Tomas Viluckas
Tomas Viluckas:
Šis komentaras turėjo pasirodyti šeštadienio „Lietuvos žinių“ numeryje. Tačiau penktadienį sulaukiau skambučio iš dienraščio redakcijos. Man buvo priminta apie ketvirtadienio akciją prie prezidentūros „Už laisvą žodį“ ir prabilta apie rizikas, jei komentaras pasirodytų dienraštyje. Suvokiu, kad yra konfliktas tarp dienraščio ir D. Kuolio, tad nusprendžiau ieškoti kito pavyzdžio, tačiau man buvo pasakyta, kad netinka dalis ir apie prezidentę… Svarsčiau pusvalandį, kol atsisakiau perrašyti šį komentarą. Negaliu išduoti savo principų.
Atmestąjį komentarą autorius paskelbė savo tinklaraštyje: Kodėl per 20 metų taip lengvai viską pamirštame?
Besiklausant „Duokim garo“, kilo mintis, kad tai puiki tribūna menine forma skleisti laisvės idėjas.
Kazimiero Jakučio – Pagulbio beklausant.
Pasielgete daugiau negu ismintingai ir absoliuciai demokratiskai nusprende savo tinklapio skyrelyje „Atgarsiai“ skelbti ir kitokias, nesvarbu net jeigu „pakabintas“ ar nupirktas, nuomones. Visuomene turi teise ir privalo labai ryskiai matyti kas yra kas siandieneje Lietuvoje.
Nepaisant pagarbos Tomui, man iškilo keletas rimtų klausimų. Tas abejones jokiu būdu nenoriu permesti ant Jūsų judėjimo pečių ir pagražinti niekingų padarų poelgį, išplėšiant mažą mergaitę. Tačiau įsiskaitykite į P. Tomo komentarą.
Iš pradžių Viluckas nusprendžia ieškoti „kito pavyzdžio“ (sakykim atvirai – perdirbinėjo straipsnį), po to dėl prezidentės „dalies“ (atsiprašau dėl mažosios raidės – didžiiosios nereikėjo savo poelgiais prarasti piliečių pasitikėjimo jų akyse) pusvalandį svarstė(?!) ir tik tada nusprendė neišduoti savo principų.
O juk buvo daug paprastesnis kelias – iškart viską pasakyti tiesiai šviesiai. Šis poelgis man primeną įžymųjį „Pakso nepasirašymą“ – valstybei jis nepakenkė (o ir mekiai-„piliečiai“ sugebėjo pratylėti po įspėjimo), bet nieko gero irgi nepadarė, nes leido pakeitus buldozerininką viską „prastumti“.
Va taip ir atsiranda pseudodidvyriai, iškelti todėl, kad derybose su sąžine jie pasirinko sau priimtimesnį variantą.
Atleiskite, bet šiame poelgyje kažko didvyriško įžiūrėti negaliu. Kaip ir Pakso nepasirašyme. Veikiau tai privertė mane suabejoti perdėtu ir nevisai tikru patriotiškumu…
Tikiuosi ir kiti zurnalistai bei visuomeininkai nebedangstys ir netyles, ir Lietuva israus sia supuvusia sakni.
PAGARBA!