Mėnesio archyvas: 2013 vasario

Vasario 17-ąją bus paminėtas valdžios smurtavimas Garliavoje

Paskelbta by
1

Vasario 17-ąją piliečiai paminės valdžios smurtavimą GarliavojeŠį sekmadienį, vasario 17 dieną, sukanka devyni mėnesiai, kai 240 policininkų ir specialiųjų dalinių kovotojų puolė Garliavos gyvenvietę: pasitelkę dujas ir elektrą smurtavo prieš piliečius, pasirėmę advokato Gintaro Černiausko fizine jėga iš privačių namų prievarta išsivežė klykiantį vaiką ir pavertė jį „valstybės paslaptimi“.

Tai buvo pirmas nepriklausomybės metais valdžios surengtas masinio smurto aktas prieš taikius, tik tiesos ir teisingumo reikalavusius Lietuvos piliečius. Respublikos Konstitucijos kūrėjai teisininkai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė ir Liudvikas Narcizas Rasimas įvertino Garliavos antpuolį kaip šiurkštų pasikėsinimą į konstitucinę šalies santvarką.

Gegužės 17-ąją – Garliavos smurto dieną – Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai paragino ištirti visas smurtavimo aplinkybes. Nuo tos dienos jau praėjo 275 dienos. Deja, iki šiol tai nėra padaryta.

Atsakydami į valdžios savivalę ir smurtą piliečiai Simono Daukanto aikštėje pradėjo nuolatinę „Tie-SOS!“ akciją. Penkis mėnesius – nuo gegužės 17-osios iki spalio 17-osios – ji vyko kasdien, šiuo metu tęsiama ketvirtadieniais.

Tai ilgiausia nepriklausomybės metais vykstanti pilietinio protesto akcija. Jos dalyviai jau devynis mėnesius ragina Respublikos Prezidentę atskleisti masinio smurto akto organizatorius ir pasirūpinti smurtą patyrusio vaiko likimu.

Šį sekmadienį laisvieji menininkai ir kiti „Tie-SOS!“ sambūrio nariai kviečia piliečius paminėti Garliavos antpuolį:

vasario 17 dieną 17 valandą greta Simono Daukanto aikštės esančioje Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčioje bus aukojamos Šventosios Mišios už Lietuvą ir laisvę, o 18 valandą Simono Daukanto aikštėje vyks pilietinė meninė akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“. Originaliu pilietinio meno kūriniu bus išsakytas protestas prieš valdžios savivalę ir smurtą, ginama Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, piliečių teisės ir laisvės, tiesa ir teisingumas.

Vasario 15-ąją piliečiai paminės valdžios susidorojimą su FNTT vadovais

Paskelbta by
5

Prieš metus – 2012-ųjų vasario 15-ąją – vykdydamas Prezidentūros ir Valstybės saugumo departamento valią, pats būdamas „ne prie ko“, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido iš pareigų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovus generolą Vitalijų Gailių ir majorą Vytautą Giržadą. Atleido, prieš tai juos apšmeižęs LRT televizijoje ir kitoje žiniasklaidoje.

Susidorojimas su sąžiningais teisėsaugos pareigūnais sukėlė pilietinių protestų bangą – valdžios savivale pasipiktinę lietuviai rinkosi į tūkstantinius mitingus ir piketus, reikalavo, kad aukščiausi valdžios pareigūnai paaiškintų visuomenei, kodėl jie stojo kriminalinio pasaulio pusėn. Nė į vieną piliečių klausimą valstybės vadovė nesiteikė atsakyti – nesiteikė paaiškinti, „kas prie ko“ yra jos vadovaujamoje Lietuvos valstybėje.

Kiek vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas, ištyręs FNTT vadovų atleidimo aplinkybes, nusprendė, kad Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas buvo atleisti neteisėtai. Nepateikdami visuomenei jokių argumentų, tokius teismo sprendimus Vyriausiajam administraciniam teismui  apskundė Artūro Meliano vadovauta ir Dailiaus Alfonso Barakausko vadovaujama Vidaus reikalų ministerija. Talkinamas Prezidentės patarėjų ir Valstybės saugumo departamento Vyriausiasis administracinis teismas iki šiol nagrinėja Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado bylas.

Šį penktadienį, vasario 15-ąją, 12 valandą, susirinkę į Simono Daukanto aikštę Vilniuje, laisvieji menininkai ir Tiesos judėjimo dalyviai kartu su neabejingais piliečiais paminės valdžios savivalės metines – baltomis pirštinėmis riš trispalves ir žalias juosteles prie valdžios institucijų, organizavusių susidorojimą su FNTT vadovais. Juostelės, kaip ir prieš metus, bus rišamos prie Prezidentūros, vėliau – prie Vidaus reikalų ministerijos, prie Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento.

Tokia akcija valdžios pareigūnams ir visuomenei bus priminta: laisvi piliečiai niekada nesusitaikys su valdžios savivale, jie priešinsis tam, kas kėsinasi į konstitucinę Lietuvos santvarką, kas griauna teisingumą – civilizuotos valstybės pamatą.

Antanui Terleckui – 85-eri

Paskelbta by
2

Antanui Terleckui – 85-eri

Sveikiname Antaną Terlecką – Laisvės kovotoją, Lietuvos Laisvės Lygos kūrėją ir vadovą, Lietuvos Sąrašo steigėją – gražaus jubiliejaus proga.

Lietuvos Sąrašas
Tiesos sambūris
Trumpa turiningo gyvenimo dosjė

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, ekonomistas, pogrindinės spaudos leidėjas, politinis kalinys Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime (Ignalinos rajonas).

Baigęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje, vėliau – Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju ir tęsė mokslus Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje.

1957 m. gruodžio 24 d. buvo suimtas ir nuteistas kalėti ketverius metus Sibire, Taišeto lageriuose. 1964–1969 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją. 1973 m. pavasarį vėl suimtas, metus kalėjo Lukiškių kalėjime. 1976–1977 m. kartu su bendraminčiais leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“.

1978 m. vasarą kartu su bendražygiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, po metų leido pogrindinį laikraštį „Vytis“. 1979 m. rugpjūčio 23 d. paskelbė „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį Baltijos valstybėse likviduoti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes.

1979 m. spalį dar kartą suimtas, nuteistas kalėti aštuonerius metus: trejus metus praleido kalėjime Urale ir kitus – tremtyje Magadane. Į Lietuvą grįžęs 1987 m. pradžioje vėl aktyviai įsitraukė į politinę veiklą.

1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais bendražygiais s. Nijole Sadūnaite, Robertu, Grigu, Petru Cidziku, Juliumi Sasnausku, Vytautu Bogušiu prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavo mitingą, kuriame buvo pasmerktas Molotovo-Ribentropo sąmokslas ir pareikalauta atkurti Lietuvos valstybingumą.

Antanas Terleckas – vienas aktyviausių sovietmečio disidentų: jo vieši kreipimaisi, raginimai nutraukti Lietuvos okupaciją buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis. Yra parengęs ir išleidęs keliolika politinių veikalų. Naujausia, 2012-aisiais išėjusi knyga – „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“.

Antanas Terleckas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.). 2012-aisiais jam skirta Laisvės premija.

Tiesos.lt ir Lietuvos Sąrašas siūlo prisiminti:
• Antano Terlecko, Laisvės premijos laureato kalbą, pasakytą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime 2013 metų sausio 13-ąją.

• 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos suorganizuotą pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Prezidentė atsižvelgė, bet ne į piliečių nuomonę

Paskelbta by
6
Vasario 4 dieną agentūra ELTA išplatino lakonišką pranešimą:
Loreta Braždienė

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke paskirta Loreta Braždienė. Ji paskirta nuo vasario 4 dienos.

Atitinkamą dekretą prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą.

Apie Vilniaus bendruomenių kreipimąsi į prezidentę ir raginimą teisėjos Loretos Braždienės Vilniaus apylinkės teismo pirmininke neskirti, nepraneša nei ELTA, nei jos žinią skelbianti „solidžioji žiniasklaida“. Iš tiesų – kas tos Vilniaus bendruomenės ir jų argumentai?

Ar prezidentė, skirdama teisėjus, ir vėl ignoruos piliečių nuomonę?

Paskelbta by
4

Vilniaus bendruomenės ragina Respublikos prezidentę atsisakyti sumanymo skirti teisėją Loretą Braždienę Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke ir kviečia prie šio raginimo prisidėti kitas pilietines organizacijas. Vilniaus bendruomenių teigimu, teisėja L. Braždienė ne kartą savo sprendimais pamynė piliečių ir vartotojų teises, o gynė monopolijų interesus: http://www.ekspertai.eu/sukilimas-pries-loretos-brazdienes-paskyrima-vilniaus-miesto-apylinkes-teismo-pirmininke/  

Lietuvos Sąrašas, remia Vilniaus bendruomenių raginimą ir kviečia Respublikos prezidentę skiriant teisėjus įsiklausyti į piliečių nuomones.

Lietuvos Sąrašas primena savo programinę nuostatą: „išskaidrinti visų grandžių teisėjų atranką, taip užtikrinant, kad teisėjais būtų tik sąžiningi ir kompetentingi teisininkai: kandidatus į teisėjus prieš mėnesį visuomenei pristatyti viešai, sudarant sąlygas piliečiams užduoti jiems klausimus ir išsakyti pastabas“.

Taip pat primename atvejus, kai Respublikos prezidentė, skirdama teisėjus, ignoravo piliečių nuomonę:

2010 m. rugsėjo 1 d. į prezidentę Dalią Grybauskaitę kreipėsi Piliečių Santalka ir ragino dėl anksčiau priimtų dviprasmiškų sprendimų neskirti teisėjo Ričardo Piličiausko Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku. 2012 m. balandžio 27 d. iniciatyvinė grupė „Už teisingumą“ kvietė prezidentę neskirti buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino Vilniaus apygardos teismo teisėju.

Abiem atvejais prezidentė į piliečių laiškus net nesiteikė atsakyti.

Ar ir dabar, kai teismais nepasitiki trys iš penkių lietuvių, valstybės vadovė vėl numos ranka į piliečių nuomonę?

Vidaus reikalų ministras paragintas siekti tiesos ir priešintis policinės valstybės kūrimui

Paskelbta by
4

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas kviečiamas nutraukti kovą su buvusiais FNTT vadovais, ištirti gegužės 17-osios masinio smurto aktą, pasirūpinti Garliavos mergaite, sustabdyti politinį vaikų persekiojimą.

Šiandien, vasario 1-ąją, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje su ministru Dailiumi Alfonsu Barakausku susitiko  Seimo nariai Aurelija Stancikienė ir Naglis Puteikis bei Lietuvos Sąrašo pirmininkas Darius Kuolys. Susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie tuos Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžios policijos veiksmus, kuriais yra paminamas teisingumas kaip civilizuoto bendrabūvio pamatas, o pati Lietuvos Respublika stumiama policinės valstybės link. Kalbėta apie valdžios susidorojimą su FNTT vadovais, masinio smurto aktą Garliavoje, pirmąkart Lietuvoje „valstybės paslaptimi“ paverstą ir valdžios socialiai izoliuotą mergaitę, politinį vaikų persekiojimą dėl kreidelėmis rašomo „Tiesos“ žodžio.

Vidaus reikalų ministras buvo paragintas nutraukti iki šiol valdžios tęsiamą kovą su buvusiais FNTT vadovais – atsiimti iš teismo apeliacinius raštus, kuriais liberalcentristo Artūro Meliano vadovauta ir jo paties vadovaujama ministerija apskundė aukštesniam teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, pripažinusias, kad buvęs ministras Raimundas Palaitis generolą Vitalijų Gailių ir majorą Vytautą Giržadą praėjusių metų vasario 15 dieną atleido neteisėtai. Ministras D. Barakauskas teigė, kad teismo nutartį V. Gailiaus byloje jo pavaldiniai apskundę be jo žinios ir sutikimo, ir pažadėjo išsiaiškinti galimybes atšaukti ministerijos pareigūnų pateiktas apeliacijas.

Ministrui D. Barakauskui kartu su Visuomeninės komisijos išvadomis buvo įteiktas raštiškas kvietimas pačiam sudaryti darbo grupę ir nuodugniai ištirti smurtinius policijos bei kitų specialiųjų padalinių pareigūnų veiksmus, kurių šie ėmėsi prieš taikius piliečius 2012 metų gegužės 17 dieną Garliavoje. Ministrui buvo perduota ir masinį smurtą bei sadistinius policijos pareigūnų veiksmus liudijanti vaizdo medžiaga.

D. Barakauskas paragintas asmeniškai pasidomėti ir pasirūpinti jam pavaldžios tarnybos iš gimtųjų namų daugiau nei prieš aštuonis mėnesius išvežtos ir iki šiol socialinėje izoliacijoje laikomos Garliavos mergaitės būkle ir sveikata. Ministrui priminta, kad teisėjas Vitalijus Kondratjevas savo nutartimi ne motinai, bet Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybai patikėjo užtikrinti Garliavos mergaitei gyvenimo sąlygas – taigi už šias sąlygas ir pats vidaus reikalų ministras esąs atsakingas.

A. Stancikienė, N. Puteikis ir D. Kuolys taip pat paragino vidaus reikalų ministrą kuo greičiau sustabdyti politinį vaikų persekiojimą – pasiūlė jam nutraukti Kauno policijos teismams rašomus skundus, kuriais valdžia siekia nubausti moksleivės Elenos Narkevičiūtės mamą už tai, kad jos dukra kreidelėmis Nemuno krantinėje pernai vasarą rašė „Tiesos“ žodį.

Ministras D. Barakauskas pažadėjo pats išsamiau susipažinti su aptartais klausimais bei perduoti juos išnagrinėti savo komandai.

Generalinė prokuratūra: Vytauto Pociūno žūtis nėra nusikaltimo pasekmė

Paskelbta by
0

Šiandien, 2013 m. vasario 1-ąją,  Generalinė prokuratūra savo tinklapyje <www.prokuraturos.lt> paskelbė tokį pranešimą spaudai:

Generalinė prokuratūra: priimtas sprendimas V. Pociūno byloje
2013 02 01

Šių metų sausio 31 dieną Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno mirtis nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pasekmė. Pakartotinio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad žmogaus gyvybė nebuvo atimta dėl asmens ar asmenų nusikalstamo pasitikėjimo, nusikalstamo nerūpestingumo ar tyčinių veiksmų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksu, tolimesnis baudžiamasis procesas negalimas.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai išreikalavo ir įvertino dokumentus iš Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės Kanceliarijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, bankų, telekomunikacijų bendrovių operatorių. Papildomai apžiūrėjo įvykio vietą, atliko du eksperimentus, ir keturis specialistų tyrimus: vaizdo įrašo ir fotonuotraukų vaizdo; trasologinį; pluoštinių medžiagų ir informacinių technologijų. Taip pat gauti dviejų valstybių atsakymai į teisinės pagalbos prašymus, apklausti trys specialistai bei apie 100 liudytojų. 

Be to prokuroras nutarime įvertino ir tokią aplinkybę, kad baudžiamasis procesas dėl užsienio valstybėje padarytų nusikalstamų veikų žmogaus gyvybei galimas tik tuo atveju, jeigu šias veikas padarė Lietuvos Respublikos pilietis ar kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų priežastinį ryšį tarp Lietuvos Respublikos piliečio ar kito nuolat Lietuvoje gyvenančio asmens veiksmų ir V. Pociūno mirties.

Šiandien 13.30 val. Generalinėje prokuratūroje bus teikiamas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro komentaras.

Primintina, kad šis ikiteisminis tyrimas atnaujintas vykdant Vilniaus 1-os apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį.

Piliečiams rūpi:

1. Kodėl Generalinė prokuratūra, šešetą metų tyrusi Vytauto Pociūno žūties bylą, pareiškime visuomenei taip ir nepasako, kokios iš tiesų yra pulkininko žūties priežastys?

2. Kodėl Generalinė prokuratūra nutarė būtinai pažymėti, kad jai nepavyko nustatyti priežastinio ryšio tarp Lietuvos piliečio ar kito nuolat Lietuvoje gyvenančio asmens veiksmų ir Vytauto Pociūno mirties?