Lietuvos Sąrašas šių metų liepos 2 dienos popietę Vilniuje rengia partijos suvažiavimą.

Siūloma suvažiavimo darbotvarkė:

LS pirmininko veiklos ataskaita; LS sekretorės finansinė ataskaita; LS įstatų svarstymas ir tvirtinimas, LS programos ir veiklos perspektyvų svarstymas ir tvirtinimas, LS Tarybos ir pirmininko rinkimai.

Visi Lietuvos Sąrašo nariai, norintys tiesiogiai dalyvauti suvažiavime, prašomi iki birželio 26 dienos registruotis elektroniniu paštu: lietuvossarasas@gmail.com arba paskambinę Joanai Noreikaitei telefonu: 8 679 86160.

Lietuvos Sąrašo įstatų projekto rengėjai bus dėkingi už kritines pastabas ir pasiūlymus.

                                        Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ įstatai

(Suvažiavimui teikiamas projektas)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (toliau – politinė partija) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra politinė partija, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą bei šiuos įstatus.

2. Politinė partija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, kitais teisės aktais, šiais įstatais bei savo programa.

3. Politinės partijos buveinė keičiama Tarybos sprendimu.

4. Politinės partijos simboliką tvirtina Suvažiavimas. Simbolika aprašoma ir įtvirtinama įstatuose.

5. Veiklos principai.

Lietuvos Sąrašo veikla grindžiama laisvos Respublikos pagrindus sudarančiomis nuostatomis:

– asmens nelygstamos vertės teigimu ir pagarba asmeniui,
– pasitikėjimu,
– atvirumu, viešumu, skaidrumu,
– solidarumu ir draugyste,
– tiesos, teisingumo ir darnos siekiu,
– asmens teisių ir laisvių gynimu,
– tarnyste visuomenei ir bendrajam labui.

II. VEIKLOS TIKSLAI

6. Pagrindinis politinės partijos tikslas – padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, tautos savivaldos teisę ir ginti viešąjį interesą. Kiti politinės partijos tikslai yra šie:

6.1. telkti Lietuvos žmones kurti padorią, teisingą, demokratišką Lietuvą, kurioje pripažįstamos, gerbiamos ir veiksmingai ginamos žmogaus teisės ir laisvės;

6.2. sudaryti realią galimybę Lietuvos visuomenei įgyvendinti Konstitucijos numatytas galias savo valstybėje;

6.3. stiprinti savarankiškos, kūrybingos ir atviros visuomenės pagrindus.

III. NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

7. Politinės partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, nepriklausantys kitoms politinėms partijoms, pasižadantys laikytis politinės partijos įstatų ir programinių nuostatų, aktyviai prisidėti prie politinės partijos užsibrėžtų tikslų ir programinių nuostatų įgyvendinimo. Kiekvienas politinės partijos narys įtraukiamas į sąrašą, už kurio tvarkymą atsakinga Taryba, jam išduodamas partijos nario bilietas.

8. Politinės partijos nario teisės:

8.1. dalyvauti politinės partijos ir padalinių organų atviruose posėdžiuose ar kitokiuose partijos organizuojamuose renginiuose, reikšti juose savo nuomonę ir teikti pasiūlymus;

8.2. teikti pasiūlymus kompetentingiems organams dėl politinės partijos veiklos tobulinimo, programinių dokumentų, įstatų ir kitų dokumentų keitimo;

8.2.1. informuoti apie LS veiklos trūkumus partijos susirinkimuose ir kritikuoti bet kurį partijos narį ar valdymo organą;

8.3. kreiptis į kompetentingus partijos, jos skyrių ar kitų padalinių organus su prašymu, pareiškimu ar kitokiu reikalavimu, gauti informaciją apie partijos organų priimamus sprendimus ir partijos veiklą;

8.4. bet kada išstoti iš politinės partijos arba sustabdyti savo narystę, raštiškai pranešdamas apie tai Tarybai;

8.5. ne mažiau nei penktadalio visų politinės partijos narių grupė turi teisę inicijuoti Suvažiavimą, sudaryti jo darbotvarkę;

8.6. turi kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir šiuose įstatuose numatytas teises;

8.7. gali būti keliamas kandidatu rinkimuose ar deleguojamas į valdžios ir valdymo institucijas kitų politinių organizacijų tik esant LS koalicijos sutarčiai su kita politine organizacija ir LS Tarybai sutikus. Tokių sutikimų suteikimo tvarką nustato Taryba.

9. Politinės partijos nario pareigos:

9.1. laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, šių įstatų, aktyviai prisidėti prie politinės partijos programinių nuostatų ir tikslų įgyvendinimo;

9.2. nevykdyti politinės partijos tikslams ir vertybėms priešingos veiklos;

9.3. vykdyti kompetentingų politinės partijos organų nutarimus, sprendimus ir nurodymus; kai nutarimas partijos nariui yra nepriimtinas, jis gali kreiptis į nutarimą priėmusį organą dėl jo pakeitimo, o nesutikus tai padaryti, kreiptis į aukštesnius partijos organus dėl nutarimo pakeitimo;

9.4. gerbti bendrapartiečius ir vengti konfliktinių situacijų, asmeninių interesų painiojimo su partiniais ar viešaisiais interesais, elgtis etiškai ir formuoti teigiamą partijos nario įvaizdį santykiuose su bet kokiais trečiaisiais asmenimis;

9.5. informuoti partijos vadovybę apie laikiną negalėjimą dalyvauti bendruose partijos reikaluose (trunkantį ilgiau nei vieną mėnesį);

9.6. pašalintas ar išstojęs narys privalo pašalinimo ar išstojimo dieną grąžinti politinės partijos nario bilietą Tarybai;

9.7. laikytis kitų pareigų, išplaukiančių iš galiojančių teisės aktų ir šių įstatų.

9.8. Nario mokestis mokamas savanoriškai. Jo rekomenduojamą dydį nustato Taryba.

10. Asmuo, norintis tapti politinės partijos nariu, pateikia partijos skyriui arba LS Tarybai rašytinį prašymą, kuriame turi pasižadėti laikytis politinės partijos įstatų ir programinių nuostatų, prisidėti prie politinės partijos užsibrėžtų tikslų ir programinių nuostatų įgyvendinimo. Stojantysis į narius privalo užpildyti anketą, kurios forma yra tvirtinama Tarybos. Asmenį turi rekomenduoti du Tarybos nariai arba partijos skyriaus pirmininkas ir vienas Tarybos narys. LS Taryba artimiausiame posėdyje priima nutarimą, ar kandidato prašymą patenkinti.

10.1. Kiekvienas politinės partijos narys įtraukiamas į sąrašą, už kurio tvarkymą atsakingas LS sekretoriatas. Prašymų bei anketų originalai saugomi LS sekretoriate.

11. Narys gali būti pašalintas iš politinės partijos Tarybos sprendimu už šių įstatų ar politinės partijos programinių nuostatų nevykdymą, taip pat už veiklą, kuri nesuderinama su politinės partijos įstatais, programinėmis nuostatomis ir tikslais, už kenkimą politinės partijos veiklai bei kitokiu nusižengimus ir veiklą, žeminančią partijos vardą. Rekomendacijas dėl narystės sustabdymo bei pašalinimo Tarybai teikia Etikos ir procedūrų komisija.

12. Asmuo, kurio narystė politinėje partijoje sustabdyta, negali rinkti ir būti renkamas į politinės partijos bei jos padalinių organus, vykdyti jų pavedimus ar kitaip dalyvauti politinės partijos veikloje.

12.1. Už LS programos ar statuto nesilaikymą arba elgesį, žeminantį partijos vardą, partijos nariui gali būti skiriamos tokios partinės nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, pašalinimas iš partijos. Įspėjimas, papeikimas gali būti skiriamas skyriaus Etikos komisijos. Sprendimai dėl narystės sustabdymo, pašalinimo iš partijos gali būti priimami LS Tarybos. Nesutinkantis su skiriamomis nuobaudomis narys ne vėliau kaip per 30 dienų gali kreipti į LS Etikos ir procedūrų komisiją, o galutinį sprendimą priima LS Taryba.

12.2. Asmuo, išstojęs iš partijos ar numatyta tvarka išbrauktas iš partijos narių sąrašų gali po vienerių metų, o pašalintas – po dvejų metų bendra tvarka vėl stoti į LS.

IV. POLITINĖS PARTIJOS ORGANAI

Politinės partijos suvažiavimas

13. Suvažiavimas yra aukščiausias politinės partijos organas. Jame delegatų teisėmis dalyvauja:

LS tarybos nariai, kiekvieno Skyriaus susirinkime išrinkti delegatai, kurių skaičius nustatomas proporcingai skyriaus narių skaičiui pagal LS tarybos patvirtintas kvotas, partijos nariai asmeniškai LS tarybos nustatyta tvarka. Suvažiavimas:

13.1. keičia politinės partijos įstatus ir programą; įstatų ir programos keitimo iniciatyvos teisę turi Taryba arba ne mažiau kaip penktadalis visų politinės partijos narių; įstatai ir programa keičiami paprasta balsų dauguma;

13.2. sudaro, renka ir atšaukia politinės partijos organus bei jų narius, tvirtina šių organų kompetenciją ir veiklos nuostatus;

13.3. renka partijos Pirmininką, Tarybą, patvirtina Etikos ir procedūrų komisiją, Revizijos komisiją;

13.4. svarsto ir tvirtina politinės partijos organų veiklos ataskaitas, partijos pirmininko veiklos ataskaitą, taip pat politinės partijos finansinę ir veiklos ataskaitą, kurią ne rečiau kaip kartą per dvejus metus Taryba rengia ir teikia Suvažiavimui svarstyti ir tvirtinti;

13.5. sprendžia ir kitus klausimus, jeigu jie nėra kitų valdymo organo kompetencija. Suvažiavimas neturi teisės pavesti kitiems organams spręsti klausimų, kurie priskirti jo kompetencijai.

14. Suvažiavimą šaukia Taryba arba ne mažiau kaip penktadalis visų politinės partijos narių ne rečiau kaip kartą per dvejus metus; apie šaukiamą Suvažiavimą jo iniciatoriai praneša visiems politinės partijos nariams arba jų įgaliotiems atstovams registruotu laišku arba elektroniniu paštu, arba kitomis telekomunikacijos priemonėmis, adresais ir kontaktais, nurodytais pačių politinės partijos narių, pranešant iš anksto apie susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę ne vėliau nei prieš 15 (penkiolika) dienų iki Suvažiavimo. Suvažiavimo posėdžiai protokoluojami. Suvažiavimui nutarus, gali būti daromas garso ar vaizdo įrašas ar Suvažiavimo eiga fiksuojama kitomis priemonėmis. Suvažiavimas turi teisę leisti jame dalyvauti ir kitiems asmenims arba daryti uždarą posėdį.

14.1. Suvažiavimo dienotvarkę bei reglamentą tvirtina Taryba, ji išsiunčiama partijos skyriams ir delegatams ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki suvažiavimo pradžios.

15. Suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai dalyvauja daugiau nei pusė visų politinės partijos narių (tiesiogiai ar per atstovus).

16. Suvažiavimo sprendimai priimami paprasta Suvažiavime dalyvaujančių narių balsų dauguma, išskyrus reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir susijungimo su kitais politiniais ar visuomeniniais judėjimais klausimus, kai sprendimus priima 2/3 visų narių.

Politinės partijos Taryba

17. Taryba – yra politinės partijos kolegialus valdymo organas.

18. Tarybos pagrindinės funkcijos:

18.1. šaukia Suvažiavimą ir sudaro jo darbotvarkę;

18.2. organizuoja politinės partijos veiklą tarp Suvažiavimų;

18.3. įgalioja sekretoriatą tvarkyti politinės partijos narių apskaitą, priima ir šalina politinės partijos narius, rekomenduoja mokėtiną nario mokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką;

18.4. vykdo Suvažiavimo patvirtintas programas ir kitas veiklos nuostatas bei gaires;

18.5. rengia politinės partijos finansinę ir veiklos ataskaitą bei pateikia ją svarstyti ir tvirtinti Suvažiavimui;

18.6. rengia ir tvirtina dalyvavimo rinkimuose programą bei nustato politinės kampanijos vykdymo pagrindines gaires;

18.7. rengia ir tvirtina kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tvirtina skyrių pateiktus kandidatus į merus bei kandidatų sąrašus savivaldos rinkimuose;

18.8. iš savo narių renka Sekretorių ir Sekretoriaus teikimu tvirtina sekretoriato sudėtį bei jo funkcijas;

18.9. suteikia įgaliojimus iniciatyvinei grupei formuoti LS skyrių;

18.10. priima sprendimus dėl skyrių, kitų padalinių steigimo ir nustato jų steigimo tvarką;

18.11. suteikia įgaliojimus Pirmininkui bei LS skyriams pasirašyti susitarimus su politiniais partneriais dėl galimų koalicijų ar bendradarbiavimo politinėje veikloje;

18.11.1. politiniu partneriu gali būti kiekvienas asmuo, kuris nėra LS narys ir kurį remia LS;

18.11.2. LS santykiai su politiniais partneriais grindžiami sutartiniais pagrindais;

18.11.3. su politiniais partneriais sudaromos sutartys, kurioms pritaria Taryba, o pasirašo Pirmininkas; sutarties tekstas yra viešas, LS nariams sudaroma galimybė teikti pasiūlymus dėl sutarties turinio;

18.12. tvirtina kandidatų į narius prašymų bei anketų formas; tvirtina naujų partijos narių priėmimą;

18.13. vykdo kitas funkcijas, numatytas įstatuose ar galiojančiuose teisės aktuose;

18.14. tvirtina Etikos ir procedūrų bei Revizijos komisijų darbo reglamentus;

18.15. sprendžia visus kitus klausimus, kurie nėra aiškiai priskirti kitų organų kompetencijai;

18.16. skiria ir tvirtina rinkimų štabo vadovą LR Seimo, Prezidento ir Europos parlamento, savivaldos rinkimuose.

19. Tarybą dvejų metų kadencijai renka ir atšaukia Suvažiavimas. Suvažiavimas gali atšaukti ar pakeisti bet kurį Tarybos narį ar visą Tarybą, ar išrinkti naują narį ir nesibaigus kadencijai. Tarybą sudaro nuo 15 iki 30 narių, jų tikslų skaičių kaskart nustato Suvažiavimas. Tarybos nariai eina pareigas pasibaigus kadencijai tol, kol jų nepakeičia naujai išrinkti nariai.

20. Taryba veikia pagal pasitvirtintą reglamentą. Iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas, viešai praneša apie rengiamą posėdį ir ne vėliau kaip per 7 dienas po posėdžio paskelbia priimtus sprendimus.

20.1. Tarybos sprendimai priimami posėdžiuose, kurie protokoluojami. Teisę šaukti Tarybos posėdžius turi Tarybos pirmininkas arba politinės partijos pirmininkas, taip pat ne mažiau nei penktadalis visų Tarybos narių, išsiunčiant pranešimą visiems Tarybos nariams apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę ne vėliau nei prieš 3 dienas iki posėdžio. Jei visi Tarybos nariai raštiškai arba elektroniniu būdu patvirtina savo sutikimą, posėdžiai gali būti šaukiami ir nesilaikant 3 dienų termino.

20.2. Taryba gali priimti sprendimus, kai dalyvauja daugiau nei pusė visų Tarybos narių. Kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą. Tarybos sprendimai priimami balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia LS pirmininko balsas. Jei LS pirmininkas posėdyje nedalyvauja, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. Tarybos posėdžiams pirmininkauja LS pirmininkas. Pirmininkui nedalyvaujant Taryba išsirenka posėdžio pirmininką.

20.3. Tarybos nariai gali priimti sprendimus ir elektroniniu būdu. Taip pat gali būti įskaitomas Tarybos nario balsas elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu sprendimai nepriimami tais atvejais, kai tam prieštarauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Kokie sprendimai ir kokia tvarka gali būti priimami elektroniniu būdu nustato Tarybos darbo reglamentas.

21. Tarybos nario įgaliojimai arba narystė partijoje gali būti sustabdomi dėl šiurkščių įstatų bei etikos pažeidimų. Įgaliojimų arba narystės sustabdymui, apsvarsčius Etikos ir procedūrų komisijos išvadas, turi pritarti 2/3 Tarybos narių.

22. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus Taryba šaukia suvažiavimą. Suvažiavimui organizuoti sudaroma suvažiavimo organizavimo komisija.

Etikos ir procedūrų komisija

23. Etikos ir procedūrų komisija nagrinėja LS narių, LS organų pareiškimus, skundus ir kitą informaciją apie LS narių elgesį bei priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo. Komisija taip pat nagrinėja LS įstatuose numatytų procedūrų ir bendrųjų organizacinių nuostatų pažeidimo atvejus ir priima sprendimus dėl jų taikymo pagrįstumo ir teisingumo. Nesutinkantieji su Komisijos sprendimu turi teisę kreiptis į LS Tarybą, kuri priima galutinį sprendimą. Etikos ir procedūrų komisija taip pat atlieka mandatų komisijos funkcijas.

24. Etikos ir procedūrų komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai. Komisijos ataskaita, pasirašyta Komisijos pirmininko, saugoma LS archyve.

25. Už LS programos ar statuto nesilaikymą arba elgesį, žeminantį LS vardą, LS nariui gali būti skiriamos tokios nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, narystės sustabdymas, pašalinimas iš LS.

26. Etikos ir procedūrų komisija, svarstydama LS nario narystės sustabdymo ar pašalinimo iš LS klausimą, privalo iš anksto šį narį pakviesti į posėdį ir leisti jam pasisakyti. LS nariui du kartus be pateisinamos priežasties neatvykus į posėdį, narystės sustabdymo ar pašalinimo iš LS klausimas svarstomas jam nedalyvaujant. Sprendimai dėl šalinimo iš LS ar narystės sustabdymo priimami daugiau kaip pusės visų Komisijos narių sprendimu. Partijos nario pašalinimo klausimas svarstomas LS pirmininko, Tarybos nario, skyriaus pirmininko siūlymu.

26.1. LS narių pašalinimo iš LS arba narystės sustabdymo pagrindai:

– už elgesį, nesuderinamą su LS įstatais, programa ir nutarimais;

– už materialios ir kitokios žalos LS darymą;

– už priešišką LS programiniams principams ir tikslams veiklą;

– už šiurkščius nusižengimus teisės ir moralės normoms.

26.2. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai įsigalioja po 14 dienų nuo jų priėmimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai per šį laikotarpį jie yra apskundžiami Tarybai, kurios artimiausio posėdžio metu priimtas sprendimas yra galutinis ir įsigalioja jo priėmimo dieną.

27. Etikos komisijos nariais negali būti LS Pirmininkas, Tarybos nariai, skyrių pirmininkai ir jų pavaduotojai, Revizijos komisijos nariai.

Revizijos komisija

28. LS lėšų ir turto naudojimą kontroliuoja Revizijos komisija. Ją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai.

29. Ne rečiau kaip kartą per metus Revizijos komisija atsiskaito Tarybai. Revizijos komisijos ataskaitą pasirašo Komisijos pirmininkas. Ataskaita skelbiama viešai.

30. Revizijos komisija išsirenka pirmininką, jo pavaduotoją bei Revizijos komisijos sekretorių.

31. Revizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas, jo nesant ar negalint eiti savo pareigų – Revizijos komisijos pirmininko pavaduotojas.

32. Revizijos komisijos nariais negali būti LS Pirmininkas, Tarybos nariai, skyrių pirmininkai bei jų pavaduotojai, Etikos ir procedūrų komisijos nariai.

33. Revizijos komisija:

– tikrina LS metų finansinę veiklą, prireikus, ir ketvirčio, pusmečio ir kitą finansinę buhalterinę veiklą;

– artimiausiame Tarybos posėdyje praneša apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus;

– suvažiavime pateikia LS finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą;

– turi teisę iš Tarybos, LS pirmininko, sekretoriaus, skyrių pirmininkų pareikalauti pateikti reikiamus finansinius buhalterinius dokumentus.

33.1. Esant reikalui, Tarybos sprendimu samdomas LS finansinės veiklos išorės auditorius.

Politinės partijos pirmininkas

34. Pirmininkas yra vienasmenis politinės partijos valdymo organas, kurį renka Suvažiavimas dvejų metų laikotarpiui. Pirmininkas vadovauja politinei partijai, atstovauja jai santykiuose su kitais asmenimis Lietuvoje ir užsienyje, priima į darbą darbuotojus, sudaro sandorius politinės partijos vardu Tarybos patvirtinto biudžeto ribose, vykdo Suvažiavimo ir Tarybos sprendimus bei nurodymus. Savo veikloje Pirmininkas vadovaujasi pareiginiais nuostatais, kuriuos tvirtina Suvažiavimas, ir už savo veiklą reguliariai atsiskaito Suvažiavimui, pateikdamas ataskaitą.

35. Politinės partijos pirmininkas gali būti renkamas Tarybos pirmininku.

V. POLITINĖS PARTIJOS VALDYMO ORGANŲ ATSKAITOMYBĖS SUVAŽIAVIMUI (SUSIRINKIMUI, KONFERENCIJAI) IR JŲ VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

36. Valdymo organai už savo veiklą atsiskaito Suvažiavimui. Taryba rengia politinės partijos veiklos ataskaitą, Revizijos ir procedūrų komisija – finansinę ataskaitą, bei pateikia jas svarstyti ir tvirtinti Suvažiavimui. Pirmininkas taip pat teikia Suvažiavimui svarstyti ir tvirtinti savo veiklos ataskaitą. Suvažiavimas turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iš Tarybos ar Pirmininko einamojo laikotarpio ataskaitos ar pateikti paaiškinimus ir duomenis Suvažiavimo nurodytais konkrečiais klausimais.

VI. POLITINĖS PARTIJOS PADALINIAI

37. Politinė partija gali steigti savo struktūrinius padalinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius padalinius), kurie grindžiami teritoriniu principu.

38. Filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys. Filialai ir (ar) atstovybės steigiami ir naikinami Tarybos sprendimu. Taryba tvirtina filialo, atstovybės nuostatus, skiria ir atšaukia jų valdymo organus ir šių organų narius.

39. Tarybos sprendimu gali būti steigiami politinės partijos struktūriniai padaliniai – skyriai. Kiti struktūriniai padaliniai, nesantys filialais ar atstovybėmis, nesteigiami. Politinės partijos skyrių steigimo, veiklos reglamentavimo ir panaikinimo pagrindinės nuostatos yra šios:

39.1. Tarybos sprendimu skyriai gali būti steigiami Lietuvos Respublikos administraciniuose teritoriniuose vienetuose. Skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 20 politinės partijos narių administracinėje teritorijoje. Pagrindiniai skyriaus uždaviniai yra atstovauti Politinės partijos interesams atitinkamame teritoriniame vienete, pritraukti naujų narių į Politinės partijos gretas, įgyvendinti Politinės partijos programines nuostatas atitinkamame teritoriniame vienete.

40. Skyriaus aukščiausias organas yra Skyriaus susirinkimas, kuris:

40.1. laikydamasis politinės partijos įstatų, programinių nuostatų ir politinės partijos organų sprendimų (nutarimų), tvirtina Skyriaus veiklos programą atitinkamame teritoriniame vienete;

40.2. renka Skyriaus etikos ir procedūrų komisiją, kurią sudaro trys žmonės. Etikos ir procedūrų komisijos nariais negali būti Skyriaus Tarybos nariai.

40.3. renka ir atšaukia Skyriaus tarybą ir Skyriaus pirmininką, kuris kartu yra ir Skyriaus tarybos pirmininkas;

40.4. svarsto ir tvirtina Skyriaus tarybos ir Skyriaus pirmininko kasmetines ataskaitas, tačiau gali pareikalauti ir einamojo laikotarpio ataskaitos ar ataskaitos kitais nurodytais konkrečiais klausimais;

40.5. teikia pasiūlymus Politinės partijos Tarybai dėl vietos savivaldos rinkimų programos ir kandidatų į vietos savivaldos institucijas iškėlimo atitinkamame teritoriniame vienete;

40.6. gali teikti pasiūlymus Politinės partijos organams dėl partijos veiklos, programinių nuostatų, įstatų bei kitų dokumentų tobulinimo.

40.7. skyriai gali užsiimti šviečiamąja veikla, organizuoti klubus, konferencijas, seminarus, taip pat telkti ir teikti pagalbą socialiai remtinoms visuomenės grupėms.

41. Skyriaus susirinkimas šaukiamas Skyriaus tarybos iniciatyva ar ne mažiau nei 1/3 visų Skyriaus narių iniciatyva, pranešant visiems Skyriaus nariams apie susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę ne anksčiau nei prieš 5 dienas. Skyriaus susirinkimai protokoluojami.

41.1. Visuotinis Skyriaus narių susirinkimas – aukščiausias Skyriaus organas. Susirinkimas gali priimti sprendimus, kai dalyvauja daugiau nei 1/3 visų Skyriaus narių, kai visiems Skyriaus nariams ne vėliau nei prieš 5 dienas iki susirinkimo buvo asmeniškai (jų pačių nurodytu adresu, telefono numeriu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis) pranešta apie susirinkimo darbotvarkę. Pranešimo tvarką nustato Skyriaus taryba. Iš anksto paskelbta susirinkimo darbotvarkė gali būti pakeista tik susirinkimo sprendimu. Tuo atveju, kai susirinkime dalyvauja mažiau kaip 1/3 narių, jis negali priimti sprendimų. Tokiu atveju ne vėliau kaip per 20 dienų šaukiamas pakartotinis Skyriaus visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

42. Skyriaus taryba yra kolegialus Skyriaus organas, kuris vadovauja Skyriui tarp Skyriaus susirinkimų. Skyriaus tarybą sudaro nuo 5 iki 11 narių, kurie renkami dvejiems metams iš Skyriaus narių rato. Skyriaus taryba:

42.1. organizuoja ir užtikrina politinės partijos programinių nuostatų ir Skyriaus veiklos programos įgyvendinimą atitinkamame teritoriniame vienete;

42.2. teikia veiklos ataskaitas Skyriaus susirinkimui arba Politinės partijos Tarybai šiai pareikalavus;

42.3. rengia ir teikia Skyriaus susirinkimui svarstyti pasiūlymų projektus dėl vietos savivaldos rinkimų programos ir kandidatų į vietos savivaldos institucijas iškėlimo atitinkamame teritoriniame vienete, taip pat pasiūlymų projektus dėl partijos veiklos, programinių nuostatų, įstatų bei kitų dokumentų tobulinimo;

42.4. kreipiasi į Politinės partijos pirmininką ir Tarybą dėl finansavimo suteikimo Skyriaus veiklai įgyvendinti ir atsiskaito už gautų lėšų panaudojimą;

42.5. sprendžia kitus Skyriaus veiklos klausimus, kurie nepriskirti kitų Skyriaus organų kompetencijai;

42.6. organizuoja priėmimą naujų narių, kurių narystę tvirtina LS Taryba;

42.7. svarsto Skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos išvadas dėl narių nusižengimų bei priima sprendimus dėl galimų nuobaudų.

42.8. Skyriaus tarybos nariai gali priimti sprendimus ir elektroniniu būdu. Taip pat gali būti įskaitomas Skyriaus tarybos nario balsavimas elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu sprendimai nepriimami tais atvejais, kai tam prieštarauja daugiau kaip pusė Skyriaus tarybos narių. Kokie sprendimai ir kokia tvarka gali būti priimami elektroniniu būdu, nustato tarybos darbo reglamentas.

42.9. Skyriaus tarybos darbas organizuojamas pagal savo pasitvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdis yra atviras visiems skyriaus nariams. Posėdį protokoluoja sekretorius, pasirašo pirmininkas.

42.10. Skyriaus tarybos posėdžius šaukia Skyriaus tarybos pirmininkas arba ne mažiau nei trečdalis Skyriaus tarybos narių. Skyriaus tarybos nariams apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę pranešama prieš 5 dienas iki posėdžio. Jei visi Skyriaus tarybos nariai raštiškai arba elektroniniu būdu patvirtina savo sutikimą, posėdžiai gali būti šaukiami ir nesilaikant 5 dienų termino. Sprendimai Skyriaus taryboje priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

42.11. Skyriaus taryba skiria Skyriaus sekretorių Skyriaus pirmininko teikimu.

43. Skyriaus sekretorius:

– informuoja Skyriaus narius apie Skyriaus posėdžius ir kitą veiklą;

– organizuoja Skyriaus veiklą įgyvendinant Skyriaus susirinkimo, tarybos ir pirmininko sprendimus; už savo veiklą atsiskaito Skyriaus tarybai;

– ne vėliau kaip per savaitę surašo susirinkimų ir tarybos posėdžių protokolus, yra atsakingas už informacinėse sistemose esančių duomenų apie narius išsamumą ir savalaikį atnaujinimą;

44. Skyriaus rinkiminio štabo pirmininkas rinkiminės kampanijos metu ne rečiau kaip kartą per savaitę šaukia štabo posėdžius. Skyrių rinkiminių štabų pirmininkai įeina į LS centrinio rinkiminio štabo sudėtį.

45. Skyriaus pirmininkas kartu yra Skyriaus tarybos narys ir Skyriaus tarybos pirmininkas. Skyriaus pirmininką dvejiems metams renka Skyriaus susirinkimas. Skyriaus pirmininkas organizuoja Skyriaus tarybos darbą, vadovauja Skyriui, įgyvendina Skyriaus organų sprendimus, veikia Skyriaus vardu santykiuose su kitais asmenimis. Skyriaus pirmininkas už savo veiklą atsiskaito Skyriaus susirinkimui, taip pat Politinės partijos Tarybai, šiai pareikalavus.

46. Politinės partijos Taryba gali duoti privalomus nurodymus Skyriaus organams dėl Skyriaus veiklos. Politinės partijos Taryba gali priimti sprendimą dėl Skyriaus panaikinimo.

VI. POLITINĖS PARTIJOS TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMO KONTROLĖS TVARKA

47. Politinės partijos turto ir lėšų naudojimą kontroliuoja Taryba. Pirmininkas sudaro sandorius politinės partijos vardu Tarybos patvirtinto biudžeto ribose. Visi finansiniai dokumentai pateikiami Revizijos komisijos nariams, rengiantiems finansines ataskaitas Tarybai bei suvažiavimui.

VII. POLITINĖS PARTIJOS PABAIGA

48. Politinė partija gali būti pertvarkyta, reorganizuota ar likviduota tik politinės partijos Suvažiavimo sprendimu, jeigu už tai balsuoja daugiau nei 2/3 visų suvažiavime dalyvaujančių narių balsų.

49. Politinė partija pertvarkoma, pasibaigia (reorganizuojama ar likviduojama) Civilinio kodekso bei Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka.

būsime Jums širdingai dėkingi, jei pasinaudosite galimybe ir paremsite Lietuvos Sąrašo bei pilietinio portalo Tiesos.lt veiklą, pervesdami jai pajamų mokesčio nuošimšius.

Kiekvienas Lietuvos pilietis iki gegužės 1 dienos gali 2 procentus savo pajamų mokesčio skirti nevyriausybinėms organizacijoms ir įstaigoms, o dar 1 papildomą procentą pajamų mokesčio gali skirti politinei partijai.

Būtume Jums dėkingi, jei paremtumėte Tiesos.lt portalą – pervestumėte viešajai įstaigai „Viešė“ 2 savo pajamų mokesčio procentus. Tiesos judėjimo žmonių įsteigta „Viešė“ skirta portalui Tiesos.lt ir kitoms pilietinėms iniciatyvoms remti.

Seimui įstatymais apribojus nebiudžetinėms partijoms leidžiamą gauti paramą, vienas pagrindinių teisėtų rėmimo būdų yra gyventojų pajamų mokesčio nuošimtis. Iki gegužės 1 d. kiekvienas dirbantis gali skirti Lietuvos Sąrašui 1 procentą gyventojų pajamų mokesčio. Tokiu būdu partijas gali remti ir nepartiniai piliečiai.

Dar viena galimybė teisėtai paremti savo partiją – savanoriški partijos narių įnašai. Lietuvos Sąrašo Taryba priėmė sprendimą, jog visi nariai, norintys pagal galimybes paremti Sąrašo darbus, gali tai padaryti sumokėdami Lietuvos Sąrašo savanorišką nario mokestį už 2014 metus – jis neprivalomas, gali būti mokamas įvairiausio dydžio, bet negali viršyti 80 eurų.

Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ einamoji sąskaita:

DNB bankas, LT394010042403902762 LTL
Juridinio asmens kodas: 302831861
Adresas: Literatų g. 5–12, Vilnius, LT-01125
Mokėjimo paskirtis: Nario mokestis už 2014 metus.

Viešosios įstaigos „Viešė“ einamoji sąskaita:

DNB bankas, LT414010051001984957 LTL
Įmonės kodas: 303294948
Adresas: Subačiaus 10–1, Vilnius, LT–01302

Būsime visiems nuoširdžiai dėkingi už geranorišką paramą.

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos FR512 formą galima užpildyti dviem skirtingais būdais:

• Jei naudojatės elektronine bankininkyste ar elektroniniu parašu, patogiausia ir greičiausia pildyti elektroninę Metinės pajamų mokesčio deklaracijos FR512 formą per EDS sistemą https://deklaravimas.vmi.lt.

• Kitas būdas – atsispausdinti čia pateikiamą iš dalies užpildytą minėtos formos šabloną ir baigus jį pildyti ranka, ištaisius 2013 metus į 2014-uosius, pačiam įteikti artimiausiam savo miesto mokesčių administratoriui arba išsiųsti mokesčių administratoriui paštu.

Iš dalies užpildytas formos FR0512 šablonas:

2015 m. kovo 11 d.

Lietuvos Sąrašas, vilniečių valia gavęs keturias vietas sostinės taryboje, kovo 2 dieną yra sulaukęs Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Remigijaus Šimašiaus kvietimo tartis dėl liberalų ir konservatorių buriamos Vilniaus koalicijos.

Sutikome dėl galimo bendro koalicijos darbo konsultuotis su liberalais, konservatoriais ir socialdemokratais. Konsultacijų metu paaiškės, ar atsiras pakankamai tvirtų bendrų nuostatų ir telkiančių bendrų darbų Vilniaus labui, dėl kurių Lietuvos Sąrašui derėtų prisidėti prie valdančios koalicijos.

Manome, kad būtų prasmės eiti į koaliciją tuomet, jei dirbdami kartu su partneriais galėtume įgyvendinti bent didesnę dalį vilniečiams duotų įsipareigojimų.

Turėtume būti tikri, kad mūsų dalyvavimas prisidėtų prie didesnių politinių galių suteikimo Vilniaus visuomenei, prie jos savivaldos įtvirtinimo, prie seniūnijų atkūrimo ir sustiprinimo, prie viešųjų finansų, bendro turto ir komunalinių paslaugų išskaidrinimo ir atsakingo tvarkymo, prie savarankiškos švietimo politikos, kurios miestas iki šiol neturėjo, prie didesnio rūpesčio skurstančiais bendrapiliečiais, prie darnios sostinės plėtros.

Konsultacijos dėl Vilniaus koalicijos bus tęsiamos po antrojo merų rinkimų turo.

Galutinį sprendimą dalyvauti ar nedalyvauti Vilniaus valdančioje koalicijoje priims Lietuvos Sąrašo taryba.
Darius Kuolys, Lietuvos Sąrašo pirmininkas

Naglis Puteikis, Seimo narys, Lietuvos Sąrašo kandidatas į Vilniaus merus

Šie savivaldos rinkimai Lietuvos Sąrašui buvo pirmieji. Kaip, prabėgus savaitei, galėtumėte įvertinti Jūsų vadovaujamos partijos pasiekimus?

Taip, tai pirmieji rinkimai, kuriuose kėlėme piliečių sąrašus su savo vėliava – Vilniuje, Šiauliuose, Pagėgiuose. Tačiau mūsų savita partija dalyvavo ir ankstesniuose rinkimuose, tik kitais būdais. Seimo rinkimuose rėmėme moralinį politikos atsinaujinimą žadėjusius kitų partijų kandidatus, o Vilniaus Žirmūnuose kėlėme rašytoją Liudviką Jakimavičių. Aktyviai dalyvavome Prezidento rinkimuose – rėmėme Naglį Puteikį, rengėme jo programą ir rinkimų kampaniją.

Dabar ryžomės pasiūlyti piliečių savivaldos alternatyvą uždaram, nomenklatūriniam Vilniaus valdymui – ir nemažos dalies vilniečių buvome išgirsti. Nors mūsų resursai buvo labai kuklūs, nors vadinamojo visuomeninio transliuotojo buvome pabrėžtinai ignoruoti, į sostinės merus mūsų iškeltas Naglis Puteikis sulaukė beveik tokios pačios rinkėjų paramos kaip konservatorių kandidatas Mykolas Majauskas, o Vilniaus taryboje turėsime tiek pat narių, kaip ir Vyriausybei vadovaujantys socialdemokratai. Tai tam tikras pasiekimas.

Ne mažesnis pasiekimas – mūsų suburta asmenybių komanda, mums į talką atėję savanoriai, atrasti sąmoningi ir reiklūs rėmėjai. Juk mūsų Vilniaus sąrašą pasirinkę rinkėjai žiūrėjo į jį rimtai – atidžiai ir geranoriškai reitingavo. Patys miestiečiai iškėlė ir delegavo į tarybą ekonomistę Aušrą Maldeikienę, aktorių ir pedagogą Gediminą Storpirštį, gerokai kilstelėjo aplinkosaugininkus Rūtą Baškytę ir Romą Pakalnį.

Noriu nuoširdžiai padėkoti vilniečiams už pasitikėjimą – stengsimės jį pateisinti. Dėkoju ir visiems Šiaulių ir Pagėgių žmonėms, balsavusiems už Lietuvos Sąrašo visuomenininkus. Šiuose miestuose Mykolo Deikaus ir Donato Jančaro vestiems sąrašams šįkart pristigo sėkmės. Bet įgytos pamokos liks svarbios. Labai ačiū visiems mūsų talkininkams savanoriams. Kiek gaila, kad Lietuvos Sąrašui nepavyko savo komandos sutelkti Kaune, kur turime tikrai stiprių asmenybių.

Liberalų Sąjūdis pranešė, kad dėl galimos koalicijos Vilniaus mieste tariasi ir su Lietuvos Sąrašu. Kokios sąlygomis sutiktumėte įeiti į Remigijaus Šimašiaus buriamą koaliciją, kurią sudarytų Lietuvos Sąrašo nuolat kritikuotos partijos? Kurios programinės nuostatos, Jūsų manymu, galėtų šias partijas vienyti? Skirti?

Esame gavę Remigijaus Šimašiaus kvietimą įeiti į liberalų ir konservatorių buriamą Vilniaus koaliciją. Į ją be mūsų kviečiami socialdemokratai ir, regis, „Tvarkos ir teisingumo“ nariai. Kol kas sutikome dėl šios koalicijos konsultuotis. Konsultacijų metu ir turėtų paaiškėti, ar atsiras pakankamai tvirtų bendrų nuostatų ir įsipareigojimų Vilniui, dėl kurių Lietuvos Sąrašui derėtų prisidėti prie valdančios koalicijos.

Ėjome į rinkimus siekdami valdžios ne sau, bet vilniečiams. Būtų prasmės eiti į koaliciją tuomet, jei būsime tikri, kad mūsų dalyvavimas prisidėtų prie didesnių politinių galių suteikimo Vilniaus visuomenei, prie jos savivaldos įtvirtinimo, prie seniūnijų ir vietos bendruomenių stiprinimo, prie viešųjų finansų, bendro turto ir komunalinių paslaugų išskaidrinimo ir atsakingo tvarkymo, prie savarankiškos švietimo politikos, kurios miestas iki šiol neturėjo, prie didesnio rūpesčio skurstančiais bendrapiliečiais, prie darnios sostinės plėtros.

Taip, Lietuvos Sąrašas pagrįstai kritikavo ir kritikuoja visų pastaraisiais metais valdžioje buvusių ir esančių partijų nomenklatūrinį elgesį, jų moralinį nejautrumą, abejingumą piliečių teisių pažeidimams, autoritarinio valdymo tendencijoms, jų konformizmą ir nesavarankiškumą.

Esama akivaizdžių idėjinių takoskyrų: Lietuvos Sąrašas linkęs pasikliauti ne „viską išsprendžiančia“ laisva rinka, bet piliečių išmintimi ir bendru veikimu. Tikime bendro gėrio, bendro labo idėja ir neketiname pritarti sprendimams, kurie privatų ar grupinį interesą iškeltų virš bendrojo.

Kita vertus, demokratinis, pilietinis mūsų valstybės atsinaujinimas nemaža dalimi priklauso nuo to, ar pajėgs atsinaujinti, pilietinę ir moralinę klausą atgauti tradicinės partijos. Į Vilniaus tarybą vilniečių deleguotas liberalų, konservatorių, socialdemokratų jaunimas įgyja kad ir trapią atsinaujinimo galimybę.

Ar Lietuvos Sąrašas gavo ir kitų pasiūlymų?

Ne, jokių kitų pasiūlymų nesame gavę. Artūro Zuoko, Algio Čapliko ir Valdemaro Tomaševskio koalicija, matyt, būtų buriama, jei A. Zuokui pavyktų šį sekmadienį laimėti mero rinkimus. Vis dėlto ši koalicija būtų „Rubikono koalicija“, o Lietuvos Sąrašas yra įsipareigojęs vilniečiams Rubikoną peržengti.

Kai kurie politikos komentatoriai teigia, kad galvodamas apie būsimus Seimo rinkimus Lietuvos Sąrašas Vilniaus taryboje turėtų likti opozicijoje. Sutinkate?

Nemanau, kad žiūrėjimas į Seimo rinkimus turi lemti Lietuvos Sąrašo apsisprendimą – prisidėti prie valdančios koalicijos Vilniuje ar ne. Toks politinių žingsnių skaičiavimas būtų gana savanaudiškas ir vargu ar pasiteisintų. Ne nuo vietos pozicijoje ar opozicijoje, bet nuo sugebėjimo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, sąžiningai tarnauti Vilniaus labui priklausys, ar pavyks Lietuvos Sąrašo žmonėms išsaugoti vilniečių pasitikėjimą. Kur būsime Vilniui naudingesni, matysime įvertinę konsultacijų rezultatus.

2015 m. kovo 10 d.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Vilniuje Lietuvos Sąrašas surinko 6,53 proc. balsų ir, aplenkęs Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“, buvo šeštas. Vilniaus taryboje Sąrašas gavo keturias vietas – tiek pat, kiek Socialdemokratų partija, ir tik dviem vietomis mažiau už Artūro Zuoko vadovaujamą partiją.

Lietuvos Sąrašo į merus iškeltas Naglis Puteikis, surinkęs 8,31 proc. balsų, įveikęs Socialdemokratų, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatus, buvo penktas. Jis tik dešimtosiomis procento dalimis nusileido Tėvynės sąjungos keltam kandidatui Mykolui Majauskui.

Šiauliuose ir Pagėgiuose Lietuvos Sąrašo kandidatai į miestų tarybas nepateko.

Suskaičiavus reitingo taškus pirmasis Lietuvos Sąrašo dešimtukas yra toks: Naglis Puteikis (6054), Darius Kuolys (5770), Aušra Maldeikienė (5160), Gediminas Storpirštis (2609), Liutauras Stoškus (2475), Gintautas Terleckas (2296), Rūta Baškytė (1582), Daiva Tamošaitytė (1498), Joana Noreikaitė (1457), Liudas Bradauskas (869).

Daugiau Vyriausiosios rinkimų komisijos teikiamos informacijos ieškokite ČIA.

Perženkim Rubikoną

Lietuvos Sąrašo rinkimų į Vilniaus miesto tarybą programa, pristatyta visuomenei 2015-ųjų sausio 8-ąją

Programa atviro kodo – atvira piliečių siūlymams ir pastaboms.

Vilnius – darnus, bendruomeniškas, vilniečių kuriamas miestas

Didžiausią kūrybinį potencialą sutelkusi, senų tradicijų Lietuvos sostinė šiandien neturi aiškios plėtros vizijos. Vilniaus miestas primena uždarą akcinę bendrovę, kuri tvarkoma neskaidriai, vilniečiams nedalyvaujant. Tad save ir miestą gerbiantiems piliečiams būtina peržengti Rubikoną: ryžtis Lietuvos sostinę kurti kaip atvirą laisvų žmonių bendriją – polį, pilį, respubliką. Miestas, kuriame gyveno mūsų protėviai, gyvename mes ir gyvens mūsų vaikaičiai, negali likti vienadienių sprendimų, vienos ar kitos grupės interesų įkaitu.

Vilniečiai turi tapti savo miesto šeimininkais, o sostinė įgyti aiškią darnaus miesto raidos perspektyvą. Tik miestiečiams ir jų bendruomenėms dalyvaujant sostinės valdyme, miestas bus tvarkomas sąžiningai ir teisingai, o svarbiausios paslaugos teikiamos siekiant ne pelno, bet miestiečių gerovės. Bendromis vilniečių pastangomis Vilnius gali atgimti naujam bendruomeniškam gyvenimui ir tapti miestu, padedančiu kurti Lietuvą kaip orių piliečių Respubliką. Išmintingai plėtojama šalies sostinė turėtų būti paversta pasaulio lietuvių reemigracijos – sugrįžimo į tėvynę – centru.

Piliečiams – teisę tiesiogiai dalyvauti miesto valdyme

Visus blogiausius, didžiausią žalą miestui padariusius sprendimus valdžia priėmė slapta nuo miestiečių, su jais nesitardama arba ignoruodama jų nuomonę. Kad piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti miesto valdyme, naujoji miesto taryba kartu su meru turės:

• savo sprendimus grįsti privalomomis viešosiomis konsultacijomis, viešaisiais klausymais ir gyventojų apklausomis, o svarbiausius, ilgalaikių pasekmių turinčius sprendimus priimti tik atsiklaususi miestiečių nuomonės visuotinėje apklausoje;

• greta miesto tarybos komitetų, delegavimo principu remiantis, suburti realiai veikiančius visuomeninius ekspertų komitetus, turinčius teisę gauti visą savo srities informaciją, teikti sprendimų projektus, gauti argumentuotus atsakymus;

• seniūnijų seniūnus skirti tik kandidatams į juos pristačius vietos miestiečiams savo programas ir surengus miestiečių apklausas;

• išplėtoti seniūnijų ūkinį savarankiškumą;

• sudaryti sąlygas sužlugdytai Vilniaus žiniasklaidai (laikraščiui, radijui, televizijai) – būtinam miestiečių forumui – atsikurti; nuolat teikti šiam forumui išsamią ir tikslią informaciją apie savivaldos darbą;

• parengti miesto referendumų tvarką, kad miestiečiai, surinkę sutartą skaičių parašų, turėtų teisę inicijuoti visuotinę Vilniaus gyventojų apklausą, kurios rezultatas būtų privalomas miesto tarybai;

• parengti tvarką, kaip miestiečiai gali atšaukti tarybos narį, dėl nederamo elgesio praradusį gerą reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą.

Taip pat Vilniaus miesto taryba siūlys Seimui atkurti Lietuvoje pirmąją ūkiškai savarankišką savivaldos grandį, kokia yra visoje Europoje – įteisinti piliečių renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas, o seniūnijų ir savivaldybių tarybas rinkti ne pagal partijų sąrašus, bet tiesiogiai vienmandatėse apygardose.

Sprendimai – tik skaidrūs, viešai aptarti, į darnią ateitį nukreipti

Vilnius turi būti tvarkomas viešai ir išmintingai: priimami miestiečiams naudingiausi, su jais apsvarstyti, į darnią ateitį orientuoti, ekonominiu požiūriu pagrįsti sprendimai, o mokesčių mokėtojų pinigai nešvaistomi ir grupuočių nesisavinami. Todėl naujoji miesto taryba:

• kartu su miesto bendruomenėmis (vietos, akademinėmis, kūrybinėmis, verslo) suformuos Patarėjų tarybą, sudarytą iš visuomenės pasitikėjimą pelniusių įvairių sričių profesionalų. Ši taryba teiks miesto politikams pasiūlymus nustatant ilgalaikes sostinės plėtos gaires ir sprendžiant strateginius klausimus, o jei vis dėlto būtų priimti abejotini, pakenkti miestiečių gerovei galintys sprendimai – turės teisę inicijuoti miesto referendumą, kad būtų atsiklausta vilniečių nuomonės;

• kartu su Patarėjų taryba numatys ir miestiečiams aptarti pateiks pagrindinius sostinės plėtros principus ir kriterijus; pagal juos sudarys ilgalaikį miesto plėtros planą;

• remdamasi ilgalaikiu miesto plėtros planu ir ištyrusi vilniečių poreikius, tardamasi su bendruomenėmis parengs miesto transporto, namų renovavimo, komunalinio ūkio, švietimo, kultūros, socialinės ir sveikatos apsaugos bei kitų sričių plėtros strategijas ir imsis jas įgyvendinti;

• savo sprendimus grįs svarbiausiais darnaus miesto prioritetais – pagarba gyvajai aplinkai ir kultūros paveldui, saikingu išteklių naudojimu, aukšta visų miestiečių gyvenimo kokybe, bendruomeniškumu;

• sprendimus dėl brangių ir ilgalaikes pasekmes turinčių viešųjų projektų priims tik atlikusi privalomą jų vertinimą kaštų ir naudos analizės metodu, t. y. projekto kainą palyginusi su jo nauda ir pasekmėmis visuomenei, įvertinusi alternatyvas ir įsitikinusi, kad jį tikrai verta įgyvendinti. Tai leis atsakingai valdyti viešuosius finansus ir bus priešnuodis korupcijai;

• užtikrins skaidrią verslo aplinką ir kryptingai rūpinsis investicijų paieška ir pritraukimu.

Viešieji finansai valdomi skaidriai

• vilniečiai bus įtraukti į Vilniaus biudžeto formavimą: miestiečiams bus pristatomi detalūs metiniai biudžetų projektai ir viešai atsakoma į visas miestiečių pastabas; Vilniaus biudžetai, jų pajamos ir išlaidos bus piliečiams matomos elektroninėje erdvėje;

• miesto metinį biudžetą prašokusi Vilniaus skola ir jos susidarymo priežastys bus išanalizuotos ir išviešintos, o skolai veiksmingai valdyti sudaryta ekspertų taryba;

• investiciniai projektai bus aptariami ir rengiami kartu su vietos bendruomenėmis: bendruomenių ir seniūnijų deleguoti atstovai dalyvaus sudarant investicinių projektų ir viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, turės teisę stebėti investicinių projektų įgyvendinimo procesą;

• didieji investiciniai projektai bus įgyvendinami bendradarbiaujant su „Tarptautinio skaidrumo“ organizacija ir dalyvaujant jos ekspertams;

• remiantis teisingumo bei ūkiškumo kriterijais, bus peržiūrėta ir viešai aptarta savivaldos institucijų bei įmonių darbuotojų etatų bei atlygio sistema, užtikrinta skaidri konkursų pareigoms eiti tvarka, atsisakyta „partijos draugų“ protegavimo.

Komunalinį ūkį – į vilniečių rankas

Peržengę Rubikoną, prieš „Fortumą“ nesiklaupsim. Būtiniausios paslaugos bus teikiamos siekiant ne pelno, bet miestiečių gerovės. Tam Vilniaus taryba:

• parengs ir po konsultacijų su miestiečiais įgyvendins komunalinio ūkio administravimo reformą: miesto ūkį tvarkys ne daugybė uždarų akcinių bendrovių, o savivaldybės valdoma viešoji įstaiga, kurios dalininkais, Šiaurės šalių pavyzdžiu sekant, palaipsniui galėtų tapti vilniečiai. Ši įstaiga organizuotų šilumos, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, gatvių ir kiemų apšvietimą bei priežiūrą. Atskaitomybė vilniečiams, skaidrus valdymas, bendruomenių atstovų dalyvavimas stebėtojų taryboje užtikrins, kad už teisingą kainą gausime kokybiškas komunalines paslaugas, o miesto turtas bus išmintingai tvarkomas;

• nepratęs miesto šilumos ūkio nuomos sutarties su „Vilniaus energijos“ savininke bendrove „Dalkia“ (sutartis baigiasi 2017 m. pradžioje) ir panaikins privačią monopoliją – centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas taps savivaldybės įstaigos ne pelno siekiančia veikla;

• tardamasi su Vyriausybe parengs ir, miestiečiams pritarus, imsis įgyvendinti ilgalaikį miesto šilumos ūkio modernizavimo ir valdymo planą, tam veiksmingai panaudodama ES struktūrinę paramą;

• bendradarbiaudama su Vyriausybe ir tardamasi su vilniečiais parengs racionalų daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo, šilumos vartojimo mažinimo planą ir pradės nuosekliai jį įgyvendinti.

Žalias miestas

Rūpindamasi tvaria miesto plėtra, Vilniaus miesto taryba:

• ypatingą dėmesį skirs atliekų susidarymo prevencijai ir pasieks, kad atliekos būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose: visiems gyventojams bus sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, užtikrintas išrūšiuotų atliekų antrinis panaudojimas; deginama tik tai, ko neįmanoma perdirbti;

• nuosekliai plėtos viešąjį transportą ir dviračius kaip alternatyvą taršiems privatiems automobiliams – Vilniaus transporto plėtros strategija integruotai vertins visas keliavimo mieste alternatyvas ir skatins rinktis patogų keliavimą pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu; lėšos dviračių transporto ir pėsčiųjų takų infrastruktūrai sukurti ir palaikyti bus skiriamos proporcingai kitom transporto sritims;

• užtikrins kryptingą vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ekologinį švietimą.

Kūrybinga kultūros ir mokslo sostinė

Iki šiol Vilnius stokoja savarankiškos švietimo ir kultūros politikos, nesugeba savo kultūrinei plėtrai pasitelkti Lietuvos sostinėje sukaupto intelektualinio, akademinio, meninio potencialo, pasiremti senomis daugiakultūrinio miesto tradicijomis. Miesto taryba, bendradarbiaudama su Vilniaus aukštosiomis mokyklomis, muziejais, bibliotekomis, teatrais ir kitomis kultūros institucijomis, kurs vientisą sostinės švietimo erdvę, atvirą vaikams, jaunimui ir visiems miestiečiams:

• sutvarkys miestui priklausantį švietimo tinklą taip, kad visos turimos mokyklų erdvės būtų racionaliai panaudotos vaikų ir jaunimo ugdymui bei suaugusiųjų lavinimuisi;

• imsis aktyvios ugdymo turinio politikos: inicijuos ir rems papildomo ir neformalaus ugdymo programas siekdama, kad sostinės vaikai ir jaunimas gautų kuo geresnį ir visapusiškesnį išsilavinimą, augtų aktyviais Vilniaus piliečiais ir patriotais, įgytų stiprų egzistencinį ryšį su miestu ir Lietuva;

• konkrečiomis edukacinėmis programomis skatins bendrojo lavinimo mokyklų ir universitetų bei akademijų, kultūros bei meno institucijų bendradarbiavimą;

• Vilniaus paveldą ir istoriją atvers vaikams, jaunimui ir visai visuomenei kaip svarbią ugdymosi erdvę;

• kryptingomis programomis suaktyvins ir puoselės įvairiakilmių miesto bendruomenių kultūrinę ir meninę veiklą, plėtos Vilnių kaip pasaulinės reikšmės kultūrų ir civilizacijų dialogo miestą, gyvybingą turizmo centrą;

• skatins verslo įmones rūpintis Vilniaus kultūriniu paveldu, jo gaivinimu ir aktualizavimu.

Lietuvos sostinė – solidari, socialiai jautri ir rūpestinga bendruomenė

Vilnius sieks įveikti atsivėrusią takoskyrą tarp sėkmės ir vargo Lietuvos. Miesto taryba kartu su meru imsis aktyvios sveikatos ir socialinės apsaugos politikos. Ši politika bus taikli – grindžiama išsamia būklės ir miestiečių poreikių analize, aiškiais veiksmingumo vertinimo kriterijais. Jos strateginis tikslas – pasiekti, kad vilniečiai gyventų ilgiau ir būtų sveikesni, kad Vilnius būtų be nutylėtų, skurstančių, iš bendruomenės išstumtų žmonių. Tam miesto taryba:

• per ketverius metus užtikrins, kad savivaldybės pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos atitiktų Europoje nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kriterijus;

• iš esmės patobulins poliklinikų veiklą – inicijuos teisės aktų pakeitimus ir pasieks, kad poliklinikų veikla būtų finansuojama ne už prisirašiusiųjų pacientų skaičių, o už tiesiogiai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

• per porą metų daugiau kaip dešimt nuošimčių padidins visuomenės sveikatinimo programų skaičių nedidindama savivaldybės investicijų į šias programas;

• nustatys absoliučią skurdo ribą ir, telkdama seniūnijas, bendruomenes, pilietines organizacijas bei verslo įmones, nukreips socialinę paramą labiausiai skurstantiems vilniečiams;

• vaikams, augantiems skurstančiose ir socialinės rizikos šeimose, užtikrins lygų gyvenimo startą – suteiks jiems galimybes lankyti vaikų darželį, papildomo ugdymo būrelius, gauti kitų reikalingų paslaugų;

• negalią turintiems žmonėms sudarys sąlygas dirbti ir aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą – šiuo metu net du trečdaliai neįgaliųjų vilniečių neturi galimybės papildomai dirbti;

• sudarys sąlygas mieste plėtoti socialinius verslus, kurių tikslas – ne pelno siekimas, o skurstančių bei neįgaliųjų žmonių įdarbinimas bei kitų socialinių paslaugų teikimas.

1. Dr. Darius Kuolys, kultūros istorikas
2. Naglis Puteikis, politikas, paveldosaugininkas
3. Liutauras Stoškus, aplinkosaugininkas
4. Joana Noreikaitė, skulptorė
5. Dr. Daiva Tamošaitytė, filosofė
6. Gintautas Terleckas, istorikas
7. Dr. Marija Vesėliūnienė, medikė
8. Gediminas Storpirštis, aktorius, teatro pedagogas
9. Liudas Bradauskas, ekonomistas
10. Dr. Aušra Maldeikienė, ekonomistė
11. Šarūnas Savickas, mobiliųjų aplikacijų kūrėjas
12. Bartas Markevičius, verslininkas, IT specialistas
13. Dr. Saulė Matulevičienė, dėstytoja lituanistė
14. Vilija Dailidienė, rašytoja, mokytoja lituanistė
15. Dr. Laisvūnas Šopauskas, filosofas, logikas
16. Rūta Baškytė, aplinkosaugininkė
17. Ulijana Vaitiekienė, teisininkė
18. Šarūnas Bagdonas, verslininkas, informatikas
19. Ligita Juknevičiūtė, žurnalistė
20. Rimtautė Kutavičienė, medikė
21. Eglė Mirončikienė, psichologė, verslininkė
22. Medardas Taurinskas, fizikas
23. Vygintas Vilutis, interneto projektų vadovas
24. Dr. Romas Pakalnis, aplinkosaugininkas
25. Rasa Kalinauskaitė, žurnalistė
26. Linas Šalna, muzikas
27. Jaroslavas Vabalis, istorikas, vadybininkas
28. Kęstutis Musteikis, skulptorius
29. Vytautas Pelakauskas, gamtosaugininkas
30. Vincas Kubilius, TV režisierius
31. Arvydas Dulinskas, inžinierius
32. Jolita Markevič, verslininkė
33. Eurika Turonienė, verslininkė
34. Giedrius Misevičius, verslininkas
35. Aurelija Babenskienė, vadybininkė
36. Ingrida Jucienė, mokytoja
37. Leonas Merkevičius, matematikas, vertėjas
38. Aušra Lisauskienė, režisierė
39. Janina Daunoravičienė, teisininkė

Lietuvos Respublikos Prezidentei Poniai Daliai Grybauskaitei

Valstybės gynimo tarybai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui
Seimo Žmogaus teisių komitetui

Lietuvos Sąrašo Taryba pastebi, kad pastaruoju metu, Respublikos Prezidentei teikiant, Seimas be viešų diskusijų vieną po kito priima žmogaus teises ir politines laisves paminančius įstatymus. Šiais įstatymais visuomenės pilietinį gyvenimą valdžia perduoda ne tik policijos, bet ir kariuomenės kontrolei, „įteisina“ visuotinį piliečių sekimą be teismo sprendimų.

Įsidėmėtina, kad būtinybė priimti tokius įstatymus viešai grindžiama Prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtu informaciniu karu: teisės aktus esą reikia priderinti prie karo sąlygų.

Karo padėtimi yra argumentuojami tiek politiniai teisėtvarkos veiksmai, tiek vykdomosios valdžios elgesys: brutalios policijos kratos Vilniaus mokyklose, švietimo ir mokslo ministro bei premjero kova su streikuojančiais mokytojais. Pastaroji kova ypatingai ciniška: su Konstitucinio Teismo pagalba seniai susigrąžinę per krizę sumažintus atlyginimus, valdžios pareigūnai kaltina prorusiška veikla to paties siekiančius mokytojus.

Įvertinusi šias Respubliką griaunančias gyvenimo tendencijas, Lietuvos Sąrašo Taryba:

– kviečia Ponią Prezidentę ir jos vadovaujamą Valstybės gynimo tarybą kuo greičiau išdėstyti visuomenei paskelbto informacinio karo esmę ir pobūdį, strategiją ir taktiką – atskleisti, kas ir su kuo Lietuvoje kariauja, kur driekiasi fronto linijos, idant neabejingi piliečiai galėtų sąmoningai į karą įsijungti ir sėkmingai jame sudalyvauti;

– prašo Ponią Prezidentę išaiškinti, ar į nekonvencinį karą neįsijungę piliečiai vykdomosios valdžios ir teisėtvarkos bus laikomi penktąja kolona, ar jų veikla bus užkardyta priimtų įstatymų tvarka.

Kol visuomenei nebus paaiškinta karo esmė ir kovos metodai, Lietuvos Sąrašo Taryba ragina:

– Ponią Prezidentę dar iki Šventų Kalėdų atšaukti paskelbtą informacinį karą, o Seimą – atidėti priimtų įstatymų veikimą ir nebevargti priiminėjant naujus;

– siekiant visuomenės solidarumo atidėti Seimo nariams, teisėjams ir valstybės pareigūnams atlyginimus atkūrusio įstatymo veikimą tol, kol nebus per krizę sumažinti atlyginimai atkurti mokytojams, bibliotekininkams ir visoms kitoms kukliau gyvenančioms piliečių grupėms;

– pagaliau išviešinti prieš keletą metų Lietuvos kontržvalgybos parengtų 12 analitinių pažymų, fiksavusių Rusijos specialiųjų tarnybų įtaką Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovams, politikams ir žiniasklaidai;

– atlikti nepriklausomą ekspertizę ir atsakyti visuomenei, kodėl ir kokie VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnai talkino Rusijos specialiosioms tarnyboms persekiodami Lietuvos pilietę Eglę Kusaitę, čečėnų Maliko ir Chadižat Gatajevų šeimą, kokį vaidmenį VSD atliko išduodant Baltarusijos režimui žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį;

– sustabdyti aktyvių Lietuvos piliečių politinį persekiojimą, kuris šiandien vykdomas pasitelkus teisėtvarką;

– nutraukti propagandą nacionalinio biudžeto lėšomis išlaikomose ir remiamose žiniasklaidos priemonėse, atverti jas skirtingoms piliečių nuomonėms ir viešoms, necenzūruojamoms diskusijoms.