Piliečių susirinkimų laisvę advokatas Julius Jasaitis gynė Povilo Gylio teisme

 

Liepos 24-ąją teisiant profesorių Povilą Gylį už dalyvavimą protesto akcijoje prieš gegužės 17-ąją valdžios surengtą smurto aktą, jo advokatas Julius Jasaitis, gindamas Lietuvos piliečių susirinkimų teisę, šiuo dokumentu kreipėsi į teismą.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismui

Laisvės pr. 79 A, LT-08531 Vilnius

Teisėjai D. Mickevičienei

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas: advokatas Julius Jasaitis,

PRAŠYMAS

dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Vilnius

2012-07-24

Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nagrinėjama administracinė byla, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1887 str. 1 d. traukiamas P. Gylys, kuriam 2012-06-01 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK Prevencijos skyriaus tyrėja J. Srėbalienė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.14P-1703757-12. Minėtame protokole nurodyta, kad P. Gylys organizavo 2012-05-19 12 val. žmonių susirinkimą S.Daukanto aikštėje, Vilniuje, nesilaikydamas LR susirinkimų įstatymo 19 str. numatytų susirinkimų organizatorių ir dalyvių bendrųjų pareigų, t.y. nesilaikė minėto įstatymo 9 str.: „būdamas susirinkimo organizatoriumi nepateikė pranešimo apie susirinkimo organizavimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovui ar jo įgaliotam atstovui, surinkimą organizavo neturėdamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovui ar jo įgalioto atstovo išduoto nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos…“

LR susirinkimų įstatymo 9 straipsnis nustato:

Pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos.

Susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu (pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą, laiką ir sąlygas.

Pranešime turi būti nurodyta:

1) susirinkimo forma ir turinys;

2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas;

3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai;

4) numatomas dalyvių skaičius;

5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo;

6) ne mažiau kaip dviejų organizatorių ar jų įgaliotų asmenų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos.

Jeigu susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), apie susirinkimo organizavimą informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas, tačiau raštiškas pranešimas nereikalingas. Nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių.

Savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas išduoda nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta:

Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“

LR Konstitucinis Teismas 2000-01-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos surinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs:

3. Konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga.

Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje.

Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis), todėl susirinkimų laisvė traktuotina ne tik kaip savaiminė demokratijos vertybė, bet ir kaip svarbi garantija, kad bus visavertiškai įgyvendinamos įvairios konstitucinės teisės ir laisvės: piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis), jų teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis), jo teisė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis), piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar sociacijas (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir kt.

Taigi susirinkimų organizavimas yra vienas iš pilietinio ir politinio veikimo būdų.“

5. Žmogaus ir piliečio teisė į taikius susirinkimus nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių ir kitų asmenų teisių yra įtvirtinta tarptautinės teisės aktuose. Antai Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje skelbiama: „Kiekvienas žmogus turi teisę į taikių asociacijų ir susirinkimų laisvę.“ Pagal Deklaracijos 29 straipsnio 2 dalį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis (taigi ir susirinkimų laisve), kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų kaip įstatymo numatytieji vien tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje. Panašiai nustatyta ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje: „Pripažįstama teisė rengti taikius susirinkimus. Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos interesams, gyventojų sveikatai ir dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje nustatyta:

1. Kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti.

2. Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ar dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šis traipsnis nekliudo įvesti teisėtus naudojimosi šia teise apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybinio valdymo organuose.“

Interpretuodamas Konvencijos 11 straipsnio nuostatas Europos žmogaus teisių teismas byloje Ezelinas prieš Prancūziją (Cour eur. D. H., arret Ezelin du 26 avril 1991, série A no 202) pažymėjo, jog laisvė dalyvauti taikiame susibūrime, ne taip, aip uždraustoje demonstracijoje, yra tokia svarbi, kad jos negalima varžyti, jeigu suinteresuotasis pats tokiomis aplinkybėmis nepadaro smerktino veiksmo. Europos žmogaus teisių teismas Sąjūdžio „Gydytojai už gyvybę“ byloje (Cour eur. D. H., arret Plattform „Ärzte für das Leben“ du 21 juin 1988, série A no 139) taip pat išaiškino, kad teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ne tik negatyvią valstybės pareigą netrukdyti rengti taikius susirinkimus, bet ir jos pozityvią pareigą suteikti tokių susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą; derindama susirinkimo vietą atitinkama valstybės institucija turi įsitikinti, kad ji yra tinkama susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti.

6. Reguliuodamas Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtintą piliečių laisvės rinktis tik be ginklo ir tik į taikius susirinkimus įgyvendinimą, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti šios laisvės įgyvendinimo tvarką, tačiau jokiu būdu nepaneigdamas pačios susirinkimų laisvės esmės. Konstitucinis Teismas pažymi, kad valstybės kišimasis į naudojimąsi susirinkimų laisve, kaip ir kitomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis, pripažįstamas teisėtu ir būtinu tik jei laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo. Visais atvejais būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso. Tokia yra ir Europos žmogaus teisių teismo praktika.

Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečių teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Vadinasi, nustatant susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarką Įstatyme gali būti apibrėžtos šios laisvės įgyvendinimo ribos: sukonkretinti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai, taip pat nustatyta, kokie susirinkimai yra draudžiami.

Įstatyme nustatyti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai negali paneigti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad taikių susirinkimų laisvė negali būti ribojama, išskyrus, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lygiai taip pat įstatymų leidėjas negali peržengti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų susirinkimų laisvės įgyvendinimo ribų nustatydamas, kokie susirinkimai yra draudžiami. Įstatyme pateikiamas draudžiamų susirinkimų sąrašas turi būti išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Organizuoti susirinkimų, kurie Įstatyme tiesiogiai nėra nurodyti kaip draudžiami, negali būti neleidžiama, jeigu jie atitinka Įstatyme nustatytus susirinkimų vietos (Įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir laiko (7 straipsnis) reikalavimus.

7. Pagal Įstatymo 5 straipsnį Įstatymo nustatyta tvarka organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo; susirinkimų vietą (procesijų bei eitynių maršrutą), laiką ir kitą jų organizavimo tvarką organizatoriai suderina su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu arba jo įgaliotu atstovu. Pažymėtina, kad Įstatyme nustatyta pranešimo apie susirinkimo organizavimą pateikimo bei atitinkamo pažymėjimo gavimo tvarka, bet ne leidimo organizuoti susirinkimą išdavimo procedūra. Taigi Įstatymu nustatyta ne leidiminė, bet pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka. Kai susirinkimui pasirenkama bet kuri viešoji vieta, numatyta Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, – miestų, gyvenviečių gatvės, aikštės, parkai, skverai bei kitos viešos vietos ir bendro naudojimo pastatai, – susirinkimo vietą laikantis Įstatymo nustatytos procedūros reikia suderinti su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu arba jo įgaliotu atstovu.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 201-04-04 nutartyje pabrėžė, kad „Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad valstybė turi ne tik pareigą netrukdyti pasinaudoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuota susirinkimų laisve, bet ir pozityvią pareigą prisidėti prie šios teisės efektyvaus įgyvendinimo.“;„…iš esmės valstybė, turėdama pozityviąją pareigą užtikrinti susirinkimų laisvės įstatyminę apsaugą bei garantuoti asmenims galimybę efektyviai pasinaudoti šia laisve praktiškai, jos įgyvendinimą gali riboti laikydamasi griežtų sąlygų.“; „…demokratinėje visuomenėje, kurios neatskiriami bruožai yra pliuralizmas, tolerancija, plačios pažiūros, skirtingų visuomenės grupių pozicijų pareiškimas eitynių metu iš esmės yra normali praktika. Valstybė turi pozityviąją pareigą sudaryti galimybę pareikšti šias pozicijas saugiai ir kiek įmanoma plačiau leisti susirinkimus.“

Visoje eilėje Europos demokratinių valstybių yra įstatymiškai nustatyta teisė rengti susirinkimus be išankstinio pranešimo:

Jungtinėje Karalystėje susirinkimų laisvė reglamentuojama Viešosios tvarkos įstatyme (Public order act 1986); susibūrimai ar demonstracijos nekeičiant vietos (static demonstrations) negali būti uždrausti ir apie juos nėra būtina pranešti;

Nyderlandų Konstitucijos 9 str. įtvirtina susirinkimų laisvę; teisė į susirinkimus ir demonstarcijas turi būti pripažįstama visiems, o jos ribojimo atvejus nustato Parlamentas; Religijos laisvės ir viešų susirnkimų įstatymas didžiąją dalį taikių protestų paveda reglamentuoti šalies savivaldybėms; Įstatymo 2 str. nustato, kad riboti susirinkimų laisvę galima tik tuomet, kai iškyla grėsmė žmonių sveikatai, trikdomas eismas ir būtina palaikyti viešąją tvarką; pagal Įstatymo 3 str. savivaldybių tarybos turi nustatyti taisykles dėl išankstinio pranešimo apie susirinkimą; šių taisyklių turinyje turi atsispindėti, kokiais atvejais mitingo organizaotrius turi pranešti apie būsimą susrinkimą;

Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje skelbiama, kad laisvė apima laisvę daryti viską, kas nekenkia kitiems; niekas neturi bijoti reikšti savo nuomonės, įskaitant religinius įsitikinimus, jei tai netrikdo viešosios tvarkos (10 str.); Viešųjų susirinkimų įstatymo 1 str. nustatyta, kad viešieji susirinkimai nepriklausomai nuo jų temos, gali būti rengiami be išankstinio pranešimo;

Suomijos Konstitucijos 13 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę organizuoti bei dalyvauti mitinguose ir demonstracijose be leidimo; Susirinkimų įstatymas taikomas viešiems mitingams, kurie apibrėžiami kaip demonstracija ar kitoks susirinkimas, suorganizuotas įgyvendinant susirinkimų laisvę, atviras dalyvauti ar stebėti ir tiems, kurie į jį nebuvo kviesti; viešu mitingu nelaikoma demonstracija, suorganizuota vien tik išsakyti žmonių nuomonėms (įstatymo 2 str.); kai mitngas yra rengiamas atviroje erdvėje viešoje vietoje, organizatorius privalo pranešti vietos policijai žodžiu ar raštu ne mažiau kaip likus 6 val. iki renginio pradžios; vėlesnis pranešimas galimas, jei mitingo organizatoriai nesukelia esminių viešosios tvarkos pažeidimų;

Švedijoje teisė dalyvauti demonstracijojse įtvirtinta Valdymo įstatyme; pagal Viešosios tvarkos įstatymą demonstracijų negalima vykdyti, jei nėra tam išduotas leidimas, tačiau jis nėra būtinas, jei dalyvių skaičius, pasirinkta vieta ir laikas, naudojamos priemonės leidžia daryti išvadą, kad viešoji tvarka nebus trikdoma (1 sk. 5 str.); leidimo organizuoti demonstraciją neturėjimas nesuteikia teisės policijai nutraukti susirinkimo, bet leidžia sulaikyti pažeidėjus;

Vokietijos Konstitucijos 5 str. įtvirtina susirinkimų laisvę; Konstitucija skelbia, kad visi turi teisę į taikius ir neginkluotus susirinkimus be išansktinio pranešimo ar leidimo; ši teisė gali būti ribojama susirinkimams vykstant atviroje erdvėje; asmuo, ketinantis organizuoti susirinkimą ar eitynes, privalo pranešti kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus 48 val. iki jo pradžios.

Atsižvelgiant į tai, kad (1) susirinkimų laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, leidžianti visavertiškai įgyvendinti įvairias kitas konstitucines teises ir laisves, (2) šios laisvės apribojimai yra galimi tik siekiant apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves, laikantis apribojimo ir siekiamo tikslo proporcingumo principo, (3) valstybė turi ne tik pareigą netrukdyti pasinaudoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuota susirinkimų laisve, bet ir pozityvią pareigą prisidėti prie šios teisės efektyvaus įgyvendinimo, (4) įstatymais nustatyta ne leidiminė, bet pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka, minėtos nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį susirinkimų laisvės realizavimo reglamentavimą, kuris nustatytų taikių susirinkimų organizavimo teisę ir be išankstinio pranešimo, o tais atvejais, kuomet toks pranešimas laikytinas būtinu, jo pateikimo procedūros ir išnagrinėjimo terminai turėtų būti maksimaliai demokratizuoti.

Iš LR susirinkimų įstatymo nuostatų matyti, kad įstatymas apskritai nenumato galimybės organizuoti taikų susirinkimą be išankstinio pranešimo, toks pranešimas apie susirinkimo organizavimą atitinkamoms institucijoms turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos (9 str. 1 d.) ir jis turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Tai reiškia, kad taikių susirinkimų laisvės reglamentavimas yra akivaizdžiai nedemokratiškas ir iš esmės ribojantis šią konstitucinę laisvę, o pranešimo pateikimo ir suderinimo terminai yra tokie tokie ilgi ir biurokratiniai, kad atskirais atvejais gali viršyti 10 kalendorinių dienų, kas demokratinėje valstybėje yra nepriimtina. Visuomeninio gyvenimo dinamika ir iš to atsirandantis poreikis pakankamai skubiai viešai išsakyti visuomenės nuomonę valstybei aktualiais klausimais negali būti atidėliojamas tiek laiko, kiek šiuo metu nustato LR susirinkimų įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tokią situaciją, kuomet įstatyme egzistuoja

teisinio reguliavimo spragos, apibrėžia kaip legislatyvinę omisiją, kurią galima užpildyti tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus aktus (2006-08-08 nutarimas).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, prašome teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, tiek, kiek jame nėra reglamentuota taikių susirinkimų organizavimo teisė be išankstinio pranešimo atitinkamoms institucijoms, o taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio pranešimo apie susirinkimo organizavimą padavimo tvarka ir svarstymo procedūros neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio nuostatoms.

Povilo Gylio įgaliotas atstovas advokatas Julius Jasaitis

4 komentarai

  1. Dočiau, parašyk taip:
    1. Teisę rinktis piliečiai turi, pranešę ne vėliau pries 5 mėnesius miesto savivaldybei, policijai ir aikštę valančiam sargui, kad šis šlavėdra spėtų nusipirkti naujų šluotų užrašams „Tie-SOS“ į šiukšlių dėžę sušluoti.
    .2. Valdžią kritikuoti reikia griežtais žodžiais („kritikuojame valdžią, duodančią mums gyvenimo džiaugsmą, minimalų išmirimo lygį ir daug daug kitų gerų dalykų“).
    3.Prašyti policijos išskirti kuo daugiau guminių kulkų, grūdinančių susirinkusiųjų organizmus.
    4. Susirinkusieji turi teisę bėgti į visas puses, kai į juos pradedama šaudyti arba jų šonkaulai perdirbami į skrabalus, praskambinant juos guminiais bananais,
    5. Prie autobuso stotelės susirinkus daugiau kaip 10 žmonių, jie turi būti išvaikyti kaip nesankcionuotas piketas.

  2. „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.
    Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar DOROVĘ arba kitų asmenų teises ir laisves.“
    Pagalvokime, ar atitinka Lietuvos žmonių DOROVĖS supratimą pederastai? Jei ne, jų eitynes būtina drausti.

  3. Norint rinktis į taikius
    susirinkimus, leidimai Lietuvoje,
    skirtingai nei Baltarusijoje,
    nereikalingi: Lietuvoje, skirtingai nei
    Baltarusijoje, taikiems
    susirinkimams leidimai
    nereikalingi, jei nepažeidžiama
    viešoji tvarka – tą garantuoja LR
    Konstitucinio Teismo 2000 01 07 d. sprendimas ir LR
    Konstitucijos 6 ir 36 straipsnis: „6 str.: Konstitucija yra vientisas
    ir tiesiogiai taikomas aktas.
    Kiekvienas savo teises gali ginti
    remdamasis Konstitucija. 36 str.: Negalima drausti ar
    trukdyti piliečiams rinktis be
    ginklo į taikius susirinkimus. Ši
    teisė negali būti ribojama kitaip,
    kaip tik įstatymu ir tik tada, kai
    reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją
    tvarką, žmonių sveikatą ar
    dorovę arba kitų asmenų teises
    ir laisves.“ N.P.: Užtenka pranešti, jokių
    leidimų LT įstatymai
    nereikalauja.

  4. Vėl iškyla ta pati nesąmonė, jog pederastai yra dorovingi. Būtina atskirti Lietuvos žmogaus dorovę nuo moralinio nusmukimo. Pats pederastas dar nėra nusikaltėlis, kol jis savo išsigimimo nepradeda reklamuoti viešai. Ar žinot, kokius pinigus jiems siunčia žydai iš ES? Kitoms nevalstybinėms organizacijoms telieka finansinės nuograužos. Ir kada juos baigsim vadint „gėjais“? Taip ir tyko pasigražint, kad skambėtų panašiai, kaip „gėlės“. Man jie buvo ir bus pederastai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *