Šie savivaldos rinkimai Lietuvos Sąrašui buvo pirmieji. Kaip, prabėgus savaitei, galėtumėte įvertinti Jūsų vadovaujamos partijos pasiekimus?
Taip, tai pirmieji rinkimai, kuriuose kėlėme piliečių sąrašus su savo vėliava – Vilniuje, Šiauliuose, Pagėgiuose. Tačiau mūsų savita partija dalyvavo ir ankstesniuose rinkimuose, tik kitais būdais. Seimo rinkimuose rėmėme moralinį politikos atsinaujinimą žadėjusius kitų partijų kandidatus, o Vilniaus Žirmūnuose kėlėme rašytoją Liudviką Jakimavičių. Aktyviai dalyvavome Prezidento rinkimuose – rėmėme Naglį Puteikį, rengėme jo programą ir rinkimų kampaniją.
Dabar ryžomės pasiūlyti piliečių savivaldos alternatyvą uždaram, nomenklatūriniam Vilniaus valdymui – ir nemažos dalies vilniečių buvome išgirsti. Nors mūsų resursai buvo labai kuklūs, nors vadinamojo visuomeninio transliuotojo buvome pabrėžtinai ignoruoti, į sostinės merus mūsų iškeltas Naglis Puteikis sulaukė beveik tokios pačios rinkėjų paramos kaip konservatorių kandidatas Mykolas Majauskas, o Vilniaus taryboje turėsime tiek pat narių, kaip ir Vyriausybei vadovaujantys socialdemokratai. Tai tam tikras pasiekimas.
Ne mažesnis pasiekimas – mūsų suburta asmenybių komanda, mums į talką atėję savanoriai, atrasti sąmoningi ir reiklūs rėmėjai. Juk mūsų Vilniaus sąrašą pasirinkę rinkėjai žiūrėjo į jį rimtai – atidžiai ir geranoriškai reitingavo. Patys miestiečiai iškėlė ir delegavo į tarybą ekonomistę Aušrą Maldeikienę, aktorių ir pedagogą Gediminą Storpirštį, gerokai kilstelėjo aplinkosaugininkus Rūtą Baškytę ir Romą Pakalnį.
Noriu nuoširdžiai padėkoti vilniečiams už pasitikėjimą – stengsimės jį pateisinti. Dėkoju ir visiems Šiaulių ir Pagėgių žmonėms, balsavusiems už Lietuvos Sąrašo visuomenininkus. Šiuose miestuose Mykolo Deikaus ir Donato Jančaro vestiems sąrašams šįkart pristigo sėkmės. Bet įgytos pamokos liks svarbios. Labai ačiū visiems mūsų talkininkams savanoriams. Kiek gaila, kad Lietuvos Sąrašui nepavyko savo komandos sutelkti Kaune, kur turime tikrai stiprių asmenybių.
Liberalų Sąjūdis pranešė, kad dėl galimos koalicijos Vilniaus mieste tariasi ir su Lietuvos Sąrašu. Kokios sąlygomis sutiktumėte įeiti į Remigijaus Šimašiaus buriamą koaliciją, kurią sudarytų Lietuvos Sąrašo nuolat kritikuotos partijos? Kurios programinės nuostatos, Jūsų manymu, galėtų šias partijas vienyti? Skirti?
Esame gavę Remigijaus Šimašiaus kvietimą įeiti į liberalų ir konservatorių buriamą Vilniaus koaliciją. Į ją be mūsų kviečiami socialdemokratai ir, regis, „Tvarkos ir teisingumo“ nariai. Kol kas sutikome dėl šios koalicijos konsultuotis. Konsultacijų metu ir turėtų paaiškėti, ar atsiras pakankamai tvirtų bendrų nuostatų ir įsipareigojimų Vilniui, dėl kurių Lietuvos Sąrašui derėtų prisidėti prie valdančios koalicijos.
Ėjome į rinkimus siekdami valdžios ne sau, bet vilniečiams. Būtų prasmės eiti į koaliciją tuomet, jei būsime tikri, kad mūsų dalyvavimas prisidėtų prie didesnių politinių galių suteikimo Vilniaus visuomenei, prie jos savivaldos įtvirtinimo, prie seniūnijų ir vietos bendruomenių stiprinimo, prie viešųjų finansų, bendro turto ir komunalinių paslaugų išskaidrinimo ir atsakingo tvarkymo, prie savarankiškos švietimo politikos, kurios miestas iki šiol neturėjo, prie didesnio rūpesčio skurstančiais bendrapiliečiais, prie darnios sostinės plėtros.
Taip, Lietuvos Sąrašas pagrįstai kritikavo ir kritikuoja visų pastaraisiais metais valdžioje buvusių ir esančių partijų nomenklatūrinį elgesį, jų moralinį nejautrumą, abejingumą piliečių teisių pažeidimams, autoritarinio valdymo tendencijoms, jų konformizmą ir nesavarankiškumą.
Esama akivaizdžių idėjinių takoskyrų: Lietuvos Sąrašas linkęs pasikliauti ne „viską išsprendžiančia“ laisva rinka, bet piliečių išmintimi ir bendru veikimu. Tikime bendro gėrio, bendro labo idėja ir neketiname pritarti sprendimams, kurie privatų ar grupinį interesą iškeltų virš bendrojo.
Kita vertus, demokratinis, pilietinis mūsų valstybės atsinaujinimas nemaža dalimi priklauso nuo to, ar pajėgs atsinaujinti, pilietinę ir moralinę klausą atgauti tradicinės partijos. Į Vilniaus tarybą vilniečių deleguotas liberalų, konservatorių, socialdemokratų jaunimas įgyja kad ir trapią atsinaujinimo galimybę.
Ar Lietuvos Sąrašas gavo ir kitų pasiūlymų?
Ne, jokių kitų pasiūlymų nesame gavę. Artūro Zuoko, Algio Čapliko ir Valdemaro Tomaševskio koalicija, matyt, būtų buriama, jei A. Zuokui pavyktų šį sekmadienį laimėti mero rinkimus. Vis dėlto ši koalicija būtų „Rubikono koalicija“, o Lietuvos Sąrašas yra įsipareigojęs vilniečiams Rubikoną peržengti.
Kai kurie politikos komentatoriai teigia, kad galvodamas apie būsimus Seimo rinkimus Lietuvos Sąrašas Vilniaus taryboje turėtų likti opozicijoje. Sutinkate?
Nemanau, kad žiūrėjimas į Seimo rinkimus turi lemti Lietuvos Sąrašo apsisprendimą – prisidėti prie valdančios koalicijos Vilniuje ar ne. Toks politinių žingsnių skaičiavimas būtų gana savanaudiškas ir vargu ar pasiteisintų. Ne nuo vietos pozicijoje ar opozicijoje, bet nuo sugebėjimo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, sąžiningai tarnauti Vilniaus labui priklausys, ar pavyks Lietuvos Sąrašo žmonėms išsaugoti vilniečių pasitikėjimą. Kur būsime Vilniui naudingesni, matysime įvertinę konsultacijų rezultatus.
2015 m. kovo 10 d.
