Algirdas Patackas

Kalba pasakyta piliečių sueigoje Simono Daukanto aikštėje, 2012 metų gegužės 26 dieną.

…mes nesitrauksim, nes neturime kur trauktis. Nebėra kur trauktis – jeigu tavo akivaizdoj, tavo akyse plėšomas mažas vaikas, kuris ką tik grojo vaikiška fleita ir lakstė kaip drugelis po savo vaikystės kiemą, po saugią Klonio erdvę, kurią saugojo žmonių gerumas, kurią užstojome savo kūnais, ir kuri buvo suardyta, beatodairiškai ir agresyviai, įžūliai apmeluota apšmeižta ir išsityčiota, stebint abejingiesiems ar apakintiems.

Mes nesitrauksim ir nepulsim į desperaciją ir neišeikvosim sukauptos švento pykčio energijos karštakošiškai šūkaudami. Mes neturime ką prarasti, mes veiksim nuosekliai ir ramiai, netgi taupydami jėgas, nes suvokiame, kad susikaupusio blogio vienu ypu nenugalėsi, kad laukia ilgas Gėrio kovos su Blogiu maratonas, kur ypač svarbu ištvermė ir šaltas ryžtas. Suįžūlėjęs ir beatodairiškai einantis va bank blogis pradžioje visada atrodo stipresnis, ir daugelis to išsigąsta ir paklūsta, bet tuo jis sunaikina pats save, nes visada atsiranda tokių, kurie neturi kur trauktis. Blogis bijo būtent jų – tų, kurie neturi kur trauktis, kurie pasiryžę eiti iki galo, kad išlaikytų savo kaip žmogaus orumą. Dar labiau bijo tų, kurie žino, ką ir kaip reikia daryti, ir daro tai nepaisydami nieko, ištvermingai ir nuosekliai, žinodami, kad anksčiau ar vėliau Gėrio pergalė yra neišvengiama, nes taip sumąstyta Dievo. Tvermės ir ryžto, šalto ryžto mums visiems, čia susirinkusiems, ir tepadeda mums Dievas ir gimtosios Lietuvos dangus…