laiką. Kodėl tad tiek daug pesimizmo, kad Euras neišgyvens? Kai kas sako, kad dabartinės pastangos įvesti veiklią politiką p e r i f e r i j o s šalyse būtinai žlugs ir kad demokratijos a p k a r p i m a s tose šalyse vieningos valiutos išlaikymui per daug didelė kaina. Iš tikrųjų vyriausybės ir jų įstaigos deda daug pastangų patikimų sprendimų įgyvendinimui. Kas patikėtų prieš metus laiko, kad įsigaliotų Kovo mėnesio mokesčių-biudžetinis susitarimas? Bet kai kas neaišku. Ar matome Euro išgijimo požymių? Ar sugebės šalys-skolininkės įgyvendinti griežtas reformų programas? O gal jų piliečiai a t m e s šias pastangas griežtai taupyti? Prasidėjęs protingas bendradarbiavimas, padedantis išvengti nesąžiningumo rizikos, turėtų nuraminti panikuojančius, sumažinti palūkanas dėl rizikos ir efektyviau išnaudoti resursus. Būtina lengvinti tarpvalstybinę m i g r a c i j ą, kad šalys – kreditorės savo darbo jėgos pagyvinimui galėtų priimti daugiau emigruojančių iš kitų šalių. Imigracijos didinimas padėtų patyrimo augimui ir pajamų padidėjimui, tuo pačiu mažinimui išlaidų dėl nedarbo probleminės šalyse. Darbo jėgos judėimas ES viduje stimuliuotų europinio m ą s t y m o atsiradimą, kas susilpnintų n a c i o n a l i s t i n e s nuotaikas. Ar ES judės politinės i n t e g r a c i j o s keliu, spręsdama įsisenėjusias problemas, nežiūrint šių pasiekimų: tarpvalstybinių senų panaikinimo, vieningos rinkos, Euro ir Šengeno susitarimo įvedimo? Politinės i n t e g r a c i j o s modeliu galėtų būti Šveicarija: su 4 kalbomis ir tautomis, su stipriomis mokestinėmis-biudžetinėmis struktūromis (kantonais), su vieninga aukštos kokybės valiuta, o taip su federaliniu parlamentu ir vyriausybe, įgaliotomis tikraja, nors ir apribota valdžia tvarkyti mokesčius ir biudžetą: Jungtinės Europos Valstijos (JEV). Jei ES išnaudotų visą jai jau uždėtą kompetenciją ir būtų valdoma efektyviau, ji galėtų sparčiau augti ekonomiškai. Per sekantį dešimtmetį net 2,5 proc augimas neatrodytų nepasiekiamas. Butina pagalba probleminėms šalims, nes Eurą būtina išsaugoti. Finansines rinkas bus galima lengviau įtikinti, jei panaši pagalba bus palaikyta šalimis-biudžetinio susitarimo dalyvėmis kartu su technine pagalba valdininkijos sustiprinimui. Pvz, į Graikiją būtina pasikviesti antikorupcinius valdininkus iš JAV, įtalų specialistus dėl efektyvios mokesčių sistemos įdiegimo, vokiečių ekspertus privatizacijai, ispanus turizmo modernizacijoms atlikti. Visa tai primena dažnai aptariamą Maršalo planą periferijai. Kartu pripažįstama, kad probleminėms šalims dažniausiai trūksta ne PINIGŲ, bet planavimo ir administracinių g e b ė j i m ų tam, kad tuos pinigus panaudoti. Per paskutiniuosius metus Graikija sugebėjo panaudoti tik 40 proc skirtų jai pinigų iš ES modernizacijai. Taip neturėjo atsitikti, ir ES negali sutikti su tuo, kad taip toliau tęstųsi.“ *Norbert Walter – buvęs vyr.ekonomistas Deutsche Bank Group. ——3) Klausimas: kokį s p e c i a l i s t ą(us) ES dalykuose „Lietuvos sąrašo“ partija rems naujuose rinkimuose?
Sunku diskutuoti su išmanančiu žmogumi, tyčia apsimetančiu Nežiniuku. Kaip pjaunasi? Lisabonos sutartis gali leisti įstatyminę bazę, nepaisant mūsų Konstitucijos. Kitaip tariant, sutartis turi viršenybę. Įdomu, kaip tą sutartį rengiasi prakišti seimas? Juk anksčiau ar vėliau žmonės supras dabartinį savo vergišką statusą.
Galėčiau su Jumis diskutuoti, tačiau nenoriu veltui aukoti savo laiko mygtukų spaudymui, o ir klaviatūra gali neatlaikyti. Esate imperijos gynėjas. Tuo viskas ir pasakyta.
Bet į tą šiuoplaikinę IMPERIJĄ (ES) mes įsiveržėme vos ne jėga. Ar ne referendumas tam buvo laimėtas? Išeitų laisva valia TAUTA nusprendė nešti vergiško statuso naštą? Jūs siūlote nusimesti tą naštą?
Labai įdomu būtu dabar,surengti referendumą dėl buvimo Europos sąjungoj ,be dešrelių ir alaus,vargu ar Lietuvos žmonės leistųsi dar kartą apgaunami,nes suprato,kad tapo galingų valstybių aptarnavimo įrankiu.
Referendumas??? Kuomet skubiai buvo keičiama konstutucija prieš pat referendumą??? Pirmą dieną teatėjo 44 % rinkėjų. Referendumas neįvyko. Na, o toliau jis prilygo Hitlerio „alaus pučui“. Tik čia vuko „Alaus referendumo farsas“. Balsas už alaus butelį! Gėda, ir pirmiausia tamstai!!! Jūs prasnaudėt gerą progą patylėti. „Įsiveržėme“… Kur? Į judų sukurtą imperiją? Jie nieko dykai nedaro kitiems, tie Euroimperijos kūrėjai. O būti jų subinlaiža tiesiog šlykštu. Tpfu!
Jūs, jei norite, tikėkite, kad tas referendumas įvykęs. O aš tuo netikiu. Referendumas jau buvo praktiškai sužlugęs, kai Maxima įjungė savo svertus – alų ir muilą. Ir tuo pagrindu buvo pranešta, kad visi susigundė tuo ir subėgo balsuoti. O aš apvažinėjau keletą rinkimų apylinkių ir mačiau, kad žmonių nepadaugėjo. Todėl labai įmanoma, kad iš viršaus buvo nuspręsta skelbti, kad referendumas įvyko ir norintys būti ES laimėjo. O iš tikro nifiga neįvyko, tikriausiai.
O kur pats sąrašas?
D.Kuolys apie vienijimąsi:
„„Drąsos kelio“ lyderiams pasiūlėme du galimus bendro veikimo būdus: dar kartą pamėginti kartu sutelkti platų Lietuvos sąrašą arba, jei tai nebūtų priimtina, remti demokratinėms permainoms įsipareigojusius jų kandidatus vienmandatėse apygardose. „Drąsos kelias“ pasirinko antrąjį bendradarbiavimo būdą. Gerbiame tokį sprendimą ir remsime atskirus „Drąsos kelio“ žmones vienmandatėse.
Buvau ir lieku įsipareigojęs „Drąsos keliui“ padėti sudaryti jų rinkiminį sąrašą. Lietuvai svarbu, kad su šiuo sąrašu į Seimą ateitų kuo daugiau sąžiningų ir stiprių žmonių. Puiku, kad žinomi mokslininkai, visuomenininkai šiandien prisijungia prie „Drąsos kelio“ ir jį tvirtina.
Tačiau turime matyti ir dabartinę tikrovę. „Drąsos kelio“, net didelės sėkmės atveju, nepakaks Seimo rinkimams laimėti. Mano dalyvavimas „Drąsos kelio“ sąraše padėties nepakeistų.
Lietuvos Respublikai kaip laisvų piliečių sąjungai atkurti reikia plačios demokratinės bangos. Reikia ir tos visuomenės dalies, kuri nesutinka su dabartine grupuočių savivale, kuri nori demokratinių permainų, tačiau nėra apsisprendusi tragiškos Garliavos istorijos atžvilgiu. Tokių žmonių yra daug ir jų pozicija taip pat gerbtina, jų talka bendram reikalui taip pat labai reikalinga.
Šiandien būtina ir ilgalaikė, ne tik į dabartinius Seimo rinkimus orientuota, bendro piliečių veikimo perspektyva. Tik ją turėdami, galėsime susigrąžinti demokratinę valstybę, atkurti konstitucinę santvarką. Labai svarbu atrasti ne tik patikimus visuomenės ir valdžios dialogo, bendradarbiavimo būdus, užtikrinti pilietinę valdžios priežiūrą, bet susikurti pačios visuomenės susikalbėjimui ir sugyvenimui reikalingus idėjinius ir vertybinius pamatus. Juk Respublika – tai draugyste pagrįsta piliečių bendrija. Įprastais, vien į jėgos žaidimus nukreiptais, kovos logika grindžiamais sprendimais jos atgaivinti nepavyks. Respublika gali rastis tik iš piliečių pasitikėjimo, pagarbos ir bičiulystės ryšių. Juos megzti, stiprinti – vienas sudėtingiausių dabarties uždavinių. Tokiems uždaviniams reikalingi netradiciniai sprendimai. Tikimės, kad savita, „nepartinė“ „Lietuvos sąrašo“ partija kartu su kitais galės prie tokių sprendimų prisidėti.“
Daugiau apie tai: archyvas.lietuvossarasas.lt/respublikai-atgaivinti-reikia-placios-demokratines-bangos/
Labai lauktas ir svarbus pareiškimas
Kuoly,kur sarasas,mes noretume pamatyti,o jai rimtai,Kuolys VSD proektas Lietuvos runkeliams,kur „ponas“Kuolys buvo 4 metus nuo pedofilijos skandalo,kodel nepadare nei vieno pareiskimo Venskienei palaikyti,ir dar paaiskinkyt,kaip galima aiksteja pries prezidentura susirinkimo metu surinkti per1val.1400 zmoniu bendraminciu,protu nesuvokiama,ir atsiranda partinis biudzetas ir jame pinigai………..Kuoly neknisk tu runkeliam proto,nes jau ir taip ta prota 20 metu „dulkina“ valdantieji……..Kuoly nesvarus tu esi,vykdai gerai surezisuota vaidinima!
Gerb.Vitalijau, ko Jūs nervinatės ir pykstate?
Aš pykau prieš kelis metus, kai tarp specialistų pasisakiau už mergaitę, kad ji nemeluoja, ir sekančią dieną buvau atleista iš darbo. O Jūs kada ir ką gynėte ir kaip nukentėjote?
Kas tie „mes“ („mes norėtume pamatyti“)? Ir kodėl Jums reikia matyti sąrašą? Tam, kad tūkstančius partijos narių išmesti iš darbų arba vieną kitą nužudyti, imituojant nelaimingą atsitikimą ?
Gerai, kad nereikėjo visiems atvykti į steigiamąjį susirinkimą, galima buvo parašyti įgaliojimus. Jeigu dalyvaučiau viešame „Lietuvos sąrašo“ renginyje, vėl būčiau išmesta iš kito darbo, nes per tuos kelis metus gavau dar ne vieną smūgį ir įspėjimą.
Manau, kad „Lietuvos sąrašas“ ir „Drąsos kelias „ per abi partijas kartu surinks ne mažiau 60 procentų rinkėjų balsų. Įvairiose apklausose žmonės nepasako už ką iš tiesų balsuos, nes bijo pasakyti. Nekaltinkite tų, kurie „stovėjo po medžiu“. Daugybė žmonių yra aiškiai apsisprendusių, tačiau – prigrąsintų, paauklėtų, įbaugintų, nukentėjusių , su savo rūpesčiais, netektimis, sielvartais. Ar jie gali ateiti protestuoti ar ką nors ginti, kai patys yra beviltiškoje situacijoje. Svarbu, kad nors balsuoti ateitų.Viskas susidėlios į vietas rinkimų dieną.
Partija įregistruota, ir įtarumai apie VSD projektus, kurstymai, purvo smūgiai jau yra nebeveiksmingi. Perdaug buvo mirčių, prievartos, žiaurumo, susidorojimo profesiniame/darbiniame lygmenyje, kad kas nors dar tikėtų kokiais nors plepalais.
Nieko jie nepaims. Nesvaikite. Jeigu eis atskirai.
Negali būti „sekančią dieną atleista iš darbo“. Juk Lietuva ES narė, NATO narė, valdoma mielaširdingų moterų Grybauskaitės, Degutinės, Juknevičienės, Šimonytės ir kitų. Negi baimės šmėkla sklando po Lietuvą? —– p.Ritos komentaras geras. Būtų gerai, jei jis išsipildytų. Tik nežinau, ar Vilniaus rajone bus galima balsuoti už nesisteminių partijų kandidatus.
Pamačiau antraštėje žodį „demokratija“ ir susimąsčiau. Greit jis gali tapti kaip paskutinis prakeiksmas, kaip rusai vadina – „deRmokratija“ (dermo – kakalas, jei mandagiai). Kodėl taip įvyko? Todėl, kad šis žodis tapo iškreiptas iki neįmanomumo. Gal kokiam Izraeliui jis atrodo normalus, jei ten dvigubi standartai – normalus reiškinys? Bet matau, kad čia dauguma net nebesupranta, kaip jie vedžiojami už nosies. Propaganda (o ji dabar labai gudriai paslėpta), kurios mastai nseniai pralenkė sovietinius, iš juodo d ro balta, o iš balto – juoda. Keisčiausia, kad niekas nė nenori įsigilinti į melo ir šmeižto kampaniją, o aklai tiki vakarų skelbiama „demokratija“, kuri nekontroliuojama gali pralenkti „Stalino saulę“. Jau prasidėjo draudimas turėti savo nuomonę (turiu omeny genocidą), nors jos iš manęs niekas neatims. Amerikoje uždraustas žodis „negras“. Tai gal jie uždraus ir valstybę – Nigeriją? Štai ką daro aklas pataikavimas judošiui. Masinis proto užtemimas…
Gaivios,įkvepiančios idėjos…“Tebūnie jums,kaip tikite“.(Mt 9,29).
to Vitalijus – 2012-07-28 17:44:“…Kuolys VSD proektas Lietuvos runkeliams,kur „ponas“Kuolys buvo 4 metus nuo pedofilijos skandalo,kodel nepadare nei vieno pareiskimo Venskienei palaikyti,ir dar paaiskinkyt,kaip galima aiksteja pries prezidentura susirinkimo metu surinkti per1val.1400 zmoniu bendraminciu,protu nesuvokiama,ir atsiranda partinis biudzetas ir jame pinigai…“
NP: D.Kuolys ne prieš 4, o prieš 6 metus pradėjo: kai žmonės buvo policijos žalojami ir nukankinami dar 2006 m. žalojami, pvz. Gintaras Beresnevičius, vienintelis Darius Kuolys bandė našlei padėti ir gerą G.Beresnevičiaus vardą apginti. Tas pats vyko su Vytauto Pociūno žūtimi – tik D.Kuolys bandė išvesti žmones į pasipktinimo/gedulo/atminties/protesto akcijas, bet jo beveik niekas nepalaikė, nes bijojo, ypač politikai.
„kodel nepadare nei vieno pareiskimo Venskienei palaikyti“ – darė nemažai viešų, raštiškų, nors dalis iniciatyvinės grupės „Už teisngumą“ tam prieštaravo.
„kaip galima aiksteja pries prezidentura susirinkimo metu surinkti per1val.1400“ – nes buvo balsuojama įgaliojimais, kurių pavyzdžius prieš steigiant partiją davė Teisngumo ministerija (su tokiais įgaliojimais buvo steigiamos emigrantų, DK, Brazauskienės ir Romanovo partijos). O žmonės lengvai pasirašinėjo tokius įgaliojimus, nes pasitikėjo Dariaus Kuolio vardu – štai ką reiškia reputacija.
„atsiranda partinis biudzetas ir jame pinigai“ ž nebuvo jokių biudžetų ir jokių pinigų, viską darė savanoriai.
Visiška nesąmonė.
Kodėl nesąmonė? Kiekvienas elgiasi ir apie kitus sprendžia pagal savo „sugedimo“ lygį. Dažniausiai viską, net idėjas, pinigais įvertina tie, kurie patys Lietuvos ar Tautos labui nieko veltui nėra nuveikę…
Šiame tekste prasimuša skaldymosi idėja. Negaliu aš tam pritarti.
pats ir skaldai, ir rėki – kieno projektas esi?
Kurioje vietoj aš rėkiu? Tai gal pats ir pasakysi, kieno projektas aš esu? 😀
I found myself nodding my noggin all the way thrhguo.
Lietuvos sąrašo ir Drąsos kelio partijos juda toje pačioje bangoje ta pačia kryptimi.
Jeigu DK partija laimėtų daugumą, t.y. turėtų daugumą naujoje daugumoje (nuoširdžiai tuo netikiu), LS prisidėtų formuojant specialistų vyriausybę.
DK būnant aktyvioje opozicijoje, LS talkintų intelektualiai atskirose srityse.
Nedera pamiršti, kad LS turėtų laimėti dalyje vienmandačių apygardų.
Seimo rinkimai nėra proceso pabaiga, o tiesiog naujas atskaitos taškas, galbūt permainų sunki pradžia.
Kodėl Vilniuje visus rinkimus nuolat turi laimėti Rubikono partija?
LS Vilniuje dalyvaus savivaldos rinkimuose. Ir tikėtina – sėkmingai.
Tad žvelgtina priekin ir ateitin.
Būtina pabrėžtinai atsakingai rengti kandidatus vienmandatėse regionuose, provincijoje. Vilnius-Kaunas-Klaipėda gerai, tačiau to nepakanka.
LS turi kelti valstybinio lygmens asmenybes rajonuose. Asmenybes, galinčias konkuruoti su vietiniais feodaliukais.
Sorošas su D.Kuoliu, ar Laisvos rinkos institutas su pseudoelitu skatina laukinį kapitalizmą ir žiaurųjį milicionizmą ?
Norėčiau keletą pastabų dėl termino „sorošininkai, sorošistai“. Spėju, kad tai netyčinė klaida. Nes geri Sorošo darbai yra užmiršti (indėlis į politinių laisvių propagavimą buv. SSRS šalyse), o kitų blogi darbai kažkodėl priskirti jam. Kažkodėl Sorošui priskiriamas jėgos ir pinigų kulto (valdžia ir socialinės gėrybės priklauso tik pseudoelitui) propagavimas, nors jis čia niekuo dėtas. Nes šią misiją – laukinio, žiauraus , socialiai neatskaitingo, socialinę nelygybę didinančio kapitalizmo aršus propaguotojas yra ne Sorošas, o Lietuvos laisvos rinkos institutas. Gal net ne be jo pagalbos ši misija yra priskiriama Sorošui, tuo maskuojant milžiniškus pinigus, kuriuos šis Laisvos rinkos institutas gauna iš LT monopolininkų ir oligarchų tam, kad skleistų jėgos ir pinigų kultą kiek įmanomai plačiau Lietuvos žiniasklaidoje, tuo iš esmės tą žiniasklaidą tvirkinant.
Neribojamo, laukinio kapitalizmo, kuris grįstas besaikiu pelno silpnesnių žmonių sąskaita, kurie negali apsiginti nuo peršamos agresijos, naikina kultūra, švietimą, nacionalinę sąmonę, istoriją, tokio kapitalizmo beveik niekur nėra, tik kai kuriose postsovietinėse šalyse, ypač LT.
Bet čia ne Sorošo, o savų darbas. Ties savi įsitaisę Laisvos rinkos institute.
Sorošas nefundavo Laisvosios rinkos instituto, iš kurio ir sklinda tas laukinio kapitalizmo be ribų ir be saiko virusas, kuris ir Jus ir mane erzina. Tą LLRI, beje, išlaiko būtent LT oligarchai, monopolistai, oligopolininkai ir transnacionalinių korporacijų, pvz. Skandinavijos bankų, filialai Lietuvoje.
Sorošas fundavo laisvę nuo SSRS, o ne nuo socialinės atsakomybės, kuo užsiima LLRI. Už tą laisvės propagavimą kai Rusijos vadovybė davė komandą nutraukti užsienio fondų paramą Rusijos nevyriausybinėms organizacijoms, tai vienu metu prasidėjo puolimas vienodais tekstais ant Sorošo finansuojamų įstaigų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Tai buvo kerštas už POLITINIŲ LAISVIŲ propagavimą Rusijoje.
Jei D.Kuolys būtų laukinio kapitalizmo liberalas, tai nebūtų štai taip daręs: kai žmonės buvo policijos žalojami ir nukankinami dar 2006 m. žalojami, pvz. Gintaras Beresnevičius buvo įkištas į policijos automobilio bagažinę ir tol vežiojamas, kol mirė, vienintelis Darius Kuolys bandė našlei padėti ir gerą G.Beresnevičiaus vardą apginti.
Tas pats vyko su Vytauto Pociūno žūtimi – tik D.Kuolys bandė apginti jo ir jo našlės gerą vardą. Bet jau buvo pabandęs peticijų neveiksmingumą dėl G.Beresnevičiaus mirties.
Todėl D.Kuolys ėmėsi kito metodo – vedė, kvietė žmones į pasipiktinimo, gedulo, atminimo, protesto akcijas (koncertus, piketus, mitingus) bet jo BEVEIK NEIKAS nepalaikė (maksimum iki kelių šimtų žmonių susirinkdavo į tas akcijas), nes bijojo, ypač politikai.
Laukinio kapitalizmo liberalai, ypač postkomunistinių šalių, o tuo labiau LT neturi nei atjautos, nei širdies, meldžiasi Laisvosios rinkos institutui, kuris propaguoja laukinį, nereguliuojamos rinkos kapitalizmą, kokio nelabai kur pasaulyje yra. Taigi Darius Kuolys šia prasme – joks ne liberalas.
Kitas dalykas, kad vakarietiškoje demokratijoje TIKRI LIBERALAI gina žmonių teises į sveikatą, gyvybę, orią senatvę, orų pragyvenimą, teisę į mitingus ir į saviraišką, teisę būti nemušamam policijoje. Šia prasme liberalų Lietuvoje beveik nėra.
D.Kuolys nėra ir joks kosmopolitas, nes kosmopolitai netyrinėja lietuvių viduramžių raštijos ir istorijos, nacionalinės lietuvių sąmonės formavimosi, RESPUBLIKOS ištakų Lietuvoje ir pan., o D.Kuolys tai daro jau kelis dešimtmečius, leidžia knygas, dėsto apie tai studentams.
Ar teko girdėti posakį „Sorošo berniukai“? Daugiau čia nieko nebepridėsi. Berniukai…
Labai įdomi perspektyvaus politiko, Seimo nario N.Puteikio citata: „Neribojamo, laukinio kapitalizmo, kuris grįstas besaikiu pelno silpnesnių žmonių sąskaita, kurie negali apsiginti nuo peršamos agresijos, naikina kultūra, švietimą, nacionalinę sąmonę, istoriją, tokio kapitalizmo beveik niekur nėra, tik kai kuriose postsovietinėse šalyse, ypač LT.
Bet čia ne Sorošo, o savų darbas. Tie savi įsitaisę Laisvos rinkos institute…“ —-Čia tvirtinama, kad Lietuvoje legaliai veikia „neribojamas, laukinis kapitalizmas, kuris grįstas besaikiu pelnu silpnesnių žmonių sąskaita“. Bet toks kapitalizmas Lietuvoje įmontuotas ne LLRI į s a k y m a i s, bet daugelio Seimų išleistuose įstatymuose(pasirašytuose kelių prezidentų) ir 1992 m referendumu patvirtintoje Konstitucijoje. Tais INSTITUTAIS ir vadovaujasi visos „institucijos“ (įstaigos, tarnybos, departamentai), įskaitant JĖGOS struktūras. Tai ko pykstame?—- Aš nieko prieš jei LLRI veikla, kurią grakščiai sukritikavo prof P.Gylys, būtų sustabdyta ar reformuota. Bet nuo to lietuviškojo kapitalizmo veidas nepasikeis. Ką daryti? Keisti Sistemą reformuojant INSTITUTUS. Keisti pelnagaudžio privataus intereso sistemą, bet į ką? Į viešojo intereso sistemą? kokią? Gal, pavyzdžiui, į JK premjero, konservatoriaus D.Cameron’o Didžiąją Visuomenę -„Big Society“. Žiūr. S.Stoma, Lietuvos Aidas: „Po ilgų klajonių atsakymą radau skaitinėdamas britų konservatorių programą ir ypač Davido Camerono pasisakymus apie jo politinę aistrą – Didžiąją visuomenę („big society“ – angl.). Ši idėja gali atgaivinti visą demokratinę politiką. Dar daugiau. Lietuvai didžiosios visuomenės idėja yra netgi svarbesnė ir gyvybiškai reikalingesnė nei Didžiajai Britanijai. Esminė mintis paprasta ir tarsi daug kartų girdėta. Geroje ir teisingoje valstybėje valdžia turi kilti iš apačios, o ne iš viršaus. Tačiau kaip tai padaryti? Žinoma, pirmiausiai reikia pakeisti pačią mąstymo nuostatą. Lietuvoje tai būtų beveik kultūrinė revoliucija verta naujo sąjūdžio…“.
PS. Labai norėčiau prisidėti prie tokio projekto paruošimo ir įgyvendinimo, sekant JK modeliu.
Vienytis būtina, bet būtina ir labai aiškiai apibrėžti vienijimosi esminius tikslus: tautinius ar antitautinius-kosmopolitinius, antipederastrinius ar pederastinius, antioligarchinius ar oligarchinius ir kt.
Nes akivaizdu, jog, pvz., dabar labai intensyviai „keliamas į padanges“ Kuolys ir jo „pasekėjai“ (ypač Švietimo ministerijoje) yra antilietuviški kosmopolitai, gausiai remiami pasaulinių ir vietinių oligarchų pinigais – kasmet gauna iš jų (ir jų dėka iš kitų šaltinių – įvairių neaiškių fondų) milijonines sumas.
Tiems, kam vis dar neaišku, kokiam būtent antilietuviškam klanui priklauso Kuolys ir jo suburti „padchalimai“ Švietimo ministerijoje, siūlau pasiskaityti Zigmo Zinkevičiaus prisiminimų knygą „Kaip aš buvau ministru“ (Kaunas, Judex, 1998 m.).
Ištraukos iš šios knygos yra ir internete, pvz.:
Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (I)
2012/04/18
http://propatrialt.wordpress.com/2012/0 … i-puola-i/
Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (II)
2012/04/19
Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (III)
2012/04/23
Labai panašus veikėjas yra ir Povilas Gylys – aršus eldėdėpistas brazauskininkas, šiuo metu savo senų draugelių nustumtas nuo „lovio“, todėl bandantis iškilti prisilipdydamas prie naujų judėjimų (faktiškai jis jau uzurpavo valdžią Nepartiniame demokratiniame judėjime, kada labai neaiškiomis aplinkybėmis numirė jo įkūrėjas Kęstutis Čilinskas).
————————————–
Kalbant trumpai, gyvybiškai būtina susivienyti visiems visų politinių, ekonominių, socialinių, antipederastinių-antipedofilinių pažiūrų Lietuvybės gynėjams ir puoselėtojams – žūtbūtinei kovai už Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos ir nepriklausomos Lietuvos Valstybės išlikimą bei suklestėjimą.
Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (I)
http://propatrialt.wordpress.com/2012/04/18/zigmas-zinkevicius-kosmopolitai-puola-i/
Naglis Puteikis: „D.Kuolys nėra ir joks kosmopolitas,…“
P.S. Nagli, jei jau tu manimi nebetiki, tai galų gale paskaityk, ką apie poną Darių Kuolį rašo savo knygoje pats žymiausias Lietuvių kalbininkas ir nepailstantis kovotojas už Lietuvybę lenkinamoje Rytų Lietuvoje, akademikas Zigmas Zinkevičius .
Paskaityk ir tai, ką pats ponas Kuolys rašo apie Lietuvių kalbą:
„Sovietų laikais tautos tapatybę daugiausia mėginta sieti vien su kalba ir etniniais papročiais. Tai labai svarbūs, bet nepakankami tautinio tapatumo dėmenys. Lietuvių kalba buvo reiškiama ir parklupdytos sovietinės visuomenės tapatybė. Būtent tokia – vergiška – lietuvio tapatybė lieka ryški šiandien. Ją įveikti, suteikti lietuvybei kilnesnį turinį – vienas svarbiausių dabarties uždavinių“.
(šaltinis – Darius Kuolys atsako į Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos klausimyną)
Tokių ir panašių jo pasisakymų apie Lietuvių Tautą, Lietuvių Kalbą, galiu pririnkti visą knygą. O visi jo „tyrinėjimai“ kaip tik ir nukreipti „pateisinti“ jo peršamą „vergų ir baudžiauninkų lietuvių, nepanorusių tapti kultūringais ir civilizuotais“, įvaizdį.
Aš jau nekalbu apie jo realius darbus, kurių dėka Lietuvoje (ir ypač Rytų Lietuvoje) Lietuvybė virsta niekinamu dalyku.
Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (I)
2012/04/18
http://propatrialt.wordpress.com/2012/04/18/zigmas-zinkevicius-kosmopolitai-puola-i/
Ištraukos
„Prieš mano pastangas ugdyti jaunąją kartą lietuviška dvasia, prisilaikant krikščioniškų idealų, piestu stojo priešiškai nusistačiusi pedagogų (ir save tokiais laikančių) grupė. Pradžią davė Darius Kuolys, iš profesijos net ne pedagogas, bet lituanistas, pats mokykloje nedirbęs. […]
Sorošo (Atviros Lietuvos) fondą stebėjau, man ji ne visais atžvilgiais patiko: buvo remiami bemaž vien kosmopolitizmu dvelkiantys projektai, ignoruoti lietuvių tautiniai reikalai. Pakanka susipažinti su Fondo pompastiškai pristatyta 100-ąja knyga „Dievo žaislas: Lenkijos istorija“, tipišku beviltiškai pasenusios unijinės ideologijos veikalu, dabar brukamu mūsų skaitytojams. Matyt, ir aš Fondui buvau neparankus, nors prieš jį niekur nepasisakiau. Tarp kitko, po trijų mėnesių (1997.03.21) Kuolio organizuoti debatai „Švietimo reforma ir Lietuvos visuomenės kaita“ – puolimas prieš mane, kuomet atsirado priešprieša „mes“ ir „jūs“ (žr. „Dialogas“, 1997.03.28) – vyko būtent Atviros Lietuvos fondo patalpose. Tiek Kuolys, tiek jo bendrininkai Fondą visą laiką garbino, buvo su juo artimai susiję. Daugiau priežasčių pykti ant manęs turėjo eldėdėpistai, jau vien dėl mano griežto nusistatymo prieš partinių diplomų galiojimą, be to, bolševikinio mąstymo žmonės bijojo tautinės mokyklos atgimimo. […]
1996.12.20 mokytojų laikraštyje „Dialogas“ pasirodė prieš mane nukreiptas Kuolio straipsnis, kuriame buvau kaltinamas visomis galimomis „nuodėmėmis“: esą nutraukiu švietimo reformą, kuri buvo iki tol vykdyta (kieno vykdyta? LDDP valdžios laikais vykdyta?), į mokyklas įvedu archaišką lietuvybę (ar lietuvybė gali būti archaiška?), nepaisau rinkiminės krikščionių demokratų programos (iš tikrųjų laikiausi Vyriausybės programos) ir t.t. Aš tuomet dar nebuvau nė pradėjęs dirbti. Buvo praėję visai nedaug laiko nuo Ministerijos perėmimo, per kurį dar nespėjau net susipažinti su esama padėtimi. Apie kokį nors tos padėties keitimą negalėjo būti ir kalbos. Kuolys puolimą pradėjo aiškiai per anksti ir tuo pats save demaskavo.
Vėlesniuose straipsniuose jis visą laiką plėtojo iš esmės tas pačias puolamąsias mintis. Jos buvo iš naujo kartojamos didžiųjų dienraščių vedamuosiuose, pvz., „Laiko ženklai“ 1997.09.19 „Lietuvos ryte“. Puolimo tonas vis įžūlėjo. Buvo žongliruojama visokiais kaltinimais nenurodant nė vieno konkretaus fakto, nes tokių nebuvo. Kaltinimai nieku neparemti, be jokių įrodymų. Iš tikrųjų tai buvo šmeižtas. Štai kelios būdingesnės straipsnių antraštės: „Švietimo ministerijoje padėties pabloginti jau nebeįmanoma“ („Veidas“, 1997.09.20-26, „Dialogas“, 1997.09.26), „Švietimas atsidūrė krizėje“ („Lietuvos rytas“, 1998.01.23), „Z. Zinkevičiaus „švietimo reforma“ priėjo liepto galą“ („Respublika“, 1998.01.24), „Skersvėjai švietime“ („Kauno diena“, 1998.02.02) ir pan.
Sensacijų ieškanti spauda (suprantama, ne visa) mano atžvilgiu buvo aiškiai negeranoriška. Matyt, tam būta kažkokių giluminių priežasčių.“
„Ypač atkakliai buvau puolamas didžiųjų dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“, nekalbant jau apie dviejų partinių diplomų turėtojos „pedagogės“ Elenos Tervidytės redaguojamą „Dialogą“, kuris tapo pagrindiniu Kuolio ruporu, klaidinusiu mokytojus.
Ilgainiui Kuolys su savo puolimais taip plačiai užsimojo, jog ėmė kaltinti ir įžeidinėti ne tik mane, kitus Ministerijos vadovus, bet ir visus jos darbuotojus, naudodamas tokius apibendrinimus, kaip „isteriška būsena ir ministerijoje, ir visame švietime“ (iš tikrųjų jokios isterijos nebuvo), „ministerijoje jau seniai suirutė“ (iš tikrųjų visi skyriai dirbo normaliai), „ministerijoje dabar vyrauja tikras chaosas“ (nebent Kuolio vaizduotėje) ir pan.
Kodėl jis taip elgėsi? Kaip galėjo pavyzdingas jaunuolis, gabus studentas (tuo pats įsitikinau jam dėstydamas Vilniaus universitete) virsti tokiu piktu žmogumi?
Senesni Ministerijos darbuotojai sakė, kad iki mano atėjimo Kuolys darė didelę įtaką Ministerijai, Pedagogikos institutui, ypač Ministerijos ugdymo turinio skyriui, per darbą tarybose, grupėse, taip pat individualų darbą su Ministerijos tarnautojais. Kontrolės praradimas, jų nuomone, ir sukėlė Kuolio desperacinę būseną, išreiškiamą šmeižikiškomis priemonėmis. Bet iš tikrųjų aš tada dar nė nesistengiau Kuolio įtakos mažinti, netrukdžiau jam lankytis Ministerijoje, kur jis, matyt, turėjo savo šalininkų.
Kai kurie Vyriausybės nariai, anksčiau dirbę kartu su Kuoliu, buvo linkę kaltę prisiimti sau. „Mes patys, – sakė jie, – esame kalti, kad jis toks. Nepatyrusį jaunikaitį išpaikinome. Jis net organizavo premjero Gedimino Vagnoriaus nuvertimą!“
Man šie aiškinimai neatrodė pakankamai įtikinantys, nors tam tikrą pagrindą gal ir turėjo.
Intuityviai jutau, kad už Kuolio nugaros stovi kažkokia didelė jėga, kuriai nepatinka mano pareikštos švietimo nuostatos. Kuolys greičiausiai tebuvo tos jėgos įrankis.
Galbūt jam buvo pažadėta ministro vieta ar koks kitas svarbus postas, dėl kurių taip labai stengėsi. Ar gali žmogus būti savaime toks piktas? Greičiausiai jis kažkam (tik ne Lietuvai) tarnauja arba nesupranta, kad tarnauja.
Šiaip ar taip, man iš pat pradžių buvo aišku, kad mane puola ne Kuolys, bet už jo slypintis monstras.
Darius Kuolys mane puolė anaiptol ne vienas.
Anksčiausiai jam ėmė talkinti Žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Laimonas Tapinas, komunistine dvasia išauklėjęs ištisą žurnalistų kartą (na, ir kompanija!), bei toliau juos nepriklausomoje Lietuvoje tebeauklėjantis. Apie bolševikmečiu kenksmingą Lietuvai Tapino veiklą rašė laikraščiai „Europa“, „Europa Ekspres“ (žr. „Valstiečių laikraštis“, 1997.04.05 ir 1998.01.24). Tapinas savo rašiniuose „Lietuvos ryte“ (pvz., 1997.12.09) tiek nusišnekėjo, jog nepatogu apie tai net rašyti. E. Tervidytė pasistengė savo „Dialoge“ tuoj pat atpasakoti pagrindines Tapino mintis. Laimei, dori skaitytojai patys davė Tapinui atkirtį, žr. mokytojo Leono Kurklėno ir dr. Vlado Voverio straipsnius „Valstiečių laikraštyje“ (1996.12.17, 1997.01.04), Jono Barcio – „Kauno dienoje“ (01.28). Apie Tapiną kaip skaitytojų dezinformatorių dar rašė Arūnas Žebriūnas ir dr. Gražvydas Kirvaitis „Lietuvos aide“ (03.13, 05.23).
[Praleista dalis, kur rašoma apie atskiras personalijas – Meilės Lukšienės, Žibarto Jackūno, situaciją LKDP]
Kosmopolitų kaltinimai ir užsipuolimai spaudoje buvo tiesiog absurdiški. Paminėsiu tik svarbesnius:
Aš per senas būti ministru. Tačiau tik vieneriais metais už mane jaunesnis Valdas Adamkus, ne per senas būti prezidentu.
Esu geras mokslininkas, bet prastas ministras. Populiarinta nesąmonė, kad mokslininkas negali būti ministru, geriau bemokslis.
Esą nedirbęs mokytoju ir nepažįstąs mokyklos. Kiek mokytoju išdirbo mano kritikuotojai Kuolys, Lukšienė, Jackūnas, Zuoza? Aš 50 metų ruošiau mokytojus Vilniaus universitete.
Esą prastas administratorius. Administracinį darbą Vilniaus universitete dirbau kelis dešimtmečius, po to buvau Lietuvių kalbos instituto direktorius. Bet juk ministras turi duoti politinę kryptį, o ne užsiimti administravimu.“
Teisingai, Žygeivi, gaila, kad nepasirašai. Nors iš kitos pusės – tuoj priklijuotų netiketę, atkasę ir perknisę visą gyvenimo istoriją. Taip, prie judėjimo jau plakasi visokio plauko buvusieji, tą čia rašau jau nuo pirmų komentarų. Stengiuosi neminėt pavardėm, o tai dar VSD-istu išvadins. Vis dėlto tylėti negaliu, gal nors dalis tėvynainių atsibus. Tiksliai matau, kad ir „Lietuvos sąraše“ teks rimtai pabraukyt.
Voldemarai, aš pažįstų Žygeivį ir žinau jo pažiūras Tik noriu atkreipti abiejų dėmesį, kad bandome ginčytis ar nesiginčyti – gal aptarti 15 metų senumo reikalus. tada dar buvo demokratijos liekanų ar pradmenų, tada nemušė policijoj iki mirties ir nedrausdavo mitinguoti kaip dabar. dabar kitos aktualijos.
Kodėl esu TS-LKD ir kodėl padedu Dariui Kuoliui, bei kitiems visuomenininkams, viešo intereso gynėjams?
Į Tėvynės sąjungą įstojau 1996 m., paakintas savo tėvo Vytauto Puteikio, kuris 8 metus atsėdėjo lageriuose už Stalino karikatūrų platinimą 1946 m. Pasvalyje. Taip pat sužavėtas kalinio Algirdo Petrusevičiaus pasakojimų ir1995 m. važiuojant agituoti už TS į Ignalinos rajoną, kai jis viena ranka vairuodamas (kitos neteko Stalino lageriuose) pasakojo kaip kelsi kartus bėgo iš sovietinių kalėjimų Sibire. taip pat įkvėptas generolo Kronkaičio straipsnių. Dabar tokius žmones jau keleri metai keičia-išstuminėja buvusio Vilniaus mero Viliaus Navicko, Šiaulių miesto administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus tipo žmonės, tačiau bendrąją gerovę ginančių TS-LKD narių vis dar lieka dauguma. Dėl tos sąžiningų, viešą interesą ginančių, prieš policijos smurtą ir korupciją kovojančių TS-LKD eilinių narių daugumos ir esu TS-LKD ir nesiruošiu jos palikti.
Visą gyvenimą nuo tada, kai tapau politiku (apie 2002 m.) bendrauju su visuomenininkais, viešojo intereso gynėjais ir padedu jiems kaip galiu. Galite apie tai paklausti bet kurios NVO Klaipėdoje nuo 2006 ir dalies NVO Kaune nuo 2009 m.
Jaučiu nevyriausybininkams skolą, ypač Dariui Kuoliui nuo to laiko, kai jie ir pirmiausia Darius Kuolys ėmėsi ginti 2006 m. policijos nukankinto eseisto Gintaro Beresnevičiaus garbę ir jo našlę, o aš, būdamas Klaipėdoje, neprisidėjau, nors norėjau. Vis guodžiausi, kad per didelis atstumas iki Vilniaus ir kad vilniečiai patys savarankiškai suras teisybę G. Beresnevičiaus nužudymo byloje. Darius Kuolys vienas iš pirmųjų organizavo peticijų rašymą, kad policininkams sadistams būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Deja, gyvenimas parodė, kad teisėsaugininkai savų teisingumui neatiduoda ir valdžia visas peticijas išmetė į šiukšlių dėžę. Tada visuomenininkai ir vėlgi Darius Kuolys dėl kitos bylos ėmėsi kitokių priemonių – piketais, koncertais, mitingais , beje Daukanto aikštėje 2006 ir vėlesniais metais ėmėsi ginti kito labai įtartinomis aplinkybėmis nužudyto žmogaus – pareigūno Vytauto Pociūno garbę ir jo našlę. Ir vėl norėjau dalyvauti, ir vėl iš Klaipėdos pasirodė tarsi per toli, ir vėl galvojau, kad vilniečiai patys pasieks teisingumą. Deja, gyvenimas irgi parodė, kad nei peticijos, nei piketai valdžios nė kiek nejaudina ir valdžios smurto nestabdo. Todėl visiškai suprantu Darių Kuolį, kuris įsitikinęs, kad kitos priemonės nepadeda, ėmėsi steigti partiją ir siekti deleguoti kiek įmanoma daugiau sąžiningų žmonių į Seimą.
Nedalyvavęs anksčiau minėtose Dariaus Kuolio organizuotose akcijose už teisingumą, jaučiuosi tiems kovotojams įsiskolinęs, todėl jiems visokeriopai padedu.
2011 m. po susidūrimo su dviem policininkais sadistais dėl prekybos vaistažolėmis prie turgelio Kaune neva be leidimo 73 metų vaikų darželio auklėtoja Agota Ramanauskienė atsidūrė komoje. Tąsyk aš jau išmėginau lietuviškąjį teisingumą bandydamas kaip Seimo narys padėti surasti nukentėjusiosios giminaičiams teisybę. Deja, valdžios smurtas ir uždarumas pasirodė esą stipresni. Visi anksčiau minėti policininkai sadistai tebedirba, juos kruopščiai globoja aukščiausi teisėsaugininkai, aukščiausi politikai apsimeta, kad nieko nežino ir žinot nenori. Todėl smurtas Garliavos šturmo metu yra logiškas tokios politikos tęsinys.
Nematydamas kito būdo, kaip padaryti Lietuvos teisėsaugą ir politiką europietiškomis, pradėjau skirti dar daugiau dėmesio visuomenininkams, viešojo intereso gynėjams: ėmiausi registruoti daugelį pavadinimų, reikalingų visuomenininkams; tokių kaip „Už teisingumą“, „Tie-sos“, „Lietuvos sąrašas“, dalyvauju visuose jų mitinguose, padedu jiems organizuotis, perku kreidą žodžiui TIE-SOS rašyti, popierių jų leidžiamoms „Aikštės žinioms“ ir pan. Viešojo intereso gynėjai šiuos pavadinimus naudoja iniciatyvinėms grupėms, internetiniams portalams, akcijoms, leidiniams, organizacijoms, įskaitant ir naujas partijas, kurios gina bendrąjį gėrį.
Va kur gali atvesti pederasizmo banga:
http://www.kulturpolis.lt/images/2009/Dizainas/bimbiryte_architekt/plakato_paroda/4_600.jpg
„Lietuvos sąrašo“ partija paskelbė, kad įsisteigė 07.07 dieną, „Veido“ užsakymu apklausa atlikta už savaitės, t.y. 07.15-16 d., taigi per septynias dienas – jau daugiau, nei pusės procento populiarumas:
„Iš naujai įsteigtų partijų šiek tiek didesnį rėmėjų skaičių turi sostinės mero A.Zuoko vadovaujamas TAIP – už jį balsuotų 3,4 proc. didžiųjų miestų gyventojų, Neringą Venckienę pirmu numeriu į Seimą keliantis „Drąsos kelias“ didmiesčiuose gali tikėtis 2,2 proc. didmiesčių gyventojų paramos.
V. Romanovo Lietuvos žmonių partijai savo balsą žada 1,2 proc. apklaustųjų, K. Brazauskienės Demokratinei darbo ir vienybės partijai – 1 proc., D.Kuolio „Lietuvos sąrašui“ – 0,6 procento. „
Partija „Lietuvos sąrašo“ paskelbė, kad įsisteigė 07.07 dieną, „Veido“ užsakymu apklausa atlikta už savaitės, t.y. 07.15-16 d., taigi per septynias dienas – jau daugiau, nei pusės procento populiarumas:
„Iš naujai įsteigtų partijų šiek tiek didesnį rėmėjų skaičių turi sostinės mero A.Zuoko vadovaujamas TAIP – už jį balsuotų 3,4 proc. didžiųjų miestų gyventojų, Neringą Venckienę pirmu numeriu į Seimą keliantis „Drąsos kelias“ didmiesčiuose gali tikėtis 2,2 proc. didmiesčių gyventojų paramos.
V. Romanovo Lietuvos žmonių partijai savo balsą žada 1,2 proc. apklaustųjų, K. Brazauskienės Demokratinei darbo ir vienybės partijai – 1 proc., D.Kuolio „Lietuvos sąrašui“ – 0,6 procento. „
labai gerai viską išspręstu juridinis pasižadėjimas(priesaika) bendrai programai,kas norėtu nesilaikyti programos,ar perbėgti į kitas partijas privalėtu atsisakyti mandato.Mano galva visos partijos parašo geras programas ir sėkmingai jų nesilaiko,taigi jei nebus kontrolės (juridiško) mechanizmo,tai niekas negarantuotas,kad ir partijų žmonės kovojančių už tiesą ,laikysis savo pažadų.
Ačiū Nagliui už atvirą išaiškinimą jo santykių su konservatorių partija (Naglis Puteikis – 2012-07-29 18:28) . Ypač dėl konkrečių teiginių:
„tačiau bendrąją gerovę ginančių TS-LKD narių vis dar lieka dauguma. Dėl tos sąžiningų, viešą interesą ginančių, prieš policijos smurtą ir korupciją kovojančių TS-LKD eilinių narių daugumos ir esu TS-LKD ir nesiruošiu jos palikti.“
Manau, kad šie sakiniai yra VIENAS KONKRETUS PAVYZDĖLIS kaip gali būti įgyvendinama Dariaus (ir visos LS partijos) strategija:
tie, kurie ir toliau žadą balsuoti už konservatorius, turi reitinguoti tuos sąžininguosius TS-LKD partijos narius, kurie bus įvardijami „Lietuvos sąraše“
Kiek yra šansų į pirmąsias vietas iškelti konservatorių partijos sąžininguosius narius – nežinia, bet to reikia siekti?
Kaip manytumėte?
Kuo daugiau čia būnu, tuo daugiau sužinau apie prisiplakėlius. Jei dar jų prisileisite, iš rinkimų išeis šnipštas. Vėl turėsime vagių ir asilų hibridą. Jei iš tikrųjų einate už Lietuvos žmones, tai parašykite, ar naikinsite tuos prakeiktus partijų sąrašus, ar pederastams bus taikomas žodis „homofobija“ ar „piderofobija“? Nes „homų“ tame mutantų veislyne-šiukšlyne kaip ir nėra. Ar mes esam laisva valstybė, nepriklausoma nuo jokių lisabonų ir briuselių? Tik nepezėkite apie dalies nepriklausomybės paaukojimą, nes tokius veikėjus geriausia parišti po beržu.
Atgalinis pranešimas: D.Kuolys: “Lietuvai reikia plačios demokratinės bangos” « Matelio Romualdo rašinukai
O kada pasirodys pokalbio su D.Kuoliu II-ra dalis?
——
„[apie „Lietuvos sąrašo“ partijos siekius ir jos visuomenei siūlomą Lietuvos darbų sąrašą – antroje pokalbio dalyje]“
Negalima būti tokiu principingu, kaip Žygeivis. Manau, kad jis vienas iš pagrindinių asmenų skaldančių antisisteminių visuomeninių ir politinių judėjimo bloką. Prie ko čia Zinkevičius, Sorošas, kai reikia vienytis prieš tavo ir mano mylimos Lietuvos valstybės griovimą. Aš ir kalėjau ir tremtyje buvau. Išlikau, kadangi turėjau kompromiso jausmą. Taigi, kas svarbiau: LIETUVA ar Jūsų ambicijos.