Naglis Puteikis: Išdrįskime susigrąžinti valstybę

Kandidatą į Seimą Klaipėdos Danės apygardoje, istoriką ir politiką Naglį Puteikį kalbina Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė

Kaip vertinate pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus? Jūs pats jaučiatės laimėjęs ar pralaimėjęs?
Gavau 5 454, t. y. 28,25 proc. balsų. Mano pagrindinis konkurentas – ilgametis miesto meras, Algio Čapliko vadovaujamų liberalcentristų narys Rimantas Taraškevičius – gavo 3 342, t. y. 17,31 proc. balsų nuo visų galiojančių biuletenių. Toks didelis mano gautų balsų skaičius rodo, kad žmonės trokšta daugiau teisingumo valstybėje – tai mane įpareigoja toliau siekti teisingesnės Lietuvos, ginti žmonių teises.
Dėl savo veiklos, dėl savo „nedrungnumo“ esate pastebimas ir interneto portalų platybėse, ir Klaipėdos ar Vilniaus miestų aikštėse, nors nesate rinkiminių TV laidų dažnas svečias… Jūsų pilietinei laikysenai, kaip parodė reitingavimas sudarant Tėvynės sąjungos rinkiminį sąrašą, pritaria ir Jūsų partijos eiliniai. Tačiau partijos vadovai Jus nustūmė iš 16 į 26-ąją vietą… Ir visi pamatė, ką išties reiškia „partinė“ partija…
Dalis Tėvynės sąjungos prezidiumo narių, kaip ir visų kitų partijų vadovybės, nemėgsta teisybės sakymo į akis. O aš nuolat kartojau: partija praras daugybę balsų dėl to, kad negirdi paprasto žmogaus lūkesčių, demonstruoja akmeninę, ledinę širdį, apsimeta, kad nemato valdininkų savivalės, neteisingumo – ypač teisėsaugoje. Už tas kalbas ir pažemino. Bet rinkėjai per pirmąjį turą atstatė – reitinguodami pakėlė iš 26-osios į 15-ąją vietą. Tai rodo, kad žmonės jau neapsikenčia, nori, kad politikai sutramdytų valdininkų savivalę, visas ribas peržengusią korupciją, sodintų (o ne menkomis baudomis baustų) teisėjus-kyšininkus ir kitus iš savo tarnybos verslą darančius teisėsaugininkus.
Dalis politikų ir politikos apžvalgininkų gudrauja sakydami, kad už Darbo partiją tiek daug balsavo tik dėl viešųjų jos ryšių. Neabejoju, kad labai didelė dalis žmonių balsavo už Darbo partiją ir Drąsos kelią tik todėl, kad tokiu būdu kerštavo valdžioje esančioms partijoms, nes jos nekovoja su korupcija, nesiekia teisingumo.
Nebuvo girdėti Tėvynės sąjungos ir diskusijos dėl naujosios – „Duskit pavidolei“ – vertybinės krypties, kurią taip demonstravo partijos branduolys. Jie prieš pat rinkimus gliancinėse „Žmonių istorijose“ ir „Asmenybėse“ mėgavosi savo prabanga, apie kurią krizės alinamos Europos rinkėjui nedrįstų girtis joks politikas – nesvarbu, kokių politinių pažiūrų jis būtų. Jau nekalbu apie tai, kad tik vienas kitas atsiribojo ir nuo keiksmažodinės vaiko agitacijos už konservatorius… Kokią Jūs matote išeitį iš dabartinės vertybinės Tėvynės sąjungos krizės? Ar yra vilčių, kad konservatoriai atsinaujintų, apsivalytų, grįžtų prie ištakų ir vėl taptų vertybiškai orientuota partija?
Tokio Tėvynės sąjungos vertybinio kurtumo vienas ryškiausių pavyzdžių – šią vasarą Ariogaloje politiniams kaliniams, tremtiniams ir laisvės kovotojams pasiūlyta rezoliucija apie naujų partijų pavojų. Ne dėl Darbo partijos, bet dėl Drąsos kelio, Lietuvos Sąrašo ėmė skambinti pavojaus varpais konservatoriai. Šioje rezoliucijoje siekta sumenkinti piliečių troškimą turėti humanišką valstybę – be policinio smurto ir valdžios savivalės.
Išeities iš Tėvynės sąjungos vertybinės krizės ieško patys rinkėjai – Mantas Adomėnas ir jo propaguojami cinizmas, asmeninė prabanga, rinkiminės patyčios iš vaikų patyrė pralaimėjimą. Rinkėjai jį nusmukdė sąraše trimis vietomis žemyn. Tokias pat nuostatas skleidę liberalcentristai šiuose rinkimuose buvo ištrinti iš politinio žemėlapio. Vadinasi, piliečiai dar kartą pasakė, kad jie nori bendrąjį gėrį, viešąjį interesą ginančių politikų, o ne čaplikų, palaičių, melianų, dabašinskų.
Esate aktyvus Seimo Antikorupcijos komisijos narys. Drąsiai keliate į viešumą valdžios savivalės, policijos smurto, politinės korupcijos faktus. Tačiau jų nei teisėsauga, nei aukščiausi politikai tarsi nepastebi… Ar Jums nesvyra rankos?
Matau, kad naujajame Seime bus daugiau tiesos ir teisingumo gynėjų. Neabejoju, kad antrajame ture laimės buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius, buvęs Panevėžio STT vadovas Povilas Urbšys ir kiti principingi žmonės. Gal turėsime ir keliolikos tokių Seimo narių grupę. O tiek jau užtenka ir valdžios savivalei pasipriešinti, ir naujiems įstatymų projektams rengti, ir visuomenei telkti – už teisingesnę Lietuvą.
Kodėl priėmėte Lietuvos Sąrašo paramą rinkimuose ir pats rėmėte Lietuvos Sąrašo steigimą?
Po ciniško susidorojimo su FNTT vadovais buvo aišku, kad prieita riba – jei nieko nedarysime, iš valstybės tarnybos ir ypač iš teisėsaugos bus kruopščiai ir metodiškai pašalinti dar likę pavieniai sąžiningi žmonės. Valdančios partijos juos gėdingai paaukojo ant vadinamųjų politinių sandorių laužo. Darius Kuolys ir kiti Lietuvos Sąrašo žmonės bene nuosekliausiai reikalavo nutraukti tokią nešvarios politikos praktiką, kai dėl rūmų intrigų ir grupuočių naudos aukojami visuomenės interesai. Negalėjau neprisijungti, tuo labiau, kad dalis Seimo kolegų tyčiojosi iš organizuojamų mitingų. Be laisvų piliečių susibūrimų, be Respublikos klausimų viešų svarstymų demokratija negalima.
Kurie Lietuvos Sąrašo siūlomi Seimo reformos darbai, Jūsų manymu, svarbiausi, reikalingiausi?
Man svarbiausi yra šie Lietuvos Sąrašo programiniai punktai, todėl neabejodamas juos įtraukiau į savo rinkimų programą:
• suteikti piliečiams teisę tiesiogiai rinkti merus, seniūnus ir seniūnijų tarybas – būti savo vietos šeimininkais;
• atsisakyti Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose partijų sąrašų, o tautos atstovus rinkti tik tiesiogiai;
• suteikti piliečiams teisę inicijuoti pirmalaikius Seimo nario rinkimus savo apygardoje sudarant sąlygas perrinkti netinkamai dirbantį Seimo narį.
Pastaruoju metu net aukšti Lietuvos pareigūnai prakalbo apie valstybės užvaldymą, apie Seimo narius kaustančią baimę, apie valstybės slinkimą autoritarizmo link. Ar įmanoma tokioms tendencijoms pasipriešinti?
Pasipriešinti būtina. Lietuvos piliečiai vis aiškiau supranta, kad jų gerovė tiesiogiai priklauso nuo demokratijos būklės. Nedemokratiški, neskaidrūs valdžios sprendimai paprastai būna ir korupciniai. Jie brangiai kainuoja visiems žmonėms: mes permokame valdžios globojamiems monopolistams už šilumą, dujas, šiukšlių išvežimą, mūsų sveikatą žaloja kenksminga pramonė, iš mūsų visų iždo finansuojami abejotinos naudos projektai.
Dabartinė nestabdoma valdžios savivalė kelia grėsmę mums visiems. Policininkai tokiomis sąlygomis skatinami smurtauti, jie ima persekioti net vaikus, piešiančius kreidelėmis Nemuno krantinėje žodį „Tie-SOS!“. VSD šantažuoja net aukščiausius valstybės pareigūnus, seka ir persekioja žurnalistus, visuomenininkus ir politikus. Dėl panašių dalykų vakarietiškose demokratijose kyla didžiuliai skandalai. Tik Lietuvoje – tyla. Metas šią bailią tylą nutraukti. Mes tikrai galime susikurti demokratinę, teisingą, sąžiningai ir skaidriai valdomą valstybę. Tik išdrįskime pagaliau Lietuvą išplėšti iš grupuočių įtakos ir perimti į savo – piliečių – rankas.
Tiesos.lt

2 komentarai

  1. Naglis Puteikis yra tas politikas, kuris tiesiog privalo būti Seime. „Atsisakyti Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose partijų sąrašų, o tautos atstovus rinkti tik tiesiogiai; suteikti piliečiams teisę inicijuoti pirmalaikius Seimo nario rinkimus savo apygardoje sudarant sąlygas perrinkti netinkamai dirbantį Seimo narį.“ – tokius dalykus gali užsibrėžti tik nesavanaudis politikas, o tas kuris nori skaidrumo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *