Pažemintas Seimas apsisprendė už jėgą

Ramutė Bingelienė, Tiesos.lt

Pažemintas Seimas apsisprendė už jėgą

Taip ir neišsireikalavęs, kad generalinis prokuroras įvykdytų jo nutarimą ir pateiktų visą „Garliavos operacijos“ medžiagą, Seimas susitaikė su pažeminimu, atsisakė aiškintis tiesą ir panaikino parlamentarės Neringos Venckienės teisinį imunitetą. Už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių, prieš balsavo 23 Seimo nariai, susilaikė – 15 (individualūs balsavimo rezultataibalsavimo rezultatai pagal frakcijas). Iš viso balsavo 118 iš 141 Seimo narių.

Seimas priėmė šį sprendimą taip ir neišklausęs Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti, kuri savo tyrimo išvadose (2012 m. birželio 27 d.) konstatavo: vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir valstybės vardu panaudojus jėgą prieš bejėgį vaiką bei prieš beginklius piliečius, buvo pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Nesulaukta atsakymo ir į Komisijos kvietimą (2013 m. vasario 22 d.) Lietuvos Respublikos prezidentei, Seimo ir Vyriausybės nariams nuodugniai ištirti, ar yra Lietuvos Respublikos teisės aktų, leidusių vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą panaudojant prievartą prieš vaiką. Seimas, užuot įpareigojęs Generalinę prokuratūrą ištirti jėgos naudojimo Garliavoje teisėtumą, savo balsavimu suteikė galimybę tęsti nukentėjusių asmenų persekiojimą, šiurkščiai pažeisti Konstitucijos laiduojamas žmogaus teises ir laisves.

Liko neatsakyta ir į viešuose laiškuose Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei piliečių keltus klausimus:

Pilietinės akcijos Simono Daukanto aikštėje dalyviai kreipėsi į Prezidentę dėl Garliavos mergaitės

Pilietinės akcijos dalyviai ragina Prezidentę įvardinti Garliavos šturmo organizatorius

Piliečiai ragina Prezidentę išlaisvinti Garliavos mergaitę iš socialinės izoliacijos

Piliečiai primena Prezidentei jos pareigas, reikalauja atskleisti smurto Garliavoje rengėjus ir pasirūpinti Garliavos mergaitės likimu

„Tie-SOS“ akcijos dalyviai primena Prezidentei įstatymus

Už demokratijos ir mergaitės likimą atsakote asmeniškai, – teigia Prezidentei akcijos dalyviai

Kokia tarnyba Lietuvoje trina vaikų atmintį?

Piliete Prezidente, sustabdykite makabrišką farsą, – ragina Dalią Grybauskaitę „Tie-SOS“ akcijos dalyviai

Taigi ir šios kadencijos Seimas apsisprendė ne už tiesą, o už jėgą.

Gen. prokuroras D.Valys atsako į klausimus Seime 2013-03-09

Dalia Grybauskaitė raginama netęsti nomenklatūrinio režimo ir daugiau nesiekti prezidentės pareigų

    Grybauskaitė raginama netęsti nomenklatūrinio režimo ir daugiau nesiekti prezidentės pareigų

    Viešas laiškas Lietuvos Respublikos prezidentei poniai Daliai Grybauskaitei

    2013 m. balandžio 4 d.

    Ponia Prezidente,

    Prieš ketverius metus siekdama valstybės vadovės pareigų skelbėte tautai, kad Jūsų „siūlomas kelias – skaidrumas ir tiesa“. Raginote piliečius balsuoti už Jus ir taip rinktis „viltį, dorą, teisingumą, gerovę“. Tada Jūs viešai įsipareigojote visuomenei „siekti skaidrumo visose valstybės gyvenimo srityse“, „išguiti veidmainystę“, „išvaduoti politiką iš oligarchinių grupių įtakos“. Jūs žadėjote „sukurti pilietinę Lietuvą“, „įtvirtinti tikrą demokratiją“, padaryti pilietį „visateisiu valstybės šeimininku, kuriam valdžia tarnauja ir atsiskaito“.

    Deja, Jūsų vadovaujama Lietuva gerokai nutolo nuo žadėtos įgyvendinti politinės programos – nutolo nuo tiesos, teisingumo, skaidrumo ir demokratijos. Lietuvos Respublika per šį laiką patyrė didelį nuopuolį: grėsmingai sustiprėjo valdžios savivalė, išaugo piliečių beteisiškumas, atsivėrė neįveikiamas atotrūkis tarp valdžios propagandos ir Lietuvos tikrovės, viešąją politiką išstūmė uždaras nomenklatūrinis valdymas.

    Jūs žadėjote skaidrumą ir tiesą, tačiau nebuvo skaidrūs patys Jūsų rinkimai: daug piliečių balsavo nesusipažinę su išsamia Jūsų biografija, nes Jūs ir didelė dalis žiniasklaidos ją nutylėjote. Neseniai visuomenei tapo žinoma, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais Jūs ignoravote Lietuvos Vyriausybės teisės aktus ir dirbote sovietinių desantininkų užgrobtame pastate, kuriame nelegaliai veikė Vilniaus aukštoji partinė mokykla. Tik labai negerbiant tiesos tokią partinę veiklą galima vadinti Jūsų pasiūlytais žodžiais – „mažuoju karu“.

    Jūs žadėjote „išguiti veidmainystę“, tačiau jos Jūsų aplinkoje ir valstybėje nuolat daugėja. Jau po pusantrų vadovavimo metų pareiškėte, kad Lietuva tampa „nusikaltėlių ir oligarchų valdoma valstybė“. Tačiau visuomenei iki šiol nepranešėte, kokių veiksmų ėmėtės valstybei iš nusikaltėlių ir oligarchų valdžios išvaduoti. Susidaro nemalonus įspūdis, kad savo sprendimais ir poelgiais Jūs vis labiau stiprinate Jūsų įvardytą valdžią.

    Jūs įsipareigojote „sukurti pilietinę Lietuvą“, „šalį be smurto ir be baimės“, tačiau formuojate policinę valstybę. Jums pritariant, slaptosios tarnybos ir kriminalinės struktūros susidoroja su sąžiningais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovais. Jums tylint, Baltarusijos režimui išduodami žmogaus teisių gynėjai. Jums neprieštaraujant, Rusijos saugumo pareigūnai tardo Vilniuje Lietuvos piliečius. Jums apsimetant, kad nieko nežinote, 240 policininkų ir specialiųjų pajėgų kovotojų Kauno priemiestyje užpuola taikius piliečius ir imasi prievartos prieš vaiką. Jūsų paskirti teisėtvarkos ir slaptųjų tarnybų pareigūnai savivaliauja ir atvirai tyčiojasi iš Tautos Atstovybės. Neteisėtas žurnalistų, politikų, visuomenininkų, verslininkų sekimas, nepadoriai artimas slaptųjų tarnybų ir dalies žiniasklaidos „bendradarbiavimas“, „telefoninė teisė“ tapo Lietuvos kasdienybe. Seimo daugumos baimė tokiai slaptųjų tarnybų ir anoniminių grupuočių savivalei pasipriešinti – liūdna tikrovė.

    Jūs žadėjote užtikrinti valstybės „ekonominių sprendimų skaidrumą“, tačiau pavertėte Lietuvos ūkio ir finansų reikalus „šeimos paslaptimi“. Neskaidrūs bankų nacionalizavimai ir likvidavimai, mįslingi jų administravimai, miglota energetikos politika, vyriausybės imtos paskolos iš užsienio bankų su didelėmis palūkanomis, atsisakius skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo – šie ir kiti sprendimai lėmė, kad valstybės skola per Jūsų vadovavimo metus išaugo gerokai daugiau nei dvigubai, o didžiulės paskolos stipresnio postūmio Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai nesuteikė.

    Jūs įsipareigojote padėti piliečiams tapti visateisiais valstybės šeimininkais, kuriems valdžia tarnautų ir atsiskaitytų. Tačiau ketverius metus Pati gyvenate užsidariusi nuo piliečių, neatsakydama į jų laiškus, vengdama viešai aptarti visuomenei rūpimus valstybės klausimus. Jūsų asmeniškai diegiamas nomenklatūrinis valdymas atskiria piliečius nuo valstybės, skaldo visuomenę, stiprina žmonių servilizmą ir kelia grėsmę demokratinei Lietuvos Respublikai.

    Jūs nusigręžėte nuo tautai duotų kilnių įsipareigojimų ir nebeturite idėjų, kurios galėtų šiandien telkti ir jungti laisvą Lietuvos visuomenę.

    Todėl, Ponia Prezidente, mes kviečiame Jus pasielgti garbingai ir nesiekti būsimuose rinkimuose antrosios valstybės vadovo kadencijos. Padarykite tai Lietuvos ir jos laisvės labui.

    Juk Jūs Pati suprantate, kad Jums dalyvaujant rinkimuose jie nebus laisvi ir sąžiningi, nes didelę viešojo gyvenimo dalį jau dabar kontroliuoja Jums talkinančios specialiosios tarnybos.

    Leiskite piliečiams pajusti, kad nomenklatūrinis režimas Lietuvoje baigiasi, kad jie gali pakelti galvas ir pradėti drąsiai, atsakingai tvarkytis savo valstybėje.

    Algirdas Patackas, Petras Plumpa, Liudvikas Jakimavičius, Ryšardas Maceikianecas, Valdas Papievis, Joana Noreikaitė, Algirdas Jankauskas, Tomas Baranauskas, Vygintas Vilutis, Gintaras Dručkus, Rimvydas Žiliukas, Arūnas Bingelis, Andrius Švarplys, Edvinas Marčenkovas, Jonas Zajančkauskas, Violeta Milevičienė, Dorulis Vincas Žvirblis, Laisvūnas Šopauskas, Rimta Kutavičienė, Šarūnas Navickis, Saulė Matulevičienė, Darius Kuolys, Raimondas Gudžius, Aurelija Babenskienė, Leonas Merkevičius, Ramutė Bingelienė, Aivaras Jurgilas, Aurimas Guoga, Vytautas Daujotis, Rolandas Bartkus, Irena Vasinauskaitė, Norbertas Vidrinskas, Aušrinė Balčiūnė, Jolanta Lipkevičienė

    Visi, norintys pasirašyti šį laišką, gali tai padaryti atsiuntę savo vardą ir pavardę el. pašto adresu tiesos.lt.judejimas@gmail.com

    Mes ir valstybė: kodėl lieka svarbi Sąjūdžio patirtis?

    Mes ir valstybė: kodėl lieka svarbi Sąjūdžio patirtis?

    Kviečiame balandžio 5 ir 6 dienomis į viešas diskusijas Kultūros žmonės ir Lietuvos valstybė: kodėl lieka svarbi Sąjūdžio patirtis?:

    Balandžio 5 d., penktadienį, 13 val. Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos skaitykloje.

    Balandžio 5 d., penktadienį, 16 val. Tytuvėnų bibliotekoje.

    Balandžio 6 d., šeštadienį, 14 val. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje.

    Susitikimuose ir diskusijose dalyvaus rašytojas Liudvikas Jakimavičius, kultūros istorikas Darius Kuolys, istorikas ir Seimo narys Naglis Puteikis, Sąjūdžio pirmeivė, žurnalistė Irena Vasinauskaitė, Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė, kalbininkė Ramutė Bingelienė, nepriklausomas žurnalistas Mykolas Deikus.

    Mergaitei apsispręsti – minutė, Seimo komisijai – 12 sekundžių

    Ramutė Bingelienė, Tiesos.lt

    Kaip Respublikos prezidentė ir norėjo (čia irčia), Lietuvos teisingumas tapo greitas. Netgi labai greitas.

    Garliavos šturmo metu mergaitei vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė davė minutę apsispręsti. Ne dėl to, ko ji nori, nors pagal Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį* ji tokią teisę turėjo, bet dėl to, kada ji bus išplėšta: „Yra pasirinkimas vienas – arba dabar, arba už vienos minutės. Kitų variantų nėra.“

    Kadangi mergaitė ir po minutės norėjo likti gyventi su ją užauginusiais žmonėmis, prieš ją buvo panaudota jėga. Prieš jos valią atplėštos rankos, kuriomis mergaitė iš paskutiniųjų siekė išlikti ten, kur ji norėjo būti, ir skausmingai sukryžiuotomis kojomis išnešta iš namų.

    Buvo pažeista ne tik Lietuvos ratifikuota ir dėl to privaloma Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, bet ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo nutartis, kuria nebuvo leista prieš vaiką naudoti prievarta.

    Kad prievarta, jėga prieš mergaitę buvo panaudota, pripažino ir Klaipėdos apygardos prokuroras A. Giniotis: „[…] jėga jos atžvilgiu buvo naudojama tik tiek, kiek jos reikėjo tam, kad atitraukti D. Kedytę nuo N. Venckienės“. Taip jis nusprendė pasirėmęs medžiaga, taip ir neparodyta Laikinajai Seimo komisijai dėl parlamentarės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės.

    Taip savo neskundžiama nutartimi nusprendė ir Klaipėdos apygardos teismas. Tiesa, ir Klaipėdos prokurorai, ir teisėjai, pripažinę, kad „Garliavos operacijos“ metu „vaiko atžvilgiu buvo naudojama jėga“, daro gluminančią išvadą: „prieš vaiką nebuvo pavartota nei fizinė, nei psichologinė prievarta“. Išvada gluminanti, nes Klaipėdos prokurorai ir teisėjai, sekdami prastu Konstitucinio Teismo pavyzdžiu, ėmėsi savavališkai perrašyti Didįjį lietuvių kalbos žodyną, kuris iki šiol nurodė vienintelę žodžio „prievarta“ reikšmę: „jėgos vartojimas, verčiant ką daryti“.

    Kad Generalinė prokuratūra, tiksliau – jos funkcijas perėmusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė, privertė septynis suaugusius Seimo narius apsispręsti per 12 sekundžių, patiems apsisprendusiems nepasirodė prievarta. Greičiausiai jie dėl to net ir nesiskųs. Jau dabar Vytautas Saulis pranašauja, kad mažiausiai 71 parlamentaras bus tokios pačios nuomonės kaip ir 7 laikinosios komisijos nariai, ir N. Venckienės neliečiamybė bus panaikinta.

    Iš V. Saulio Šv. Velykų vakarą LRT televizijai duoto interviu aiškėja, jog Komisijai parodytame 12 sekundžių epizode užfiksuotas „pasipriešinimas policijos pareigūnams“. Kodėl komisijos pirmininkas laiko tai, ką pamatė per 12 sekundžių, N. Venckienės pasipriešinimu, o ne, pavyzdžiui, būtinąja gintimi nuo neleistinus kovinius veiksmus taikiusio pareigūno, pažeidusio jos, kaip teisėjos, teisinį imunitetą, lieka neaišku. Kita vertus, kodėl N. Venckienės veiksmams įvertinti V. Saulius nepasitelkia Klaipėdos apygardos teisėjų ir prokurorų įtvirtinto precedento: juk nuo šiol kiekvienas, prieš žmogaus valią panaudojęs jėgą, gali tvirtinti, jog tai nebuvo prievarta ar pasipriešinimas.

    >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

    * 1. Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.
    2. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka.

    Kovo tezės

    Kovo mėnesio citatos:

     

    „Esu nepartinė ir apolitiška.“ 

    Dalia Grybauskaitė, Respublikos prezidentė, pirmoji Lietuvos politikė

    Daugiau skaityti čia.

    * * *
    „Garliavoje vaiko atžvilgiu panaudota jėga, bet prieš vaiką nebuvo pavartota nei fizinė, nei psichologinė prievarta.“ 
    Klaipėdos apygardos teismas
    Daugiau skaityti čia ir čia.

     

    * * *
    „Mums Kusaitė žinoma nuo 13 metų.“ 
    Dainius Dabašinskas, buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas, apie VSD rūpestį vaikais
    Daugiau skaityti čia.

     

    * * *
    „Mes pastebime ir tam tikrų sektos požymių: moterys verbuojamos į kursus, įtiki tuo, kas joms sakoma jų metu.“ 
    Renatas Požėla, policijos generalinio komisaro pavaduotojas, ištyręs gimdymus namuose
    Daugiau skaityti čia ir čia.

     

    * * *
    „Tvora nėra nuosavybė.“
    Algirdas Butkevičius, premjeras, apie partijos draugo Ričardo Malinausko tvorą, kuria šis apsitvėrė pasigrobtą žemę Druskininkuose
    Daugiau skaityti čia.