Panevėžiečių judėjimas KARTU: tapkime piliečių visuomene, keiskime valstybę

Panevėžio piliečių judėjimas KARTU: tapkime savo miesto šeimininkais

Balandžio 22-ąją Panevėžyje įkurtas pilietinis judėjimas KARTU. Judėjimo pirmininku išrinktas Seimo narys Povilas Urbšys.

Svarbiausias šio judėjimo tikslas – padėti žmonėms tapti tikraisiais miesto šeimininkais.

Lietuvos Sąrašas nuoširdžiai sveikina naująjį pilietinį judėjimą ir skelbia jo deklaraciją.

* * *

Pilietinio judėjimo KARTU deklaracija

Mes galime didžiuotis savo istorija ir Lietuvos praeitimi. Galime didžiuotis, kad atgimėme iš naujo devyniasdešimtaisiais. Kartu parodėme pasauliui, kad esame stiprūs ir nugalėjome blogio imperiją. Supratome, kad mūsų apsisprendimas būti kartu yra prasmingas ir keičiantis būtį.

Deja, po dvidešimties nepriklausomybės metų matome, kad Lietuva netapo piliečių valstybe. Mes neturime jokių teisių nei galių dalyvauti valstybės reikaluose ir valstybės valdyme. Valdžia atsitvėrė nebaudžiamumo siena nuo ją išrinkusių piliečių. Ji dirba ne šalies gerovei, bet grupuočių interesams, o politika apsiriboja tik populistiniu politikavimu ir veiklos imitavimu. Iniciatyvos, būtinos valstybės augimui ir stiprėjimui, paskęsta intrigų ir trumparegiškų interesų liūne. Politikoje dingo riba tarp juodo ir balto. Atsakomybės, pareigos Lietuvai ir garbės samprata tapo tik kvailu prietaru. Todėl nykstame kaip tauta, nesugebame tapti pilietine visuomene, gebančia konstruktyviai bei atsakingai bendradarbiauti.

Turime vienintelę išeitį – vėl burtis kartu, susitelkti ir keisti Lietuvos valstybę taip, kad politikai dirbtų tautai, o ne sau. Turime išlaisvinti žmones iš partinių interesų. Turime mokytis atsakomybės ir bendruomeniškumo. Demokratijai nepakanka vien procedūrų (rinkimų, partijų veiklos ir kt.), būtinas ir demokratijos turinys – reali piliečių savivalda, žmonių valdžia. Iš savivaldos kyla pilietinė visuomenė. Piliečių šaknys – savivaldoje, o savivalda prasideda vietinių mažų bendruomenių lygmenyse. Mes galime pradėti keisti situaciją patys, pradėdami nuo savo gatvės, savojo miesto. Galime tapti bendruomene, kurios nuostatos remtųsi tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimu, pilietiškumu. Laikas kiekvienam iš mūsų suvokti save neatsiejamai nuo piliečio vaidmens ir pareigų sampratos. Laikas tapti bendruomene, kur piliečiai dalyvauja svarstant viešuosius pasirinkimus, o tie pasirinkimai paverčiami veiksminga viešąja politika. Tapti gyvybinga, solidaria pilietine visuomene, gebančia keisti ne tik savo miestą, bet ir valstybę. Verti būsime tiek, kiek sugebėsime būti kartu.

Sąjūdžio idėjos ir patirtys: kas lieka svarbu šiandien?

DISKUSIJOS MERKINĖJE IR DRUSKININKUOSE

Sąjūdžio idėjos ir patirtys: kas lieka svarbu šiandien?

Kviečiame balandžio 30 d., antradienį, į viešas diskusijas „Sąjūdžio idėjos ir patirtys: kas lieka svarbu šiandien?“:

16.00 val. susitikimas-diskusija „Kodėl mums svarbi istorinė patirtis?“ vyks Merkinėje, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre (Vilniaus g. 3);

18.30 val. susitikimas-diskusija „Piliečiai ir valdžia: kaip susikalbėti?“ vyks Druskininkuose, SPA Vilnius SANA (K. Dineikos gatvė 1).

Diskusijose dalyvaus rašytojas Liudvikas Jakimavičius, kultūros istorikas Darius Kuolys, Seimo narys Naglis Puteikis, merkiniškis fotomenininkas Algimantas Černiauskas, druskininkiečiai skulptorius Antanas Balkė, Druskininkų savivaldybės tarybos nariai dr. Juozas Šarkus, Donatas Mizaras, Karolis Kaklys, Juozas Kudarauskas, kalbininkė, Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė.

Maloniai laukiame.

Respublikos prezidentė: žaidimas baigtas – geros dienos!

Prezidentės spaudos tarnyba: „Geros dienos!“

2012 metų gegužės 17-ąją, Garliavos antpuolio dieną, Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai kreipėsi į jai atskaitingas institucijas ir pareikalavo ištirti, ar „visus sujaudinusių Garliavos įvykių“ metu „nebuvo naudota prievarta“. Ji taip pat teigė, kad „prievarta vaiko atžvilgiu negalima“ ir viešai įsipareigojo: „turi būti imtasi visų priemonių mergaitės saugumo užtikrinimui ir jos interesų gynimui“.

Nuo prisiimto, bet neįvykdyto Prezidentės įsipareigojimo jau prabėgo 346 dienos.

* * *
Šių metų balandžio 2-ąją Ekspertai.eu kreipėsi laišku į Respublikos prezidentę ir  priminė jos viešai išsakytą įsipareigojimą.

From: ekspertam@gmail.com [mailto:ekspertam@gmail.com] On Behalf Of ekspertai.eu
Sent: Tuesday, April 02, 2013 12:35 PM

To:dalia.grybauskaite@president.lt; Prezidentės spaudos tarnyba
Subject: Prezidentei Daliai Grybauskaitei

DĖMESIO! Patvirtinkite, kad gavote šį laišką

2013 04 02
Vilnius
Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Reg. Nr. BD-P-672013-04-02-at-i7vrPs-12-5-sl5
Originalas paprastuoju paštu nebus siunčiamas

2013 04 02 paskelbėme publikaciją „Prezidentės klausiama, kokios konkrečiai institucijos, konkrečiai kada ir konkrečiai kokią informaciją pateikė“.

Iš karto po beprecedenčio jėgos struktūrų akto prieš taikius piliečius, ankstyvą 2012 gegužės 17 d. rytą, Jūs per visus informacinius kanalus pareiškėte, kad “visos atsakingos institucijos privalo ištirti, ar prieš vaiką nebuvo naudojama prievarta ir įvertinti visas vaiko perdavimo aplinkybes bei dalyvavusių institucijų veiksmus”.

Tačiau, praėjus beveik vienuolikai mėnesių nuo šio istorinio įvykio, piliečiai taip ir nežino, ką prezidentei pateikė (ir ar iš viso pateikė) tos visos atsakingos institucijos, kurios įvertino visų dalyvavusių institucijų veiksmus.

Prašome pateikti visą išsamią informaciją savo rinkėjams ir pranešti, kokios konkrečiai institucijos, konkrečiai kada ir konkrečiai kokią informaciją Jums pateikė apie visų dalyvavusių institucijų veiksmus.

Iš anksto dėkojame už Jūsų operatyvų atsakymą.
Pagarbiai,
EKSPERTAI.EU vardu
Direktorius Rolandas Boravskis

P.S. Atsakymus, taupant popierių ir pašto išlaidas, prašome siųsti tik elektroninėje formoje adresu info@ekspertai.eu.

P.P.S. Primename 2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752 LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENES INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 6 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis:
6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų;
4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir/ar skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, ne vėliau kaip per savaitę.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.
6. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama.

 

 

* * *

 

 

Balandžio 24-ąją ekspertai.eu gavo štai tokį anoniminės prezidentės spaudos tarnybos atsakymą

Nuo: Prezidentės spaudos tarnyba

 

Data: 2013 m. balandis 24 d. 11:59
Tema: Atsakymas
Kam: “ekspertam@gmail.com”

 
Laba diena,
Siunčiame atsakymą į Jūsų klausimą.

„Tyrimą atliko Prokuratūra, jos išvadas peržiūrėjo dviejų instancijų teismai ir pateikė sprendimą. Visuomenė buvo informuojama apie tyrimo eigą ir rezultatus“.

Geros dienos,

Prezidentės spaudos tarnyba

Būsime dėkingi už paramą

Lietuvos Sąrašas, Tiesos judėjimas ir pilietinis Tiesos.lt portalas bus širdingai dėkingi visiems, paremsiantiems pilietinę veiklą ir iki šių metų gegužės mėnesio 1 dienos skirsiantiems 1 procentą asmens pajamų mokesčio Lietuvos Sąrašui. Tai galite padaryti užpildę anketą.

Daugiau informacijos apie paramos skyrimą rasite čia.

Teisėjas A. Remeika: prokurorai, jei nenori, gali netirti valdžios smurtavimo Garliavoje

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika šiandien, balandžio 23-iąją, patenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą ir panaikino anksčiau priimtą Kauno apylinkės teismo teisėjo Giedriaus Endriukaičio nutartį, įpareigojusią Kauno prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos veiksmų Garliavos antpuolio metu.

Kauno apygardos teismo nuosprendis neskundžiamas. Teisėjas A. Remeika atleido Kauno prokurorus nuo pareigos ištirti tikėtiną nusikaltimą.

Dėl ikiteisminio Garliavos smurto tyrimo į Kauno apygardos prokuratūrą, o vėliau – ir į Kauno apylinkės teismą kreipėsi Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. Jos argumentai, kad toks tyrimas būtinas, įtikino Kauno apylinkės teismą, bet liko neišgirsti Kauno apygardos teisme.

Teisėjas A. Remeika pritarė prokurorui R. Gailevičiui: ikiteisminio tyrimo pradėti nėra prasmės, nes „visi liudininkai apklausti, informacija surinkta, nukentėjusiųjų nėra“.

Jei piliečių matyta tikrovė prieštarauja prokuroro R. Gailevičiaus ir teisėjo A. Remeikos „išvadoms“, juo blogiau tikrovei.

Kauno prokurorai, net teismo įpareigoti, bėga nuo pareigos ištirti valdžios smurtavimą Garliavoje

Kauno prokurorai bėga nuo pareigos ištirti valdžios smurtavimą Garliavoje

Gelbėdami Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės autoritetą (jos prieš metus išsakytą kvietimą ištirti Garliavos smurto aktą teisėsauga ignoravo), žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir paragino ją atlikti savo pareigą – imtis   Garliavos smurto tyrimo. Prokurorai tai daryti oficialiai atsisakė. Tokį prokurorų sprendimą visuomenininkai apskundė Kauno apylinkės teismui.

2013-ųjų balandžio 8-ąją Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Giedrius Endriukaitis nusprendė tenkinti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Gegužės 17-osios grupės skundą ir panaikino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus šių metų kovo 7 dienos nutarimą kaip neteisėtą.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Gegužės 17-osios grupės skunde buvo prašoma įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų ar neveikimo, netinkamų priemonių vykdant įsakymą parinkimo 2012 metų gegužės 17 dieną Garliavoje.

Nors prokuroras Ričardas Gailevičius savo nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo ir neneigia, kad Garliavoje, Klonio g. 5 kieme, „vykdant teismo sprendimą ir šalinant kliūtis kai kuriems asmenims buvo padaryta žala“, tačiau pasitenkina tik tuo, kad nurodo, jog ši žala „yra adekvati jų pasipriešinimo pobūdžiui ir aktyvumui“.

Tačiau, kaip savo nutartyje pastebi teisėjas Giedrius Endriukaitis, kad taip būtų galima teigti, „būtina atlikti išsamų tyrimą, nustatyti visus nukentėjusiuosius ir žalą, kurią jie patyrė“. T.y. „nustatyti, ar žmonės iš tiesų priešinosi, ar jie buvo įspėti apie savo nepaklusnumo pasekmes, kokios priemonės ir kokia jėga buvo panaudota ir tik išanalizavus visas aplinkybes kiekvienu atveju spręsti, ar fizinė jėga yra adekvati situacijai“.

Tačiau išnagrinėjęs prokuroro veiksmus teisėjas Giedrius Endriukaitis konstatuoja: „ne visi įvykiuose dalyvavęs asmenys buvo apklausti, nebuvo prašyta pateikti jokių dokumentų apie jų sveikatos būklę. Susirinkę asmenys siekė būti tik stebėtojais ir nerodė jokio nusiteikimo priešintis policijos pareigūnams, jiems nebuvo paaiškinta, kokiu atstumu jie gali stovėti, nesuformuluoti ir neišdėstyti visiems girdimu būdu aiškūs reikalavimai ir tinkamai neįspėjus panaudota fizinė jėga, netgi prieš nepilnamečius ir neįgalius asmenis“.

Teisėjas pastebi ir daugiau prokuroro Ričardo Gailevičiaus netinkamo darbo faktų: „nukentėjusių skundas buvo nagrinėjamas ilgiau nei 30 dienų“, „prokuroras nebendradarbiavo su pareiškėju“, t.y. jam pateiktos policijos smurtą įrodančios medžiagos nevertino, iš esmės neatsakė į pareiškėjo skundo argumentus, tik konstatavo, kad „policijos pareigūnai savo įgaliojimų neviršijo ir jais nepiktnaudžiavo, fizinę jėgą piliečių atžvilgiu naudojo tiek, kiek reikalinga“.

Be to, savo nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo prokuroras Ričardas Gailevičius „nurodė, kad specialiųjų priemonių naudojimo faktų neužfiksuota“, nors, kaip teisėjas Giedrius Endriukaitis konstatuoja, „iš pateiktų priedų matyti, kad į akis buvo purškiama neaiškios kilmės priemonė, taip pat pareigūnai turėjo spec. priemones“.

Todėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Giedrius Endriukaitis savo nutartyje teigia: „Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus 2013-03-07 nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.“

* * *
Prokuroras Ričardas Gailevičius šį Kauno apylinkės teismo sprendimą apskundė – skundas bus nagrinėjamas jau šį antradienį, balandžio 23 d., 8.50 Kauno apygardos teisme A. Mickevičiaus g. 18. Teismo procesas viešas.

Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!

* * *
Masinio smurtavimo Garliavoje savo iniciatyva objektyviai ir nešališkai prokuratūra iki šiol nesugebėjo ištirti.

Dar daugiau – praėjusių metų lapkritį Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aidas Giniotis, nors ir pripažino, jog „jėga jos [Garliavos mergaitės] atžvilgiu buvo naudojama“, tačiau atsisakęs apklausti daugumą Garliavos šturmo liudytojų, priėmė sprendimą, neigiantį jų parodymus ir vaizdo bei garso įrašuose užfiksuotus tikrovės faktus: vaiko „atžvilgiu nebuvo naudotas nei fizinis, nei psichologinis smurtas“, ir nutraukė ikiteisminį tyrimą (daugiau apie smurto veiksmus prieš vaiką ir taikius piliečius žr. publikaciją „Vadinamoji teisėsauga apie „tarpinstitucinę Garliavos operaciją“).

Vadinamoji teisėsauga apie „tarpinstitucinę Garliavos operaciją“

Vadinamoji teisėsauga apie „tarpinstitucinę Garliavos operaciją“

Supažindiname su policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos visuomenei pateikta „Garliavos operacijos“ versija.

Iš jos aiškėja, kad prisiklausiusi neįvardijamų tarnybų paskleistų gandų, Lietuvos valdžia parengė „suderintą tarpinstitucinį planą“. Jį vykdydami eiliniai policininkai ir specialūs daliniai „atliko chirurginį pjūvį“ – šturmavo Garliavos gyvenvietę: blokavo kelius, šalino „pašalinius žmones“. Taip, pasak vadinamosios teisėsaugos atstovo, politinė valdžia liepusi elgtis, nes prisiminusi sovietmetį ir išsigandusi „naujų kalantinių“.

Pareigūno R. Požėlos lūpomis pirmą kartą valdžia pripažino, kad šturmuojant Garliavą jai iš tiesų rūpėjo ne teismo sprendimą įvykdyti, bet palaužti ir nuslopinti pilietinį žmonių pasipriešinimą.

Policijos vadovas R. Požėla, sekdamas propagandistais, mėgina aiškinti, kad piliečių matyti smurto faktai tėra „mitai“. Kartu jis neigia iki šiol valdžios oficialiai skelbtą versiją, kad Garliavos operacijai vadovavo privati antstolė. Taigi sutartinai ir nemirksėdama piliečiams meluoti Lietuvos valdžia dar neišmoko.

Pareigūno R. Požėlos minimus „mitus“ Tiesos.lt redakcija iliustruoja vaizdine medžiaga ir Garliavos šturmo dalyvių liudijimais, primena ir ankstesnes valdžios pateiktas versijas.

* * *

R.Požėla: „Prieš Garliavos įvykius mes disponavome pakankamai grėsmingomis informacijomis apie vadinamų gynėjų galimus veiksmus“

Karštas komentaras, Pūko TV laida „Kontaktas“ | 2013 m. balandžio 19 d.

Kitą mėnesį – Garliavos įvykių metinės, kada vykdant teismo sprendimą iš Kedžių namų Garliavoje buvo paimta mergaitė. Kai kas, iškėlęs Garliavos įvykių vėliavą, padarė politinę karjerą – pateko į Seimą, o policiją iki šiol viešumoje kaltina „smurtavus prieš vaiką“ ar „vaiko paėmimui panaudojus antiriaušinį būrį“.

Koks buvo policijos vaidmuo vaiko paėmimo Garliavoje momentu? Ar iš tiesų buvo būtinos tokios gausios policijos pajėgos? O antiriaušinis būrys? Kam visa tai? Į visus šiuos visuomenei aktualius klausimus šiandien Pūko TV laidoje „Kontaktas“ atsakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.

Visuomenė maitinama mitais

„Mes tikrai stengėmės viešame kalbėjime apie tuos įvykius nekalbėti, neeskaluoti tos temos būtent ne dėl to, kad jaučiamės neteisūs ar norėtume teisintis, tačiau dėl to, kad suprantame to klausimo jautrumą. Jautrumą, interpretacijas ir visa kita“, – Pūko TV laidoje „Kontaktas“ sakė generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.

Jis prisipažino, jog dėl tokio tylėjimo neretai išgirsdavo priekaištų ir iš pačios policijos bendruomenės.

„Mūsų, policijos, bendruomenė sako: kodėl jūs tylite? Kodėl nesakote tos tikrosios tiesos? Ir kodėl mes neištransliuojame savo žodžio tuo metu, kai matome labai daug mitų, kuriamų iš Seimo tribūnų ir iš Seimo narių lūpų?“ – kalbėjo R.Požėla, kuris sakė net sugrupavęs visuomenei skleidžiamus mitus.

Taigi, kokie tie mitai?

„Tie mitai yra: antstolės telkimas mūsų pareigūnų ir jos elgesys kaip generolo; neteisėti veiksmai prieš neliečiamybę turintį asmenį; nekaltų asmenų sumušimas; tautinės, religinės simbolikos išniekinimas; tam tikrų neteisėtų priemonių, įrankių panaudojimas – čia aš kalbu vėlgi, kaip yra eskaluojama, neva cheminių kaldryčių ar cheminių pirštinių tema. Ir galiausiai viskas vainikuojasi, kad policija ar kitos institucijos, dalyvavusios šitame įvykyje, smurtavo prieš mergaitę.

Mūsų akimis, tai iš tikrųjų yra mitai, bet jais, deja, yra maitinama Lietuvos visuomenė“, – sakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.

Tikėjosi, kad neprireiks policijos įsikišimo

Renatas Požėla sakė, jog iki pat paskutinio momento tikėjosi, kad šitas konfliktas Garliavoje bus išspręstas be policijos įsikišimo.

„Mes sakėme, kad tai yra ne policijos byla. Bet, deja… Teismo sprendimas atitinkamas, kuris suteikė įgaliojimus mums veikti, Civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios leido mums veikti, ir tarpinstitucinis planas, kuris buvo suderintas, – ir mums tą veiksmą, tą chirurginį pjūvį, teko atlikti“, – sakė R.Požėla.

Du šimtai keturiasdešimt

„Vėlgi, eskaluojami tie skaičiai: du šimtai keturiasdešimt. Kaip neseniai vienas Seimo narys vienoje laidoje pasakė, „spec.nazo smogikų“. Nereikia suprimityvinti – tai operacija, o ne tiktai baigiamoji dalis, kurią matė Lietuva, įvykdant teismo sprendimą. Žmonės buvo reikalingi užtikrinant eismo saugumą, užtikrinant viešą tvarką, užtikrinant, kad pašaliniai asmenys nepatektų. Tai pačioje operacijoje dalyvavo nedidelis kiekis žmonių“, – Pūko TV laidoje „Kontaktas“ kalbėjo generalinio policijos komisaro pavaduotojas.

Jis sakė negalėjęs suprasti kai kurių asmenų elgesio per Garliavos įvykius. „Jeigu žmogus stovi apsisiautęs trispalve vėliava, rankose laiko religinį simbolį, gieda himną, ir jis nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Kaip šitą jo aktą reikia paaiškinti? Kas tai yra?“ – retoriškai klausė R.Požėla.

Kodėl dalyvavo ir antiriaušinis būrys?

„Mes disponavote tam tikromis informacijomis, pakankamai grėsmingomis, apie gynėjų, sakykime, vadinamų, galimus veiksmus. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, mes analizavome viešąjį kalbėjimą, tai yra, kokia žinia tuo metu buvo leidžiama visuomenei: tai yra kalbėjimas iš Seimo tribūnos ir dabartinio Seimo nario apie kalantines rengiamas naujas Lietuvoje.

Tai iš tiesų visa ta turima informacija, tas informacinis laukas reikalavo, kad mes visu rimtumu pažvelgtume į tą priemonę“, – sakė R.Požėla.

Kovo 23 dieną teismo sprendimą dėl mergaitės paėmimo buvo bandoma įvykdyti vadinamuoju „švelniuoju būdu“ – be policijos aktyvaus įsikišimo.

„Tačiau to nepavyko padaryti. Ir dėl to gegužės 17 dieną (buvo įvykdyta ta operacija), kuri, beje, irgi yra apaugusi gandais – kad jinai sutapo su šalies vadovų tam tikrais vizitais.

Bet šioje vietoje mitų skleidėjams ir sąmokslų teorijų kūrėjams galima pasakyti: bet kuri kita pasirinkta diena irgi būtų apauginta kitais mitais“, – teigė generalinio policijos komisaro pavaduotojas.

Sudėtingiausias klausimas – veiksmas su vaiku

Pasak R.Požėlos, šiai operacijai buvo labai detaliai pasirengta: ką, kas visais momentais turi daryti – kokie policijos, kokie kitų institucijų veiksmai.

„Be abejo, sunkiausia buvo situacija, dėl ko galbūt užsitęsė šitas teismo sprendimo vykdymas, tai, kas turi paimti vaiką, – veiksmas su vaiku. Čia mūsų pareigūnai, galiu atvirai pasakyti, tikrai nė piršto neprilietė. Dirbo vaiko teisių specialistai, dirbo pati mama, ir manome, kad tai buvo padaryta pakankamai preciziškai ir teisėtai. Kaip tolimesni tyrimai parodė, policija ir kitos institucijos teisėtumo ribų neperžengė“, – sakė generalinio policijos komisaro pavaduotojas.

Mergaitė jaučiasi gerai

Visuomenę iki šiol neramina klausimas, kokia situacija šiandien?

„Mamą ir dukrą saugome pagal nustatytą valstybės programą, ir jos abi pakankamai normaliai jaučiasi. Mergaitė socializuojasi, lanko vieną iš mokyklų, auga, ir šioje vietoje tikrai viskas gerai yra. Tiesiog žmonės šioje vietoje labiau turėtų klausytis mūsų, o ne tų asmenų, kurie suinteresuoti, kad mūsų valstybės laivelis būtų siūbuojamas, kaip tuo metu pakankamai buvo išsiūbuotas, ir per Garliavos įvykių prizmę iš tiesų sprendėsi daug kitų dalykų. Ir jeigu valstybės institucijoms būtų nepavykę tinkamai atlikti savo pareigų, funkcijų, tai aš manau, kad žmonių pasitikėjimas valstybe, valstybės institucijomis būtų dar labiau pašlijęs“, – teigė Renatas Požėla.

„Mes turime suprasti, kad mes turime savo teisėsaugą, savo teisėtvarką, ir mes turime ja tikėti. Kitu atveju mus gali valdyti minios teismas, bandos teismas, ar dar kitu atveju mes galbūt galime turėti ir kitą teisėsaugą – nelietuvišką. Bet ar to mums reikia? Įvairiais Lietuvos istoriniais tarpsniais mes jau turėjome kitą teisėsaugą, kitus teismus. Ar mes norime ten vėl grįžti? Manau, kad ne“, – kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.

Kokią žinią kai kurie Seimo nariai siunčia visuomenei?

Pareigūnas sakė, jog skaudžiausia yra tai, kad mitas yra skleidžiamas iš Seimo tribūnos.

„Įsivaizduokime, Seimo nario pasakymas, kuris peržiūrėjo filmuotą medžiagą: „Žinote, aš būčiau taip pat pasielgęs“. Kokią jis žinią siunčia savo rinkėjui ir visuomenei? Kad galima priešintis, galima nevykdyti teisėtų reikalavimų. Tai, gerbiamieji, kur mes tokiu keliu nueisime? Arba vėlgi – Seimo narys pasako: „Aš nepasitikiu Lietuvos teismais“. Tai vėlgi, kokią žinią jis skleidžia visuomenei? Visuomenės narys, mūsų klausytojas sakys: „Štai Seimo narys nepasitiki teismais, tai kaip aš galiu jais pasitikėti?“ Bet ar čia yra tas kelias? Tikrai tai nėra tas kelias“, – teigė generalinio komisaro pavaduotojas.

„Tie įvykiai Garliavos buvo iliustracija tam tikros visuomenės dalies – tai buvo požiūris į valstybę, į valstybės instituciją, į sąrangą, į įstatymus, į teismų sprendimus. Ir ačiū Dievui, kad pavyko tą išsiūbuotą laivelį sustabdyti.

Teismo sprendimas mums patinka, nepatinka, bet teisės teorijoje įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią, o, kaip žinia, įstatymą visi privalo vykdyti, nepaisant žmogaus statuso ir jo socialinės būklės“, – Pūko TV laidoje „Kontaktas“ kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.

* * *
Tiesos.lt siūlo prisiminti aprašomus įvykius:

• Džiaukimės – mus daužo „lietuviška policija“ (žiūrėti čia), o „lietuviška prokuratūra ir teismai“ jokio smurto nemato (čia ir čia).

• Į „tarpinstitucinę operaciją“ įsitraukė ir advokatūra – advokatas Gintaras Černiauskas, ne vienoje laidoje pats prisipažinęs ne tik, kaip mokėsi dviese su Laimute Stankūnaite išnešti mergaitę, bet ir kaip ją nešė, vėliau sugalvojęs, kad „ėjo šalia“. Tik „mitų kūrėjams“ vis dar neaišku, kieno dar rankos – kartu su mylinčios motinos rankomis – taip skausmingai sukryžiavo mergaitės kojas.

• Kaip „preciziškai ir teisėtai dirbo mama“, o policija tik stebėjo šį smurtą artimiausioje aplinkoje ir dabar tuo didžiuojasi, girdėti iš šio klykiančio vaiko įrašo.

• Kaip atsirado tautinės, religinės simbolikos išniekinimo „mitas“, matyti iš šių nuotraukųir vaizdo įrašo.

• Kaip policija sustiprino „žmonių pasitikėjimą valstybe, valstybės institucijomis“, galima suprasti iš šių įvykių dalyvių liudijimų Visuomeninei komisijai (žr. čia ir čia).

• Ką apie policijos „požiūrį į valstybę, į valstybės instituciją, į sąrangą, į įstatymus, į teismų sprendimus“ ir „pašlijusio valstybės ir jos institucijų autoriteto gelbėjimą Garliavoje“ mano Konstitucijos kūrėjai, skaitykite Visuomeninės komisijos išvadose ir jos kreipimesi į Lietuvos Respublikos prezidentę, Seimą, Vyriausybę.

• Kaip į piliečių klausimus tuomečiam vidaus reikalų ministrui A.Melianui, atsakė viceministras, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Mindaugas Ladiga.

Balandžio 17-ąją Simono Daukanto aikštėje – pilietinio meno akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“

Balandžio 17-ąją Simono Daukanto aikštėje rengiama akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“

Balandžio 17-ąją, trečiadienį, 12 valandą Tiesos judėjimas ir laisvieji menininkai kviečia piliečius Vilniaus Simono Daukanto aikštėje tradiciškai menine akcija paminėti praėjusių metų gegužės 17 dieną Garliavoje valdžios surengtą masinio smurto aktą.

Tądien 240 policininkų ir specialiųjų dalinių kovotojų puolė Garliavos gyvenvietę: pasitelkę dujas ir elektrą smurtavo prieš piliečius, pasirėmę advokato Gintaro Černiausko fizine jėga iš privačių namų prievarta išsivežė klykiantį vaiką ir pavertė jį „valstybės paslaptimi“. Kaip tvirtina Lietuvos Konstitucijos kūrėjai teisininkai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė ir Liudvikas Narcizas Rasimas, tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pasikėsinta į konstitucinę šalies santvarką, paniekintos piliečių teisės ir laisvės.

Gegužės 17-ąją – Garliavos smurto dieną – Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai paragino ištirti visas smurtavimo aplinkybes. Nuo to pareiškimo jau praėjo 333 dienos. Deja, iki šiol tai nėra padaryta. Neatlikę išsamaus tyrimo ir Klaipėdos prokurorai, ir Klaipėdos apygardos teismas neigia net patį smurto faktą.

Balandžio 9-ąją už jėgą, ne už tiesą apsisprendė ir prokuratūros pažemintas Respublikos Seimas.

Menine akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ bus išsakytas protestas prieš valdžios savivalę, smurtą ir melą, ginama Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, piliečių teisės ir laisvės, tiesa ir teisingumas.

Naglis Puteikis: Atsisakęs siekti tiesos Seimas parklupo

Naglis Puteikis. Atsisakęs siekti tiesos Seimas parklupo

Balsavau prieš Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą, nes negaliu sutikti su Seimo pažeminimu, nes neturiu pagrindo pasitikėti prokuratūros ir teismų vadovais.

Visų pirma, prokurorai melavo Seimui ir visuomenei, teigdami, kad negali įvykdyti Seimo nutarimo ir parodyti laikinajai Seimo tyrimų komisijai Garliavos šturmo medžiagos. Jie tvirtino, neva jiems neleidžia to padaryti įstatymai, bet citavo Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, skirtą žiniasklaidai. Tuo tarpu pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą prokurorai privalėjo pateikti visą tyrimui reikalingą medžiagą komisijos nariams. Buvo atvirai pasityčiota iš Seimo, kai prieš jį generalinis prokuroras Darius Valys pasitelkė Šiaulių prokurorę Niną, kurios dalyvavimo sprendžiant Seimo nario neliečiamybės panaikinimo klausimą ir perduodant medžiagą Seimui joks įstatymas nenumato. Taigi, atsisakęs įvykdyti Seimo nutarimą ir nepateikęs visos Seimo reikalautos Garliavos šturmo medžiagos, generalinis prokuroras pamynė konstitucinę Lietuvos Respublikos santvarką, o Seimas, sutikęs su tokiu prokuroro elgesiu, prisidėjo prie Konstitucijos paniekinimo.

Prokurorai melavo Seimui ne pirmą kartą. Praėjusios kadencijos Seimo Antikorupcijos komisijai, tyrusiai FNTT vadovų atleidimo klausimą, prokuratūros vadovai taip pat sakė netiesą. Dar ankščiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atskleidė, kad aukščiausi prokurorai net raštu melavo Seimui teigdami, kad vadinamoji Kauno pedofilijos byla tiriama sėkmingai.

Prokurorai pradėjo žeminti Seimą tuomet, kai pamatė, kad jis nuolankiai kenčia Valstybės saugumo departamento patyčias. Prisiminkime: VSD iki šiol neįvykdė Seimo nutarimo ir nepateikė Seimui 12 analitinių pažymų apie aukšto lygio politinę korupciją. VSD vadovai susidorojo su Seimo komisijai sąžiningai liudijusiais kontržvalgybos pareigūnais ir iš Seimo tribūnos grasino susidorojimu jų veiklą tyrusiems tautos atstovams. Nuolankiai paklusęs Šiaulių prokurorei Ninai, šios kadencijos Seimas prisiėmė ir ankstesnių Seimų pažeminimo gėdą.

Seimas pabūgo ir atsisakė siekti tiesos. Laikinoji tyrimo komisija ir Seimas arogantiškai nesutiko išklausyti Visuomeninės komisijos gegužės 17-osios smurto aktui Garliavoje ištirti. O ši Visuomeninė komisija, kurioje dirbo Lietuvos Konstitucijos kūrėjai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė, Narcizas Rasimas ir žinomi žmogaus teisių gynėjai, konstatavo, kad policijai šturmuojant Garliavą ir smurtaujant prieš vaiką buvo šiurkščiai pasikėsinta į konstitucinę valstybės santvarką. Seimas ignoravo Visuomeninės komisijos jam užduotą esminį klausimą: kokiu teisės aktu remiantis Garliavoje buvo panaudota jėga prieš vaiką? Jei tokio teisės akto nėra ir smurtauta prieš vaiką buvo neteisėtai, tai pasipriešinimas neteisėtam smurtui buvo ne nusikalstamas, o teisėtas veiksmas. Deja, Seimo dauguma balsavo už Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą taip ir nedrįsusi į jai užduotą klausimą atsakyti.

Seimas nutarė aklai paklusti Lietuvos teisėsaugai, nors ja pasitikėti neturi jokio pagrindo. Iki dabar lieka neaišku, kodėl aukšto teisėjo nužudymas buvo taip vangiai ir aplaidžiai tiriamas. Kodėl buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas neišgirdo asmeninio savo kurso draugo teisėjo Jono Furmanavičiaus prašymo suteikti jam apsaugą ir pasiuntė savo bičiulį į mirtį? Kodėl prokuratūros vadovai slėpė informaciją, kad teisėjui J. Furmanavičiui gresia nužudymas? Žuvus teisėjui, aukščiausiųjų teisėsaugininkų ir valstybės vadovų pareiga buvo pasakyti, kad šią bylą privalo tirti patys geriausieji kriminalistai, ir paklausti, kiek iš rezervo reikia skirti lėšų tokiam tyrimui. Bet tai nebuvo padaryta. Tokio ypatingo, Vakarų valstybėse įprasto, teisėjo žūties tyrimo neprašė net Teisėjų taryba ir jos pirmininkas.

Tačiau Teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pasielgė taip, kaip jokioje civilizuotoje valstybėje nėra elgiamasi: Lietuvos televizijoje jis išvadino tuometinę teisėją Neringą Venckienę „ne tik teisinės, bet ir politinės sistemos pūliniu“. Taip ją nuteisė be teismo. Tokiu Teisėjų tarybos pirmininko išpuoliu iki šiol nepasipiktino nei prezidentė, nei Seimas. Vadinasi, šios valdžios institucijos G. Kryževičiaus pozicijai pritaria. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai Neringos Venckienės konstitucinė teisė į nešališką teismą nebus užtikrinta. Juk ją teisiančių teisėjų karjeros priklauso nuo G. Kryževičiaus ir jo nuomonei pritariančios prezidentės.

Ar Seimo dauguma šių aplinkybių nežinojo? Žinojo. Matyt, nemaža dalis žinojo ir tai, kokios stiprios jėgos už eilinės prokurorės Ninos stovi. Ir žinodama pakluso jėgai.

Apie lietuvišką politiką, politologiją ir posovietinę tikrovę bus diskutuojama Kaune

Apie lietuvišką politiką, politologiją ir posovietinę tikrovę bus diskutuojama Kaune

Ar dabartinė mūsų politika pajėgi spręsti posovietinės Lietuvos problemas? Kaip mūsų politikos apžvalgininkams sekasi aiškinti šiandienos tikrovę?

Tokie klausimai bus svarstomi viešoje diskusijoje „Lietuviška politika ir politologija posovietinės Lietuvos akivaizdoje“.

Diskusija vyks balandžio 18-ąjąketvirtadienį18 valandą Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto 203 auditorijoje (Gedimino g. 44).

Diskusijoje dalyvaus politologai dr. Ainė Ramonaitė ir dr. Andrius Švarplys, rašytojas Liudvikas Jakimavičius, istorikas ir Seimo narys Naglis Puteikis, kultūros istorikas dr. Darius Kuolys, kalbininkė Ramutė Bingelienė.

Maloniai kviečiame.