Interviu, duotas Bernardinai.lt portalui. Kalbino Andrius Navickas.
Tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, labiau nei bet kada per pastaruosius keletą dešimtmečių primena Sąjūdžio kūrimo procesą. Kas ir kaip nutiko, kad šiandien garsiai kalbama ne tiek apie tai, kaip tobulinti esamą politinę sistemą, kiek reikalaujama ją radikaliai pertvarkyti?
Regis, nemaža visuomenės dalis pajuto, kad nutrūko moralinė sutartis tarp piliečių ir jų rinktos valdžios. Dabartinė valdžia tiesiog nusigręžė nuo tautos. Piliečiai kelia esminius klausimus, o valdžia tyli, meluoja arba smurtauja.
Laisvoje valstybėje tautos atstovai stropiai išsiaiškintų ir atsakytų visuomenei, kodėl šalies specialiosios tarnybos kartu su Rusijos dujų verslo tarpininkais organizavo žuvusio Lietuvos pulkininko šmeižtą, kodėl Rusijos saugumiečiams leidžiama Vilniuje tardyti Lietuvos piliečius, kodėl valdžia susidorojo su kriminaliniam pasauliui neįtikusiais FNTT vadovais, kam įsakius ir kam palaiminus taikos sąlygomis specialūs daliniai šturmavo Kauno priemiestį. Lietuvos parlamentas net nedrįsta tokių klausimų svarstyti. Taip elgdamasis jis atsisako tautos atstovybės priedermių ir tampa panašus į anoniminių jėgos grupuočių priedangos instituciją. Visuomenė praranda savarankišką Seimą, o su juo – ir savo savarankiškumą, savo politinę laisvę.
Taip pakertama konstitucinė krašto santvarka: ji tiesiog neveikia. Aiškėja, kad šiuo metu įtvirtinta valdymo sistema kertasi su 1990-aisiais atkurta demokratine Lietuvos Respublika, kad ji neigia tautos savivaldą. Susiklosčiusi uždara sistema remiasi anoniminių grupuočių ir slaptųjų tarnybų jėga. Ją tik su išlygomis galime vadinti politine: ši sistema naikina viešąją politiką ir viešąją erdvę. Todėl, norėdami atkurti konstitucinę santvarką, susigrąžinti valstybę kaip piliečių sąjungą, turime iš esmės pertvarkyti dabartinę valdymo sistemą.
Daug kalbėta apie tai, kad KGB stengėsi kontroliuoti ir kreipti norima kryptimi Sąjūdžio kūrimą. Dabar girdisi balsų, teigiančių, kad ir naujai besikuriančioms politinėms jėgoms, reikalaujančioms permainų, nepavyks išvengti žmonių, kurie čia siunčiami su užduotimi kreipti procesus tam tikra kryptimi? Jau dabar matome, kad naujų politinių jėgų sąraše yra nemažai žmonių, kurių didelės ambicijos ir buvusi politinė veikla neteikia pagrindo pasitikėti, kad jie siekia tikrų permainų bendrojo gėrio link.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pastangos kontroliuoti visuomenę, politinę ir viešąją erdvę akivaizdžios. Kai kurie analitikai pastebi, kad VSD šiandien imasi prieš Lietuvos visuomenę tokių priemonių, kokias užsienio slaptosios tarnybos naudoja prieš priešiškos šalies žmones. Manipuliavimas žmonėmis, dezinformavimo ir šmeižto kampanijos, kiti laisvą visuomenę žlugdantys, jos moralinį stuburą laužantys būdai jau tapo įprasti. VSD karas su tauta – vienas gėdingiausių dalykų dabartinėje valstybėje.
Plati demokratinių jėgų banga, galėjusi atsirasti prieš Seimo rinkimus, kėlė pavojų realią valdžią turinčioms grupuotėms. Atrodo, kad nemaža pastangų buvo mesta tokiai bangai nuslopinti. Skleidžiant gandus, kurstant nepasitikėjimą, tai iš dalies pavyko padaryti.
Nėra didelių skirtumų tarp KGB veikimo Sąjūdžio laikais ir VSD veikimo šiandien. Tiesa, kai kurie KGB pareigūnai tarsi mėgino talkinti Sąjūdžiui, VSD vyrukai panašios talkos net neimituoja.
Įkūrėte naują partiją, kuri neketina dalyvauti rinkimuose. Skamba paradoksaliai. Gal pats ketinate dalyvauti kurioje nors vienmandatėje apygardoje? Kurį sąrašą raginsite palaikyti per rinkimus?
Išėjau į S. Daukanto aikštę ne valdžios siekdamas, bet mėgindamas išsaugoti pilietinę savigarbą. Negalėjau susitaikyti su tuo pažeminimu, kurį patyriau, kai valdžia ėmė smurtauti prieš sąžiningus pareigūnus ir taikius piliečius. Tikėjomės dialogo su valdžia, bet sulaukėme kurtinančios tylos. Atsakėme į šią tylą, iškeldami aikštėje Lietuvos sąrašo idėją: tam, kad atkurtume nutrūkusią visuomenės ir valdžios moralinę sutartį, turime pamėginti atnaujinti Seimą – sutelkti rinkimams plačią demokratinių jėgų bangą. Kaip vieną iš būdų tokiai bangai telkti, veiksmams moderuoti įsteigėme ir savitą „Lietuvos sąrašo“ partiją.
Būčiau rimtai svarstęs ėjimo į Seimo rinkimus galimybę, jei plataus Lietuvos sąrašo idėją būtų pavykę iki galo įgyvendinti ir jei tokiam Sąrašui manęs būtų reikėję. Deja, plačiai bangai sutelkti pristigo pasitikėjimo, patirties, kaip atsispirti VSD žaidimams, ir laiko. Todėl į Seimo rinkimus pats neinu.
Mokslo, kultūros žmonių ir visuomenininkų suburta „Lietuvos sąrašo“ partija atskiru sąrašu į rinkimus taip pat neis ir naujoms politinėms jėgoms konkurencijos nekels. Tačiau ji aktyviai dalyvaus rinkimuose: sudarys Lietuvos darbų sąrašą – savitą demokratinės Respublikos atkūrimo, valstybės sanavimo, gydymo programą – ir rems šiai programai įsipareigojusius kandidatus vienmandatėse apygardose. Reikalui esant, pasiliksime galimybę kelti vienmandatėse ir savo atstovus. Žinoma, nekelsime jų prieš sąžiningus, stiprius, Lietuvai tarnauti einančius kandidatus. Taip pat kviesime savanorius stebėtojus – rūpinsimės, kad šie rinkimai būtų sąžiningi ir skaidrūs. Taigi sieksime, kad būsimame Seime atsirastų tam tikras neformalus Lietuvos sąrašas – patikimų tautos atstovų grupė, su kuria galėtume bendradarbiauti stabdydami grupuočių savivalę ir atkurdami konstitucinę šalies santvarką.
Ar „Lietuvos sąrašo“ partija rinkimuose rems kitų partijų sąrašus? Šio klausimo mūsų taryba dar nesvarstė. Matyt, priklausys nuo to, kokie tie partijų sąrašai bus galutinai suformuoti.
Ar netrikdo tai, kad kartu su žmonėmis, siekiančiais radikalių permainų, į Seimą bandys patekti ir tie, kurie anksčiau garsėjo nepakanta kitiems ar neskaidria finansine veikla?
Nenorėčiau dabar aptarinėti atskirų partijų kandidatų. Juo labiau, kad galutinių jų sąrašų dar nėra. Taip, šie kandidatai – skirtingi, įvairių pažiūrų. Kai kurių pažiūros ir viešos laikysenos man tolimos. Gerai suprantu, kad platus Lietuvos sąrašas būtų įmanomas tik visiems įsipareigojus bendram darbų sąrašui ir sutarus, kad pasaulėžiūriniai ir ideologiniai skirtumai netrukdys nuveikti Lietuvai būtinus darbus. Būtent taip lietuviai elgėsi 1990-aisiais atkurdami valstybę. Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, Romualdas Ozolas, būdami skirtingų pažiūrų, sugebėjo porą metų dirbti kartu.
Naujai besikuriančios jėgos turi bendrą kritikos objektą, tačiau labai neaišku, kokią alternatyvą jos siūlo, kiek vieningai ji siūloma. Susidaro įspūdis, kad „Drąsos kelias“ akcentuoja tik Garliavos tragediją, jungtinis sąrašas „Už Lietuvą Lietuvoje“ tik tautiškumo puoselėjimą. Gal pats galėtumėte išsakyti esminius Lietuvos, už kurią dabar kovojate, vizijos bruožus?
Manau, kad visas šias sroves galėtų jungti demokratinės valstybės susigrąžinimo, savarankiškos visuomenės atkūrimo programa. Labai bendras tokios programos gaires pavasarį išdėstė judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinė grupė. Jas ryškino ir viešai skelbti Lietuvos sąrašo programinių nuostatų projektai.
Mano galva, šiandien būtina pabaigti nebaigtus Sąjūdžio darbus: paversti atkurtą Lietuvos valstybę tikra Respublika – savarankiška laisvų žmonių bendruomene. Pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius Konstantinas Sirvydas XVII amžiuje lotynišką žodį res publica vertė lietuviškais žodžiais bendrystė, visiškystė, visatinė. Dabar sakytume: bendrija, draugija, visuomenė. Būtent tokia ir yra Respublikos esmė: laisvus piliečius į visuomenę turėtų jungti draugystė, solidarumas, pasitikėjimas. Pasitikėjimas protėviais, savo krašto tradicija ir tikėjimas bendra ateitimi, jos kūrimo džiaugsmas. Tikra politika yra ne verslas, ne ciniška kova dėl valdžios, ne juodas baudžiavinis biurokrato darbas, bet bendro tautos gyvenimo kūryba, Respublikos kūryba. Tokios politikos šiandien Lietuvai stinga.
Mums lieka aktuali daugiau nei prieš dešimtmetį politologo Aleksandro Štromo išsakyta pastaba: „laisva Lietuva yra, bet nėra laisvų lietuvių“. Iš tiesų, nelaisvi žmonės negali išsaugoti ir kurti laisvos valstybės. Kaip 1939-aisiais perspėjo Stasys Šalkauskis: tik laiko klausimas, kada vergiškumo neįveikę, laisvai ir atsakingai gyventi neišmokę lietuviai praras valstybę. Todėl, norėdami užsitikrinti tautos ir valstybės ateitį, visų pirma privalome pasirūpinti savarankišku žmogumi, savarankiška, savivaldžia visuomene, taigi –suteikti Respublikai tikrą turinį.
Būtent tokia kryptimi mėginame kreipti dabar rengiamą Lietuvos darbų sąrašą. Siūlysime būsimam Seimui per porą metų, iki 2014-ųjų savivaldos rinkimų, priimti Konstitucijos pataisas ir įstatymus, kuriais parlamentas būtų tvirtai susietas su piliečiais, išlaisvintas iš vergovės slaptosioms tarnyboms ir stambiam verslui, sustiprintas ir paverstas tikra, visateise tautos atstovybe. Kviesime atsisakyti pagal partijų sąrašus renkamų Seimo narių: į parlamentą tauta turėtų siųsti tik tiesiogiai rinktus savo pasiuntinius. Tautos atstovo darbu nusivylę piliečiai turi turėti galimybę inicijuoti pirmalaikius rinkimus apygardoje ir priversti savo pasiuntinį pasitikrinti, ar juo dar pasitikima.
Taip pat raginsime sugrąžinti visuomenei plačią savivaldą – suteikti žmonėms savo vietovės, krašto ir šalies šeimininkų teises. Lietuviai, kaip visi europiečiai, turi turėti žemiausios grandies savivaldą – renkamus seniūnus arba seniūnijų tarybas. Į dabartinių savivaldybių arba valsčių tarybas pasiuntiniai rinktini tiesiogiai. Būtina atkurti istorinius Lietuvos kraštus ir jų tapatybes: Žemaitijos, Sūduvos ir kitų kraštų savivaldybių tarybos turėtų teisę deleguoti savo atstovus į bendrą krašto tarybą ir telkti bendras lėšas krašto kultūros, švietimo, ūkio bei kitiems projektams įgyvendinti.
Atskiromis įstatymų pataisomis kviesime užtikrinti piliečių dalyvavimą kuriant įstatymus, nustatant bendro gyvenimo taisykles, valdant ir tvarkant valstybę, formuojant ir prižiūrint teisėtvarką. Dar viena pasiūlymų grupė turėtų duoti kryptį, kaip sustiprinti piliečių ūkinį ir finansinį savarankiškumą, kaip padėti pagrindus vidurinei klasei augti.
Stiprinant Lietuvos politinį kūną būtina Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad niekas iš Lietuvos piliečio negali atimti prigimtos, iš protėvių ir tėvų paveldėtos jo tėvynės pilietybės. Tai yra esminė laisvos tautos, laisvos politinės benduomenės savybė: jokia valdžia negali į ją kėsintis.
Neringa Venckienė dabartinio politinio elito lyginama su V. Šustausku ar K. Brazauskiene. Esą tai dar vienas populistinis bandymas manipuliuoti žmonių noru protestuoti. Ką pats apie tai manote?
Tai labai nekorektiškas lyginimas, liudijantis „politinio elito“ ir dalies žiniasklaidos cinizmą. Neringa Venckienė – nepaprastai stipri ir daug iškentusi asmenybė. Ji dėl mažo vaiko likimo stojo prieš anoniminių grupuočių, šiandien veikiančių valstybės vardu, savivalę. Jos kova iš tiesų svarbi Lietuvos ateičiai.
Pats pastaruoju metu nuolat esate kaltinamas, kad „susižėrėte“ Pilietinės visuomenės institutui keturis milijonus litų, kad kartu su George’u Sorosu naikinate lietuvių tautą, kad būdamas prezidento Valdo Adamkaus patarėju „susidorojote“ su ministru Zigmu Zinkevičium. Ar tokius kaltinimus norėtumėte pakomentuoti?
Taip, kai tampi žymėtu taikiniu propagandiniame kare, tokius dalykus komentuoti būtina. Juo labiau, kad šiame kare dalyvaujanti ir jėgos grupuočių veikiama žiniasklaidos dalis tavo nuomonės paprastai neklausia arba ją iškreipia.
Pilietinės visuomenės institutas (PVI), kuriam vadovavau, jokių biudžeto milijonų anksčiau nėra gavęs ir dabar nėra jų „susižėręs“. Jau keletą metų sociologė Rūta Žiliukaitė ir aš dirbome šiame institute kaip savanoriai, be atlygio. Kolegų paraginti, savanoriaudami 2010-ųjų vasarą kartu su partneriais parengėme projektą „Kuriame Respubliką“ ir pateikėme jį Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtai pilietinio ugdymo projektų atrankai. Projektas atranką laimėjo ir šių metų vasarą ES struktūrinių fondų lėšomis pradėtas įgyvendinti. Jo esmė – padėti moksleiviams ir kolegijų studentams mokytis spręsti opiausias vietos bendruomenės ir visuomenės problemas, aktyviai kurti savo Respubliką. PVI šį projektą įgyvendins kartu su 27 partneriais: Ateitininkų federacija, Švietimo centrų asociacija, Gimnazijų ir Pagrindinių mokyklų direktorių asociacijomis, projekto „Darom“ komanda bei kitais. Projektas vyks pustrečių metų, jame dalyvaus 30 savivaldybių ir 120 Lietuvos mokyklų. 4 milijonai yra skirti ne PVI, bet visam dideliam ir ilgalaikiam projektui. Daugiau informacijos apie jį galima rasti svetainėje kuriamerespublika.lt, apie PVI – svetainėje civitas.lt. Kol kas PVI ir partnerius pasiekė tik labai nedidelė skirtų lėšų dalis, kuri buvo panaudota moksliniams tyrimams bei sklaidai. Pats asmeniškai talkinau šiam projektui be finansinio atlygio.
Visas šias aplinkybes gerai žinojo Algio Čapliko, Dainiaus Dabašinsko, Raimundo Palaičio ir Artūro Meliano partija. Tačiau po visuomenės protestų dėl susidorojimo su FNTT vadovais ši partija pasitelkė LTV bei kitą žiniasklaidą ir metė melagingus kaltinimus: neva PVI pasisavino keturis milijonus ir iš jų finansuoja piliečių protesto akcijas.
Panaši yra ir propagandinė legenda apie tautas ir valstybes griaunantį G. Sorosą. Ji Lietuvą pasiekė iš Rusijos dar tuo metu, kai prezidentas Vladimiras Putinas, keršydamas G. Sorosui už jo labdaros fondų paramą demokratinėms Rusijos jėgoms, Gruzijos ir Ukrainos revoliucijoms, paskelbė šiam žmogui informacinį karą. Būtent Lietuvos ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, sekdamas V. Putinu, tuo metu viešai apskundė Atviros Lietuvos fondą ir jo remiamas organizacijas Valstybės saugumo departamentui. Primityvu, nekūrybinga, bet veikia: Rusijos tarnybų seniai sukurtą legendą Lietuvos struktūros šiandien naudoja juodai propagandinei kovai.
Kaltinimai dėl profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus, nors nepagrįsti, man skaudūs. Gerbiu iškilų savo buvusį profesorių. Taip, esu pedagoginėje spaudoje kritikavęs jo vadovautos Švietimo ir mokslo ministerijos kai kuriuos sprendimus. Ir šiandien tuos ministro komandos žingsnius vertinu kritiškai. Tačiau tikrai neprisidėjau prie ministro Z. Zinkevičiaus atleidimo: Gediminui Vagnoriui ir Valdui Adamkui performuojant vyriausybę dar nedirbau Prezidentūroje – buvau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas.
Kada galime tikėtis, kad „Lietuvos sąrašas“ paskelbs rekomendacijas, kurie kandidatai yra remtini vienmandatėse apygardose, kaip turėtume apsispręsti daugiamandatėje apygardoje, pagaliau, kaip derėtų elgtis per referendumą?
Artimiausiu metu pristatysime Lietuvos darbų sąrašą. Kai aiškiai žinosime, kas kandidatuoja vienmandatėse apygardose, kai su kandidatais aptarsime pozicijas, galėsime pristatyti ir „Lietuvos sąrašo“ remiamus žmones.
Apie referendumą dėl naujos atominės jėgainės kol kas kalbėti gana keblu. Akivaizdu viena: turėdama daug galimybių valdžia iki šiol išsamiau šio projekto piliečiams nepagrindė, argumentuotai į kritiką ir abejones neatsakė. Rimtų ekspertų diskusijų vengė net „visuomeninis transliuotojas“. Taigi referendumui iš esmės nepasirengta.
2012-08-03 16:02 komentaras K.Girniaus straipsniui goo.gl/I8KvW:
Nežinau kokiais motyvais vadovavosi K.Girnius rašydamas šį straipsnį, tenka sutikti, kad naujos politinės jėgos išsiskiria pažiūrų ir interesų įvairove. Tačiau jei prisiminsime Sąjūdį, tai jo įvairovė buvo dar didesnė ir tai nesutrukdė mums paskelbti ir apginti Nepriklausomybę. Visi trys minimi judėjimai kyla ne iš valdžios siekio, kaip jau 20 metų yra valdžią pasidalinusio „partinio monolito“ gretose, bet kaip atsakas į šio „monolito“ daromus nusikaltimus. Jei siekis išardyti šį nomenklatūrinį monolitą taptų šiuos judėjimus vienijančiu tikslu artimiausiai Seimo kadencijai ir jam pritartų didžioji rinkėjų dalis, tai būtų nauja Sąjūdžio pergalė ir tikro Lietuvos atsinaujinimo pradžia. Kad yra pribrendusi istorinė būtinybė bei galimybė rodo ir kylanti nuomonių įvairovė dominuojančių nomenklatūrinių partijų gretose, bei gyventojų masinė evakuacija.
K.Giniaus paminėtas Kedytės likimas nėra ir negali būti vienijimo pagrindas. Jos likimas labai akivaizdžiai, kaip rasos lašelyje, atspindi pastarojo meto Lietuvos ir daugumos jos žmonių likimą, kurie yra paversti valdžios klano pasityčiojimo objektu. Jei dauguma Lietuvos rinkėjų supras tokios pertvarkos neišvengiamybė, tai gali būti lemtingas Lietuvos istorijos lūžio taškas. Suprantama, kad galią tebeturinčios valdžios struktūros (VSD, VRM, teisininkų „bendruomenė“, „tradicinės partijos“ ir jų parinkta biurokratija bei užvaldyta „savivalda“) aktyviai priešinasi, skaldo bei šmeižia šiuos judėjimus.
Jei norime demokratiją, verslą ir politiką išvaduoti iš formaliosios fasadinės „demokratijos“ gniaužtų, turime suprasti, kad artimiausiems Seimo kadencijos metams nėra svarbesnio uždavinio, kaip pradėti šį atsinaujinimo procesą. Tada ir dar likusios sveikos „tradicinių“ partijų jėgos parems šį tikslą, kaip tai padarė Brazausko LKP prisijungdama prie Sąjūdžio vardan to, kad nedingtų iš politinės arenos ir vėl sugrįžtų…
Jei rasime jėgų ir motyvacijos susivienyti tokiam tikslui, o ne tik prišokti prie valdžios lovio, Lietuva nepraleis paskutinės galimybės išlikti ir kaip valstybė ir kaip tauta. Valdžios malonumus atidėkime bent iki kitos kadencijos… Balsuokime už vieningą Lietuvos sąrašą!
po tokių kaltinimų arba VSD turi paduoti Kuolį į teismą,arba Kuolys tėkšdamas tokius kaltinimus turi paduoti į teismą VSD,bet kadangi tokių žingsnių abi pusės nedaro,tai galvoju,kad tai viena komanda,o visas šitas cirkelis ,runkeliu protelio manipuliacijos,gal tik sutikčiau ,kad į „Drąsos Kelią“ siunčiami trojos arkliai,nes Gylio,Brunzos pasirodymas šioje partijoje tik kvailį gali nuraminti.
Trojos arklys tai tokie komentatoriai kaip Kęstutis. (gaila garbingą lietuvišką vardą teršia)
manau,kad kai neturi argumentu prieš mano teiginius ,tai paprasčiausiai blevyzgoji,o vietoj to ,kad tuščiažodžiautum,geriau paklaustum Kuolio apie jo atsiliepimus apie Prunskienės vyriausybę,kuria jis taip gerai vertina .Kas liečia mano vardą,ir mane ,tai tau nederėtu nei vertinti,nei rašinėti apie jo suteršimą,nes nieko apie mane nežinai ,esi aklas karvelis .
Kažin,kiek dešimtmečių užtruktų toks teismo procesas dėl VSD delsimo ir vilkinimo?Žinoma,normalus,o net toks,kaip dabar būna.Prokurorams,arba kažkokiems susireikšminusiems lopatologams,pakanka paskelbti jog Žemė-plokščia ir laikosi ant „teisinės“ valstybės dvasių,kaip visa valdžiažmogių govėda ima neprotingomis fizionomijomis choru staugti apie teisinę valstybę,nors,sprendžiant iš jų darbų ir fizionomijų išraiškų,nelabai jie supranta su kuo tas reikalas valgomas. 😀
Tikriausiai Kuolys būtų nieko prieš pasibylinėti su VSD,bet šaunieji čekistai tikriausiai to bijo kaip velnias kryžiaus. 😀
reikalas tame,kad teismas tai paviešinimas ir tikrieji teisėjai ne tie kurie vilki mantiją,o tauta todėl Kuolys jei turi bent mažą galimybę turėtu tai daryti,o jei nedaro,tai galiu vertinti tik kaip viešuosius ryšius ir dar nelabai skaidrius. Pabandykim įsivaizduoti tokią situaciją,kad visi kurie turi nors mažiausia galimybe elgtus taip garbingai kaip Venskienė,kuri puikiai žino ,kad nelaimės,bet vis tiek teikia ieškinius.
Žaviuosi Kuolio esamos situacijos vertinimu, išmintingais sprendimais dėl demokratinių jėgų palaikymo ir auginimo patiems neinant į rinkimus. Taip chuntai išmušamas koziris dėl „lovio“. Nors chunta į lovį jau ir kojas susikėlė, bet savęs, aišku, nemato. Manau, kad vienas svarbiausių tikslų ir kovos būdų – vienmandatės apygardos. Jeigu jose pavyktų iškelti stiprius, Lietuvos darbų sąrašą remiančius žmones, kurie laimėtų, tai būtų pusė darbo. Toliau viskas vyktų sniego kamuolio principu.
Tik „Sąjūdžio“ laikais visuomenei KGB veiksmai buvo kiek aiškesni ir labiau pastebimi.Dabar gi,pagiežingi runkeliai ir apipelijusios bulbės su malonumu šlamščia VSD dezinformaciją.
Ka jus kalbate Kuolii ira aukso zhodzheii bet „laisva Lietuva yra, bet nėra laisvų lietuvių“ jus esate lituanistas kalbos mokitojas ar zhinote kad laisvo zhmogaus kurimasis prasideda nuo laisvos kalbos. Tuo tarpu jus lituanistai turite pripazhinti kad esate inspiruoti tam tikru ideologiu ir bandiidami ibrusti tas ideologias i busimu piliethiu galvas tuo pathiu metu naikinate laisva kuribinga ir atvira asmenibe.
Jei norite kažką parašyti, tai pirmiausia turite pasimokyti lietuvišai rašyti. Jūsų „keverzonės“ šiame portale labai netinka.
Pasimokinti rashiiti bendrine lietuviu kalba. Apie ka ash ir kalbu idant lituanistai lietuvius mokina nekorektishkai reiikshtis. Tai ira ideologishka atbukina lietuvius.
Svarbiausia mano manymu D.Kuolio pasisakymo mintis čia: —“ Siūlysime būsimam Seimui per porą metų, iki 2014-ųjų savivaldos rinkimų, priimti K o n s t i t u c i j o s pataisas ir į s t a t y m u s, kuriais parlamentas būtų tvirtai susietas su piliečiais, išlaisvintas iš vergovės slaptosioms tarnyboms ir stambiam verslui, sustiprintas ir paverstas tikra, visateise tautos atstovybe“.
Tai pirma. Antra: norėčiau tikėti, kad D.Kuolys dėl Kosntitucijos ir Įstatymų pataisų ir L. Pociūnienė dėl 2-jų pakopų parlamento yra susisiekintys indai, kuri ar ne trečią kartą rašo: ——„Jau kuris laikas viešojoje erdvėje sklando mintis, kad tokią situaciją lemia primityviausias parlamentarizmo modelis, kurį pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, ir tai – taupumo sumetimais, pasirinko mūsų konstitucijos tėvai. Vieneri parlamento rūmai renkami visuotiniu vieno etapo balsavimu yra per daug primityvus demokratijos mechanizmas šiandienos iššūkių akivaizdoje – tai rodo ir sparčiai augantis skaičius besivystančių šalių, kurios renkasi dviejų rūmų sistemą. Nedėstysiu čia argumentų „už“ – jų labai jau daug ir reikėtų tam paskirti visą publikaciją. Tokių pat svarių argumentų „prieš“ – beveik neteko girdėti. Tad ko gero tikrai vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos – perėjimas prie dviejų rūmų parlamento. Niekas nesako, kad tai – lengvas ar greitas darbas, bet gal jau derėtų jį bent pradėti? Beje, kaip tik tinkamai sudarytas senatas (tai galima pasiekti įvedant dviejų pakopų rinkimus ir amžiaus bei išsilavinimo cenzą) galėtų tapti tuo etinio, vertikalaus matmens viešajame gyvenime institucine atrama.
Galima, aišku, ir toliau atidėlioti šią pribrendusią konstitucinę reformą, bet tada nederėtų stebėtis ar skųstis, kai Seimo rinkimų rezultatai kaskart bus vis prastesni, o etinio arbitro vaidmuo taip ir liks uzurpuotas tų, kuriuos jau tapo įprasta vadinti „valstybininkais“ . Tiesa, atstovauja jie tik patys save ir savo rėmėjų būrelį, bet tai dar būtų pusė bėdos. Blogiausia, kad tai – nuožmūs etiniai nihilistai, kurie norėtų ir visus įtikinti, kad etinis, vertikalusis matmuo politikoje išvis negalioja..“
Trečia. Norėtųsi sulaukti sąvokų išaiškinimo: „valdymo sistema“, „uždara sistema“ ir „politinė sistema“. Manau, kad ta (dabartinė) SISTEMA 100 proc politinė. Juk valdymo sistema įtvirtinta kur? Politiniuose-jJuridiniuose dokumentuose: 1992 Konstitucijoje ir N skaičiaus Įstatymų, kuriuos sukūrė ir įtvirtino 1992, 1996, 2000, 2004, 2008 Seimai ir plejada Lietuvos prezidentų. Na o kokiu juridiniu dokumentu Lietuva buvo valdoma po 1990 socialistinės sistemos panaikinimo? Žiūrėkime: „LIETUVOS RESPUBLIKOS Į S T A T Y M A S 1990 m. kovo 11 d. Nr. I-14 Vilnius Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į būtinumą suderinti atstatytos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, nutaria:1. Sustabdyti 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimą.
2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. 3. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. 4. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.“
KLAUSIMAS: kaip ir kuriose vietose kertasi 1990 valdymo sistema kertasi su 1992 valdymo sistema ir ką konkrečiai pastarojoje siūloma pertvarkyti?
———————-
cit.:“Aiškėja, kad šiuo metu įtvirtinta valdymo sistema kertasi su 1990-aisiais atkurta demokratine Lietuvos Respublika, kad ji neigia tautos savivaldą. Susiklosčiusi uždara sistema remiasi anoniminių grupuočių ir slaptųjų tarnybų jėga. Ją tik su išlygomis galime vadinti politine: ši sistema naikina viešąją politiką ir viešąją erdvę. Todėl, norėdami atkurti konstitucinę santvarką, susigrąžinti valstybę kaip piliečių sąjungą, turime iš esmės pertvarkyti dabartinę valdymo sistemą.
„
Ketvirta. Pritariu dėl VSD viršVyriausybinio (o gal ir viršvalstybinio?) neigiamo vaidmens. Bet prisiminę, kad šalis valdo rašytiniai INSTITUTAI, turėtume pripažinti, kad VSD institutas savo įtakos netsisakys tol, kol nebus pertvarkytas VSD 1994 m ĮSTATYMAS, kad VSD taptų VYRIAUSYBĖS dalimi. O šiandien kas įtvirtinta? Žiūrime:
„10 straipsnis. Saugumo departamento vadovybė
Saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius, kurį 5 metų kadencijai Seimo p r i t a r i m u skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. … Generalinio direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio direktoriaus teikimu. „
Puikus interviu. Gal būtų galima susitarti ir perspausdinti šį interviu rajonų, miestų vietiniuose laikraščiuose? Žmonėms reika informacijos. Ne visi skaito straipsnius portaluose.
Puikus interviu, pritariu jums del platesnio skaitytoju rato.
Dar karta misteri Kuolii. Ash nesuprantu kaip zhmoneis tai ira lituanistai kurie ira prisideia prie kalbos kriminalizavimo tai ira moralishkai prievartauja giventojus ishpazhinti ideologia kure ash vadinu politiniu vienetu ideologia (medis Vebsterio zhotine) staiga pradeis mokiti lietuvius ishpazhinti tiesa? Lituanistai jus skestate mele ir prasimanimuose o kartu ir skandinate visa lietuviu tauta. Ne gana to nedarote jokiu ishvadu ir ignoruojate ta pathe tiesa. Jus lituanistai esate mokitojai tai ira tos melo kulturos kureiai.
Gal galima konkrečiau kaip lietuvių kalba mane prievartauja? Kad ir be š, ž ar č… Suprasiu.
Ar zhinote kad taip kaip dabar ash rashau rashiiti negalima. Pagal lituanistu normas sukurtoja teiiseija tai ira kriminalinis nusikaltimas. Atrodo smulkmena bet ish tokiu smulkmenu ir susideda shendieninei Lietuvos kultura. Ta Mazhvidui Donelaithiui Zhemaiteii lituanistai kaip ir atleiido ta kriminalini nusikaltima bet apie tu autoriu orginale kuriba deika lituanistu shendieninis lietuvis neturi zhalio supratimo.
Jei šie visi komentarai būtų parašyti anglų, rusų, kinų ar kitomis kalbomis, vis vien iš karto būtų galima vienareikšmiai pasakyti – rašo lietuviai! Kodėl? Todėl kad jie, kaip ugnimi, alsuoja VIENYBE: kategoriškai atmesti kiekvieną, kuris nėra tapatus rašančiajam. Atmesti, kaip mirtiną priešą, suokalbininką ar nusikaltėlį…
Jei komentarus rašytų žydai, jie pradėtų nuo to, kad kiekviename teiginyje yra kažkas vertinga ir priimtina, nors yra ir ką pasvarstyti….
Ar ne todėl žydai nuolat stiprina savo valstybę, būdami priešų apsuptyje, o lietuviai ne tik praranda net formalios valstybės atributus bet ir išsibėgioja, būdami gausioje nuoširdžių draugų apsuptyje?
Tai rodo, kad mes lietuviai pasijuntame savimi, kai surandam didelį priešą, kuriam galime suversti visas savo nesėkmių priežastis. Tai taip pat rodo, kad lietuviai dar tebėra vaikai, besiilgintys sudievinto Tėvelio ar Mamytės, kurie už mus viską padarys ir dar pabučiuos… Kiek tokiu „tėvelių“ turėjome savo istorijoje? Kiek dar reikės saviems ir svetimiems „tėveliams“ spardyti lietuvį, kad jis patikėtu kitų lietuviu ir kad jie nori ir gali padaryti vienas kitam bendro gero?
Ar tai neprimena jums Romos imperijos vergų? Tik tada, kai šie patikėjo gražiu žydų padavimu apie iš numirusių prisikėlusį Kristų ir vieną bendra Dievą, vergovei atėjo galas ir prasidėjo pilietinio bei tautinio išsivadavimo epocha.
Į ką dar gali patikėti lietuviai? Į Dievą tiki tik formaliai, dėl viso pikto. Ką gali žinoti, kas bus po mirties? Į Lietuvą nebetiki, nes jos 20 metų vis dar nėra ir ją dar reikia kurti…
Beliko tiktai doleris ar euras, o gal juanis? Bet per krizę ir jie susvyravo…
Liko tik tai auksas, bet jo Lietuvoje nebuvo ir turbūt nebus…
Tada belieka tikėti tuo ką sako per TV ar už padovanotą alų, sausą pasenusią sriubą ar kitą trupinį pamiltų partijų šulai…
O Kuolys ir į jį panašūs yra tikri niekšai,… nes nepritaria šulams.
Ačiū Partijai, Tėvynei ir, žinoma, Grybauskaitei… Juk ji vis dar Mama…
Čia l.gerai pastebėta apie žydo grūdo paieškas kitame… Pasimokyti iš Izraelio gali ir privalo Lietuva, nes yra dar stipresnioje SLAVŲ apsuptyje. Premjeras 2010 metų gale per vizitą Izraelyje žadėjo pasimokyti (pagal užsienio medijas net tapti 2-ja Startapine šalimi): „Auditorija pratrūko juokais, kai Premjeras A. Kubilius pacitavo savo mėgstamų autorių Dano Senoro ir Saulo Singerio knygos apie Izraelio ekonomikos stebuklą “Start-up nation” mintį: “Kai Izraelyje vyras nori pakviesti moterį į pasimatymą, jis tai daro tą patį vakarą. Kai Izraelyje verslininkas turi verslo idėją, jis ją pradeda įgyvendinti tą pačią savaitę”, kartu pridėjęs, kad Lietuva, deja, kol kas sėkmingai įvaldžiusi tik pirmąją šios minties dalį, ir, Premjero manymu, veiklumo ir verslumo lietuviai tikrai galėtų pasimokyti iš Izraelio verslininkų.(iš Veidas)“. ———
„Jei komentarus rašytų žydai, jie pradėtų nuo to, kad kiekviename teiginyje yra kažkas vertinga ir priimtina, nors yra ir ką pasvarstyti….
Ar ne todėl žydai nuolat stiprina savo valstybę, būdami priešų apsuptyje, o lietuviai ne tik praranda net formalios valstybės atributus bet ir išsibėgioja, būdami gausioje nuoširdžių draugų apsuptyje?
„
„Beliko tiktai doleris ar euras, o gal juanis?“ taip ir turi buti nes i shita zheme susirinko zhmoneis ne tam kad taisiklingai kalbeitu ir rashiitu bet tam kad gerai saugeii ir sotheii giventu. Kitaip tarent kriptis kad zhmoneis susikurtu sau roju zhemeia tai ira butu pamatine krikthioniibeis ideia.
Labai patiko.Atsigręžiame į išmintį.O tai labai daug.Tai jau teikia vilčių.
Pirmas visų opozicinių judėjimų žingsnis turi būti įrašyti savo portale nuorodas į kitų opozicinių demokratinių judėjimų portalus.
Kokie didžiausi valstybės priešai?1)pinigai,2)baime(pataikavimas)3)ir atskiru partijų bei visuomeniniu judėjimu,lyderiu,be kitu paramos (nesijungus)noras
prisikapstitį ko arčiau ,,sosto“,bet stebuklu nebūna,tik susivienijus galima
pataisyti valstybes reikalus.Kaip p.Nakas (DK) sako ,pertvarkisime teisėsau
biudžėtą,panaikinsim senaties terminus,nubausim pirmus prokurorus,ir t.t.Tai
šventi siekiai,bet p.Nakas visiškai nesuprantą kokiai jėgai metą pirštinęprieš
jėgą reikią jėgos,o ta jėga vienybėje,bet deja,vieni kitus kaltina o tautai nepa-
škinama dėl ko.Dori žmones,patrijotai taip nesielgia jie aukojasį ne dėl
,,atkatų“ patekus į seimą o dėl valstybės,žmonių gerovės.Kaip pav.galime
pateiktį Valstiečiu sąjungą,3 jos atstovai, TS-LKD padėjo išsilaikitį 4 metus.
Tai va dėl ko skaldomasi,net vienas iš grupes,partijos nariu patekės į seimą
tai grupei gali atneštį daugiau naudos nei 30.Kad to nebūtu ir atsirastu
vienybę,dar šiam seimui būtina priimtį labai aišku ir paprasta įstatimą.
Seimo daugumą gali sudarytį tik tos grupes,partijos,kurios gavo daugiausia
rinkėju balsų,priėmus toki įstatimą į seimą norėtų patektį nebent bedarbiai
ir tie kuriems įpatingai reikalinga pirminė informasija,tuo būtu paskatinta
rinkėjus eitį balsuotį,nes žinotu kad į seimą patekė žmones nebegalės
,,įsikeptį torto“pagal savo norus ar interesus.
Nežiurint koks bus seimas,vyriausybę žmonių gyvenimas vargu ar pagerės
nes perdauk šiukšlių bus palikusios buvusios vyriausybes,didžiulės skolos
sudevėti namai,keliai,iš kaimu išvaryti smulkus ūkinikai,šimtai tūkstančiu
bedarbiu,nesąžininga rinka ir konkurencija ir t.t.
Tiek daug šnekėta,rašyta nebuvo 17 m. Rusijoj apie Lėnina kiek dabar šne
kama,rašoma,rodoma apie N.Venckiene,lig ji butu kovojusi dėl Mažeikiu,
Alita,Leo ir kitu valstybes problėmų.Reiktu atidžiai įsiklausitį p.V.Vasiliausko
žodžius,V.Venckienė yra tapusi to pasipriešinimo vėliava.Juokinga,kai yra
teisiama teisėja,kuri dirbo visiškaikorumpuotame Kauno apygardos teisme
kur dirbo beveik vien kyšininkai,ir Civilinių bylų skyriuje.Per dešimt N.
Venckienės darbo metu jie nesurado nė vienos dėmelės jos darbe (kaip ir
seimas Sacharuko darbe).
Kodėl Lietuvoje tik daug neteisybes, o todėl kad tokiu,,patrijotu“kaip p.N.V.
yra tūkstančiai, jie apsimeta nieko nemato ir nežino kol nepaliečia jų pačiu
interesu, o tada jau ,,sužino“kad teisėjai tokie anokie.Tenka apgailestautį
kad šalia jos sėdį tokie garbus žmones kaip N.Sadūnaitė,A.Patackas ir kiti
Nejau sunku suprastį kad teisėsauga jos ramibėje nepaliks, net jei įsibrau-
tu į seimą,be to ji savo ligos komedijom galutinai prisišiukšlins, įtraugdamą
į ši nešvaru žaidimą ir gydytojus,tuo kengdamą Valstybei.