Kaip Respublikos prezidentė ir norėjo (čia irčia), Lietuvos teisingumas tapo greitas. Netgi labai greitas.

Garliavos šturmo metu mergaitei vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė davė minutę apsispręsti. Ne dėl to, ko ji nori, nors pagal Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį* ji tokią teisę turėjo, bet dėl to, kada ji bus išplėšta: „Yra pasirinkimas vienas – arba dabar, arba už vienos minutės. Kitų variantų nėra.“

Kadangi mergaitė ir po minutės norėjo likti gyventi su ją užauginusiais žmonėmis, prieš ją buvo panaudota jėga. Prieš jos valią atplėštos rankos, kuriomis mergaitė iš paskutiniųjų siekė išlikti ten, kur ji norėjo būti, ir skausmingai sukryžiuotomis kojomis išnešta iš namų.

Buvo pažeista ne tik Lietuvos ratifikuota ir dėl to privaloma Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, bet ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo nutartis, kuria nebuvo leista prieš vaiką naudoti prievarta.

Kad prievarta, jėga prieš mergaitę buvo panaudota, pripažino ir Klaipėdos apygardos prokuroras A. Giniotis: „[…] jėga jos atžvilgiu buvo naudojama tik tiek, kiek jos reikėjo tam, kad atitraukti D. Kedytę nuo N. Venckienės“. Taip jis nusprendė pasirėmęs medžiaga, taip ir neparodyta Laikinajai Seimo komisijai dėl parlamentarės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės.

Taip savo neskundžiama nutartimi nusprendė ir Klaipėdos apygardos teismas. Tiesa, ir Klaipėdos prokurorai, ir teisėjai, pripažinę, kad „Garliavos operacijos“ metu „vaiko atžvilgiu buvo naudojama jėga“, daro gluminančią išvadą: „prieš vaiką nebuvo pavartota nei fizinė, nei psichologinė prievarta“. Išvada gluminanti, nes Klaipėdos prokurorai ir teisėjai, sekdami prastu Konstitucinio Teismo pavyzdžiu, ėmėsi savavališkai perrašyti Didįjį lietuvių kalbos žodyną, kuris iki šiol nurodė vienintelę žodžio „prievarta“ reikšmę: „jėgos vartojimas, verčiant ką daryti“.

Kad Generalinė prokuratūra, tiksliau – jos funkcijas perėmusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė, privertė septynis suaugusius Seimo narius apsispręsti per 12 sekundžių, patiems apsisprendusiems nepasirodė prievarta. Greičiausiai jie dėl to net ir nesiskųs. Jau dabar Vytautas Saulis pranašauja, kad mažiausiai 71 parlamentaras bus tokios pačios nuomonės kaip ir 7 laikinosios komisijos nariai, ir N. Venckienės neliečiamybė bus panaikinta.

Iš V. Saulio Šv. Velykų vakarą LRT televizijai duoto interviu aiškėja, jog Komisijai parodytame 12 sekundžių epizode užfiksuotas „pasipriešinimas policijos pareigūnams“. Kodėl komisijos pirmininkas laiko tai, ką pamatė per 12 sekundžių, N. Venckienės pasipriešinimu, o ne, pavyzdžiui, būtinąja gintimi nuo neleistinus kovinius veiksmus taikiusio pareigūno, pažeidusio jos, kaip teisėjos, teisinį imunitetą, lieka neaišku. Kita vertus, kodėl N. Venckienės veiksmams įvertinti V. Saulius nepasitelkia Klaipėdos apygardos teisėjų ir prokurorų įtvirtinto precedento: juk nuo šiol kiekvienas, prieš žmogaus valią panaudojęs jėgą, gali tvirtinti, jog tai nebuvo prievarta ar pasipriešinimas.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

* 1. Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.
2. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka.