Jonas Černius. Lietuvos sąrašui siūlomas Valstybės reformų gairių projektas

Atsisiųsti PDF formatu

Apie projekto autorių

Aš, Jonas Černius, esu niekuo neišsiskiriantis Lietuvos Respublikos pilietis. 2008 metais baigiau Vilniaus „Gabijos“ gimnaziją. Tais pačiais metais įstojau į Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakultetą, kurį baigiau 2012 metais įgydamas kvalifikacinį teisės bakalauro laipsnį. Studijuodamas teisės mokslą, turėjau galimybę domėtis daugybe skirtingų mokslinių disciplinų, tokių kaip teisės filosofija, kriminologija, teisės teorija ir dar daugybe kitų šakinių ir tarpšakinių teisės mokslų.

Šios per 4 metus įgytos žinios, kurias dar papildžiau savarankiškai domėdamasis sociologijos, politologijos, ekonomikos, vadybos, viešojo administravimo, viktimologijos, istorijos mokslų disciplinomis, leido man suformuoti visumą idėjų ir savitą požiūrį į šiuo metu Lietuvoje vykstančius politinius, socialinius ir juridinius procesus, taip pat atskleisti dabartinės Lietuvos nacionalinės teisinės sistemos probleminius aspektus ir pasiūlyti būdų, kaip juos įveikti, kaip patobulinti Lietuvos nacionalinę teisinę sistemą, priartinant ją prie demokratinės, žmogaus teises gerbiančios ir socialinės gerovės valstybės idėjos siekiančios valstybės modelio.

Norėčiau šiomis idėjomis su Jumis, mieli bendrapiliečiai, pasidalinti. Nekantriai lauksiu Jūsų kritikos, pastabų ir nuomonių vertinant Valstybės nacionalinės teisinės ir viešojo administravimo (institucinės) sistemų reformos projektinės gaires, kurios, tikiuosi, ateityje galėtų papildyti „Lietuvos sąrašo“ programą.

Tegul „Lietuvos sąrašo“ rinkiminė programa tampa visų mūsų bendru kūriniu ir kitokios – demokratinės, žmogaus teises gerbiančios – valstybės poreikio postulatu.

Su pagarba,
Jonas Černius

5 komentarai

  1. Tikiu, kad Kuolys su nubirėjusiu visuomeniniu „Lietuvos sąrašu“ dalyvaus rinkimuose ir prisijungs (bei bus priimtas) politinio darinio „Už Lietuvą Lietuvoje“. Jeigu čia nebus priimti, tai tuomet su Tautos vienybės sąjunga dalyvauti rinkimuose. Mano giliu įsitikinimu Kuolys su Medalinsku, Jakimavičiumi ir kitais visuomenininkais, jeigu jiems ne tas pats kas vyksta valstybėje, tiesiog privalo dalyvauti rinkimuose.

  2. Be jokios abejonės puikūs pasiūlymai, tačiau juos įgyvendinti gali tik susivienijęs ir daugumą Seime gavęs Lietuvos sąrašas (plačiąja prasme) Kadangi stagnacijos apimta ir korupcijoje paskendusi partinė nomenklatūra ir teisininkų klanas daro ir darys viską, kad Sąrašas nepatektų į Seimą, reikalinga surasti būdą viešinti tokias ir panašias iniciatyvas, įtraukti į savo programas ir kt. Turint mintyje, kad laiko mažai,- tai milžiniškas darbas. Siūlau tokius žmones kaip J.Černius įtraukti į savo komandą.

  3. Ponas Černiau, labai užkliūva Referendumo įstatymo siūlomi pakeitimai. 50.000 – tai parašų skaičius, būtinas referendumui paprastiems klausimams. Sutinku. Bet kodėl Konstituciniam Referendumui reikia dvigubai daugiau parašų? Čia slepiasi gili klaida. Konstitucijai pakeisti turi būti rengiamas referendumas be jokių parašų. Užteks seimui prakaišioti judo primestus mums svetimus dalykus.
    Referendumams, kaip ir eiliniams bet kokiems rinkimams, turi būti nustatyta pastovi data – pavyzdžiui trečias kovo sekmadienis. Tuo atveju, jei seimą tektų paleisti, galima skirti ir kitą terminą, sekančią išrinktųjų kadenciją pailginant iki nustatytos kovo dienos. Ir išvis – trečias kovo sekmadienis taptų sprendžiamoji tautos diena. Žinant tikslią datą, būtų daug mažesnės išlaidos, būtų galima deramiau pasiruošti.

    Siūlau pirmus du referendumų klausimus:
    1.Dėl mirties bausmės sugrąžinimo.
    2.Dėl pederasizmo propagavimo uždraudimo, patraukiant griežton baudžiamojon atsakomybėn.

Komentuoti: niblogaj Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *