Lietuvos Sąrašo forumas Kaune: „Kaip stiprinsime silpstančias Lietuvos galias?“

Lietuvos Sąrašo forumas Kaune: „Kaip stiprinsime silpstančios Lietuvos galias?“

Spalio 25 d., penktadienį, 16 val. Kaune, Kauno viešosios bibliotekos (Radastų g. 2) 322 auditorijoje rengiamas

Lietuvos Sąrašo forumas

„Kaip stiprinsime silpstančios Lietuvos galias?“

Įvadinius pranešimus į diskusiją skaitys:

Andrius Švarplys „Mūsų valstybės dabartinės tendencijos: kas kelia nerimą?“

Darius Kuolys „Ką daryti, kad Respublika mūsų nebaustų: galimos programinės nuostatos“

Naglis Puteikis „Iš grupuočių savivalės – į tautos savivaldą“

Rūta Zabielienė „Kaip telktis Kaunui?“

Laukiame visų Lietuvos Sąrašo steigėjų, rėmėjų, bendrą veiklą aptarti norinčių piliečių.

Prie VSD rūmų – tradicinis Konstitucijos dienos minėjimas

Prie VSD rūmų – tradicinis Konstitucijos dienos minėjimas

Tuo metu, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasikvietusi Vladimirą Laučių, Česlovą Juršėną, Egidijų Kūrį ir Indrę Makaraitytę rengiasi plėtoti diskusiją apie Konstituciją bei vadinamąją teisinę valstybę, laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai tęsia gražią lietuvių liaudies tradiciją kasmet paminėti spalio 25-ąją – Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną – kartu su Valstybės saugumo departamento pareigūnais.

Taip pat ir šį penktadienį, spalio 25-ąją, 12 valandą susirinkę VSD rūmų papėdėje, Vytenio gatvėje 1, laisvieji menininkai laisvai ir raiškiai, pastraipsniui ir ištisai skaitys Lietuvos Konstituciją bei kvies ją skaityti iš pernai dovanotų autorinių knygelių VSD pareigūnus Romualdą Vaišnorą, Aidį Meželį, Gediminą Griną bei kitus.

Prie laisvųjų menininkų ir vis dar laisvų VSD pareigūnų kviečiami prisijungti visi Konstituciją branginantys Lietuvos piliečiai.

Kad Tėvynei būtų geriau!

Spalio 17-ąją meno akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ S. Daukanto aikštėje bus paminėtas Garliavos šturmas

Spalio 17-ąją meno akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ S. Daukanto aikštėje bus paminėtas Garliavos šturmas

„Žmonės negali būti saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime. O vėliau pareiškė, kad jai pačiai nėra aišku, kas įvyko Garliavoje, kad „variacijų, kaip reaguoti į šį skandalą dar liko“.

Kartu su prezidente pasigesdami aiškumo, bet nieko gera nesitikintys iš valdžiai dar likusių „variacijų“, laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai jau 17 mėnesių ragina Dalią Grybauskaitę daugiau nesislapstyti, „nevarijuoti“, bet tiesiai pasakyti, kam įsakius ir kam pritarus 2012 metų gegužės 17 dieną 240 policininkų ir specialiųjų pajėgų kovotojų, pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, šturmavo Garliavą: smurtavo prieš piliečius, pasirėmę advokato Gintaro Černiausko fizine jėga iš privačių namų prievarta išsivežė klykiantį vaiką ir pavertė jį „valstybės paslaptimi“.

Tai buvo pirmas nepriklausomybės metais valdžios surengtas masinio smurto aktas prieš taikius, tik tiesos ir teisingumo reikalavusius Lietuvos piliečius. Respublikos Konstitucijos kūrėjai teisininkai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė, Liudvikas Narcizas Rasimas bei žinomi žmogaus teisių gynėjai įvertino Garliavos antpuolį kaip šiurkštų pasikėsinimą į konstitucinę šalies santvarką. Įsidėmėtina, kad per 17 mėnesių nė vienas teisininkas, nė vienas valdžios pareigūnas net nemėgino šios Konstitucijos kūrėjų išvados paneigti, su ja ginčytis.

Pernai gegužės 17-ąją – Garliavos smurto dieną – Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai paragino ištirti visas smurtavimo aplinkybes. Nuo tos dienos praėjo jau septyniolika mėnesių. Deja, prezidentei atsakingos institucijos per tiek laiko nieko neištyrė. Prezidentei atkakliai tylint, prokurorai ir teisėjai oficialiai neigia net patį smurto faktą, o nuo valdžios smurto nukentėjusiems piliečiams teismuose keliamos politinės bylos.

Atsakydami į valdžios savivalę ir smurtą piliečiai Simono Daukanto aikštėje pradėjo nuolatinę „Tie-SOS!“ akciją. Penkis mėnesius – nuo 2012 metų gegužės 17-osios iki spalio 17-osios – ji vyko kasdien, šiuo metu tęsiama ketvirtadieniais.

„Mes visi privalome liudyti tiesą, net jeigu ji kažkam atrodo nepatogi ir nebereikalinga. Tik tiesa ir atvirumas sustiprins mūsų pasitikėjimą vieni kitais ir tikėjimą savo valstybe“, – kalbėjo prezidentė šiemet Gedulo ir vilties dieną prie buvusių KGB rūmų.

Siekdami, kad prezidentės darbai nesiskirtų nuo žodžių, laisvieji menininkai ir pilietinis Tiesos judėjimas spalio 17-ąjąketvirtadienį12 valandą Vilniaus Simono Daukanto aikštėje meno akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ paminės valdžios smurtą Garliavoje: bus pasisakoma prieš valdžios savivalę ir melą, ginamas žmogaus orumas, Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, piliečių teisės ir laisvės, tiesa ir teisingumas.

 

Lietuvos Sąrašo Taryba remia Tautos referendumą kaip pastangą kurti savivaldžią visuomenę

Aptarusi grupės piliečių iniciatyvą surengti Tautos referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Sąrašo Taryba nusprendė šią iniciatyvą remti.

Taryba pasisako už Tautos referendumo iniciatyvą kaip už svarbią piliečių pastangą pasipriešinti esamai valdžios savivalei ir susigrąžinti Konstitucijos tautai laiduotas suverenias galias.

Piliečių iškeltas siekis sumažinti referendumui skelbti reikalingą parašų kiekį nuo dabartinio 300 tūkstančių iki 100 tūkstančių leistų Lietuvos visuomenei išties naudotis kol kas tik deklaratyvia referendumų iniciatyvos teise. Toks siekis tarp kitų yra išsakytas ir Lietuvos Sąrašo siūlomoje Respublikos atkūrimo, demokratinės valstybės susigrąžinimo programoje.

Lietuvos Sąrašo nuomone, ir kiti Tautos referendumo iniciatorių siūlymai – atstatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje iki 2003 metų buvusį sakinį „Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“ bei įtvirtinti nuostatą, kad valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu – yra visuomenei egzistenciškai svarbūs ir dėl jų turėtų apsispręsti pati tauta.

Dabartinis visuomenės nepasitikėjimas valdžia, valdžios nutrauktas sąžiningas dialogas su visuomene ir pasirinktas slapukavimo, primityvios propagandos, melo bei smurto kelias daro referendumo idėją dar aktualesnę. Juk šiandien visuomenė net negali sužinoti, kiek Lietuvos žemės yra įsigiję juridiniai užsienio asmenys.

Todėl remdamas Tautos referendumo iniciatyvą Lietuvos Sąrašas kviečia piliečius ją palaikyti savo parašais: nesileiskime valdžios „veršinami“ – mums svarbius valstybės klausimus svarstykime ir spręskime patys.