Filosofo Vytauto Rubavičiaus pasiūlymai Lietuvos sąrašo programai

Vytautas Rubavičius

Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos Lietuvoje taip ir nepadėti vakarietiškos demokratijos pamatai – sukurtas procedūrinės, imitacinės demokratijos pavidalas, įtvirtinęs partinės nomenklatūros visavaldystę. Valstybės valdyme išliko ir buvo sustiprintas partinių valdymo principas. Senoji komunistinė nomenklatūra virto naująja partine nomenklatūra. Iš visuomenės buvo atimtos galimybės veiksmingai dalyvauti valstybės valdymo ir teisingumo vykdymo reikaluose. Realios savivaldos stokojanti ir valstybės valdymo reikaluose nedalyvaujanti visuomenė niekaip negali tapti pilietine visuomene. Todėl pagrindinis judėjimo tikslas – keisti Lietuvos politinę sistemą, išlaisvinant žmones iš partinės nomenklatūrinės valdžios pančių ir demokratinant valstybės valdymą bei visuomenės gyvenimą. Tam būtina dėti vakarietiškos demokratijos pamatus, įtvirtinant Lisabonos sutartyje iškeltą tiesioginio atstovavimo vertybę. Per savivaldą partijos dalijasi valdžia su visuomene, o visuomenė tampa įgaliu partinės valdžios partneriu. Kadangi savivaldos lygmenyje veikia didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo, tad ir jis išlaisvinamas iš jam išsiskleist neleidžiančios partinės nomenklatūrinės valdžios. Stiprus smulkus ir vidutinis verslas lemia valstybės gebėjimą atsakyti į pasaulinius krizinius reiškinius, naujus iššūkius ir grėsmes. Valstybės politinės sistemos keitimo strategija grindžiama šiais esminiais vakarietiškos demokratijos principais:

  1. Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atstovų – seniūnų, merų – rinkimai. Vietinės savivaldos organus formuoja žmonės savo gyvenamoje teritorijoje. Savivaldos teise gali naudotis bendruomenės, vienijančios 200 ir daugiau žmonių. Valstybė laiduoja lėšas savivaldos funkcijoms vykdyti. Savivaldos funkcijos apima ir ūkinę bei statybinę veiklą gyvenamojoje teritorijoje.
  2. Prisiekusiųjų (arba tarėjų) teismai, prisiekusiesiems suteikiant sprendžiamojo balso teisę. Įgyvendinama vakarietiškos demokratijos nuostata – visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais vykdo teisingumą. Teisingumo vykdymui suteikiamas demokratijos turinys. Visuomenė išvaduojama iš teisėjų sluoksnio visagalybės ir korupcinės savivalės, išplečiamas tiesiogiai renkamų teismo pareigūnų ratas.
  3. Visi piliečiai turi teisę susipažinti su specialiųjų tarnybų ir kitų įstaigų apie juos surinkta informacija. Galima atsisakyti piliečiui atskleisti tik dalį informacijos, susijusios su valstybės saugumu. Sukauptos informacijos teisingumą, taip pat slaptos informacijos apimtį bei įslaptinimo pagrįstumą piliečiai gali ginčyti teisme. Neteisinga bei nepagrįsta informacija turi būti sunaikinta.
  4. Visuomenės dalyvavimas valstybės valdymo ir savivaldos reikaluose išplečiamas per vietinius, regioninius ir valstybinius referendumus. Valstybiniams referendumams rengti reikia surinkti 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų.

Demokratinant valstybę būtina ugdyti pilietišką, savivaldoje aktyviai dalyvaujančią ir valstybės reikalus išmanančią jaunuomenę. Esminis valstybės politikos tikslas – nacionalinio tapatumo stiprinimas bei sklaida ir pilietinės visuomenės ugdymas. Šiuo atžvilgiu svarbiausias yra mokytojų vaidmuo. Būtina pakelti jų socialinį statusą. Mažiausias mokytojo atlyginimas – dvigubo vidutinio atlyginimo dydžio.

17 komentarų

  1. Kaip pastebėjo dailininkas Aidas Bareikis, „postmodernistai dekonstravo daugelį naratyvų, tačiau nedekonstravo didžiojo Privilegijos naratyvo“. Reikia ir privilegijuotų asmenų visagalybę truputį pajudinti.

  2. Rubavičiaus pastabos teisingos. Manau, jis turėtų būti Sąraše. Bet kurgi po galais tas Sąrašas slepiamas?

  3. Jei nori sublizgėti kietų žodelių vardijimu,tai paprastai liaudžiai skliausteliuose parašyk jų reikšmę,o tai jie sumaišys naratyvus su „navarotais“.:)))

  4. Nebijokime pripažinti, kad Lietuvai reikia naujos konstitucijos į kurią būtų įtraukti tokie ir panašūs pasiūlymai. Galima būtų keisti konstituciją ne iš karto, o skirsnis po skirsnio balsuojant referendume už kiekvieną skirsnį, prieš tai gerai apsvarsčius ir išnagrinėjus ten išdėstytus teiginius. Konstitucija turi būti aiški ir vienareikšmiška, suprantama absoliučiai daugumai LT piliečių ir kad tokie kaip kūris nerastų joje „dvasių“.

  5. Rubavičius apie demokratijos nebuvimą ir apie realios savivaldos ir realaus piliečių dalyvavimo , valstybės valdymo procese, reikalingumą, kalba labai seniai, bet tik kalba – jokio veiksmo, jokio siūlymo, kaip tas idėjas įgyvendinti, iki šiol nepateikė. Pateiktas pirmasis principas, manyčiau nėra geras: “ Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atstovų – seniūnų, merų – rinkimai.“ Tiesioginiai rinkimai, nei savivaldai, nei, aplamai, demokratijai, jokios naudos atnešti negali. Demokratijos esmė yra ne tiesioginiai rinkimai, bet, rinkėjų teisė ir galimybė, per savo riktus atstovus,. tiesiogiai dalyvauti valstybės valdymo procese. ( 4 konstitucijos str.) Esmė ta, kad norint pasinaudoti savo rinktais atstovais, reikia turėti galias juos valdyti – diktuoti jiems savo pilietinę valią ( daugumos rinkėjų), kurią jie privalomai vykdytų. Ir dabar turime pusę seimo narių, išrinktų tiesiogiai, bet jie nei prievolės atstovauti, savo rinkėjus, nei tam tikslui įteisinto būdo, tuo pačiu ir noro, neturi. Tiesioginiai rinkimai, turi prasmę, kai rinkėjai pažįsta savo atstovą, o atstovas pažįsta, kiekvieną savo atstovaujamąjį. tiesioginiai rinkimai reikalingi pirmoje savivaldos grandyje, sudarytoje iš (pvz.) 20 rinkėjų, gyvenančių toje vietoje ar teritorijoje.

  6. Seniai seku geb. Rubavičiaus straipsnius. Pritariu 100 procentu. Gaila kad esame bailių tauta kuri nesukyla prieš šiandieninę tvarką. Seimo narys, Naglis Puteikis ragina kilti į realią kovą, o mes sėdim ir kažko laukiam. TIKROJI DEMOKRATIJA IŠKOVOJAMA IR PRASIDEDA NUO PILIETINIO NEPAKLUSNUMO.

  7. Reikia pasakyti, kad čia iškelta tik aisbergo viršūnė. Pirmiausia turime patys sau atsakyti į klausimą, kas Lietuvoje uzurpavo valdžią ir kieno tyliu pritarimu. Visos gijos veda į Briuselį. Teko ir man kreiptis į Europos institucijas dėl neteisybės, turint omenyje žmogaus teisių nepaisymą. Žinot, ką jie tokiais atvejais atsako? kad tai mūsų valstybės vidaus reikalas. Kai reikia primesti visokių lisabonų sutarčių, tai jie puola kaip užsukti laužyti kitų valstybių konstitucijas. Eiliniai dvigubi standartai. Mums ne vieta veidmainių valdomoje imperijoje. Bet ji subyrės ir taip, ko linkiu iš visos širdies net žinodamas, kokie vargai tada užkris ant visų mūsų pečių. Bet laisvė brangesnė už viską, gana vienąsyk dangstytis pseudodemokratija, ponai plėšikai.

    • Valdemarai, Jums visa sirdimi pritariu!!! Mano seima yra viena sioje kovoje su europinem strukturom. Kartais pagalvoji, kas ten sedi – persirge menengitu? Atrodo zmones su aukstaisiais, o bukumo ir protinio atsilikimo demonstravimas tiesiog taso!!!! Zmogaus teisiu deklaracijos, vaiko teisiu konvencijos – tik privilegijuotai klasei. Eurpos Sajunga kuria socialines kontroles doktrinas. Subyres. Jau britai, kurie isviso yra arogantisku bukagalviu sutve bet ne tauta, jau ima visu balsu rekti apie Europos Sajungos nereikalinguma, nes ES nepatenkino britu pretenziju i isskirtines teises ES sudetyje. Taigi apie kokius demokratinius vakarietiskus pagrindus profesorius kalba, neaisku. Dieve apgink nuo britiskojo modelio!!!!

  8. prie pirmojo punkto būtinai reikėtų atkreipti dėmesį dėl VRK pirmininko nesibaigiančios kadencijos. Būtina rotuoti valstybei svarbių sričių, šiuo atveju VRK vadovus – juk nenormalu, kai žmogus tose pačiose labai atsakingose valstybei pareigose sėdi jau net 18 metų, net Brežnevas stagnacijos laikotarpiu buvusioje tsrs tiek valdžioje neišbuvo.

  9. Pritariu Rubaviciui,taciau rinkti tik seniunus ir merus,nepakanka.Reikia rinkti ir policijos vadova ir prokurorus ir teisejus,nes paskyrimas turi priklausomybes prieskoni,pavyzdziu turim pakankamai.Butina keisti rinkimu istatyma,LRT vadovybes formavimo principus,Konstitucinio teismo ir teiseju atrankos principus.Manau,kad buvo padaryta esmine klaidaatkuriant neprikausomybe,paliekant galioti sovietini civilini ir baudziamaji kodeksus,jau geriau butu taissomas smetoninis,gal dabar jau nebeklaidziotume nomenklaturiniu teisininku skylemis patobulintuose kodeksuose.Butinas rinktu tautos ir savivaldybiu ststovu atsaukimo istatymas,na ir dar labai daug visko reikia,o svarbiausia doru ir saziningu zmoniu Seime Vyriausybeje ir savivaldoje.

Komentuoti: Austė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *