Tą „kaldrą“ jie ant visos Lietuvos užmetė.
Valdas Papievis, rašytojas
Man buvo koktu.
Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
Ar Lietuvoje nėra kitų problemų?
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentė
Tiesa ne žodžiuose. Joje būtina dalyvauti. Ir ne kalbėjimu. Kartais ją reikia steigti pačiu savimi. Savo kūnu.
Lina Šulcienė, filosofė
Pilietiniam portalui Tiesos.lt skirtas žinomo filosofo ir kultūrologo komentaras.
Senokai suvokta, kad mūsų politiniam elitui, partinei nomenklatūrai nėra svarbu nei ideologinės nuostatos, nei pažiūros – visus juos vienija esminis valdžios, visos valdžios instinktas. O valdžia – tai finansinių srautų kontrolė. Tie srautai taip sėkmingai kontroliuojami, kad Lietuva pagal visus socialinius rodiklius ilgam įsitvirtino Europos Sąjungos šalių dugne. Jokių prošvaisčių, kad bent jau imtume iš to dugno ropštis. Tačiau konservatoriai vis dėlto išsiskiria tam tikru ideologiškumu – jie kartkartėmis primena giną tradicines, taip pat šeimos vertybes. Šitai juos skatina daryti ir partijos pavadinime atsiradęs „krikščioniškas“ – vertybinis – sandas. Ginama dažniausiai žodžiais ar viešųjų ryšių akcijomis. Praktinėje veikloje tų vertybių nematyti. Nė su žiburiu jų nerasime ir konservatorių parengtoje Lietuvos raidos strategijoje Lietuva 2030. Pastaruoju metu linkstama vis atviriau iš tradicinių vertybių, o sykiu ir iš konservatoriškojo krikščioniškumo pasišaipyti ar pasityčioti. Tokio žanro pavyzdys – įžymioji rinkiminė konservatorių videoreklama, kurioje mergaičiukė ragina suaugusius „gaidžius“ kuo greičiau judinti „subines“ ir balsuoti už šią vertybinę partiją.
Toji reklama nėra koks nereikšmingas ar tiesiog blogai atliktas darbas, į kurį reikėtų nekreipti dėmesio. Intelektualinis konservatorių partijos elitas šį vaizdo klipą pripažino itin vykusiu, atveriančiu naujus politinės reklamos kelius. Tad dera manyti, kad tokios nuomonės laikosi ir jos viešinimą palaiminusi partijos vadovybė. Tiesa, partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis vaizdelį įvertino kitaip – „koktu“, tačiau ne jis šiuo metu formuoja konservatorių ir su jais susijusių krikščionių vertybinę orientaciją.
Ar tikrai reklaminis vaizdo klipas koktus? Jei taip, tai kodėl? Koktus jis tiems, kurie dar išlaiko tradicinių, ypač šeimos vertybių nuovoką. Koktus dėl to, kad tai gerai padarytas, labai konkretaus pedofilinio užtaiso kupinas vaizdo klipas. Tik išmoningi tokių vaizdų kūrėjai gali daliai publikos sukelti koktumo jausmą. Suprantama, kitai daliai – tikslinei auditorijai, – pasigėrėjimą ar net paskatinti erotines fantazijas. Juolab kad plati lova ir joje įsitaisiusi lūpas išraiškingai kraipanti mergaitė į tokias fantazijas ir kreipia. Klipas veikia. Veža. Dėl to daug konservatoriškai krikščioniškų katučių. Tai, sakytume, „minkštosios“ pedofilinės reklamos pavyzdys. Tokios reklamos apraiškų mūsuose gausėja. Nes gausėja ir pažangios lytinės orientacijos gerbėjų būrys, taip pat didėja jų politinė įtaka. Nors pedofilinis užtaisas akivaizdus, tačiau jame esama ir nemenkos ironijos dozės – „žaidžiama“ kaip tik su deklaruojamomis tradicinėmis vertybėmis ir sykiu – per „krikščionišką“ partijos sandą – primenami Bažnyčią purtantys pedofilijos skandalai.
Reklamos kūrėjai pasitelkia vakarietiškoje reklamos industrijoje jau naudotus būdus ir vaizdinius. Praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmetyje reklamoje vis labiau imta naudoti paauglio kūno erotiškumas, paspalvinant jį suaugusiųjų vaizdiniu makiažu. Susigriebta pastebėjus, kad modeliais tampa vaikai. Tada imta griežčiau žiūrėti į tokią reklamą, drausti reklaminį erotinį „žaismą“ vaikų kūnais. Šiaip jau didžioji reklamos dalis kupina erotinio užtaiso. Politinėje reklamoje erotikos daug mažiau. Tik kai kur galima įžvelgti jos pėdsakų. Šiuo atžvilgiu išskirtiniai buvo Darbo partijos plakatiniai portretai, kuriuose pats „kniazius“ apsikabinęs lydėjo į Seimą visas savo kandidates moteris, leisdamas rinkėjams suprasti – „patikrintos“. Konservatorius aptarnavę specialistai „perspjovė“ darbiečius – sujaukta lova, malalietka (žargonu). Saldainiukas tikslinei auditorijai. Šiuo vaizdo klipu konservatoriai buvo vienu ypu įrašyti į pažangios lytinės orientacijos išpažinėjų gretas. Tos pakraipos mėgėjus ypač žavėjo specialistų režisūra – juk mergaitę reikėjo išmokyti taip reikšmingai kraipyti lūpas, kad jose veiksmingai skambėtų „gaidy“. Žinantiems, kad paauglių leksikoje ypač išplitusi trijulė žodžių „tipo-čiulpk-gaidy“, dėl konotacijų abejonių nekyla – aiškus semantinis laukas, kuriame tas „gaidys“ lesa. Į tą lauką kreipia ir „judink subinę‘. O jau iš mergaitės lūpų nuskambėjęs prisipažinimas, kad ją „skriaudžia“, tikriausiai suvirpino ne vieno tikslinės auditorijos žiūrovo paširdžius. Neįmanoma įsivaizduoti, kad klipo kūrėjai būtų prikalbinę mergaitę „vaidinti“ be tėvų žinios, tad galima numanyti, kad šeima yra iš tų, kurios vadovaujasi strategijoje Lietuva 2030 iškeltu naujo žmogaus principu – „nebijoti laužyti stereotipus“. Suprantama, ir lyties, ir šeimos stereotipus.
Skelbiama iš pilietinio portalo Tiesos.lt
Gruodžio 17 d. dešimt Seimo narių paskelbė, kad steigia parlamentinę grupę „Už ištikimybę priesaikai“.
Grupę sudaro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Rima Baškienė, konservatoriai Sergejus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis, Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis ir Paulius Saudargas, liberalai Vitalijus Gailius ir Eugenijus Gentvilas, Partijos „Drąsos kelias“ atstovai Vytautas Antanas Matulevičius, Algirdas Patackas ir savarankiškai išrinktas Seimo narys Povilas Urbšys. Kiti Seimo nariai į grupę jungtis galės tik grupės steigėjų kvietimu.
Vienas iš grupės steigėjų, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Algirdas Patackas sakė, kad į šią grupę renkasi tie Seimo nariai kurie pasisako už vertybes, kurių „šiame Seime reikia su žiburiu ieškoti.“
Siūlome pasižiūrėti spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos, vykusios gruodžio 18 d. Seime, vaizdo įrašą (lrs.lt video).
Gruodžio 22 dieną Lietuvos žiniasklaida paskelbė žinių agentūros BNS pranešimą: Vidaus reikalų ministerija gruodžio 19-ąją apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo teismas pripažino, kad generolas Vitalijus Gailius iš Finansinių nusikaltimų tarnybos vadovo pareigų buvo atleistas neteisėtai.
Tokį nutarimą Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė gruodžio pradžioje ir priteisė Vitalijui Gailiui 25 tūkst. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkst. litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą.
Kartu su pavaduotoju majoru Vytautu Giržadu Vitalijus Gailius iš pareigų buvo ateistas šių metų vasario 15-ąją – Nepriklausomybės dienos išvakarėse. Abu pareigūnus atleido tuometinis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis. Jis teigė, kad tokį savo sprendimą grindęs iš Valstybės saugumo departamento gauta medžiaga. Tiesa, Prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo metu visuomenei aiškino, kad ministras R. Palaitis esąs „ne prie ko“, taip leisdama suprasti, kad V. Gailius ir V. Giržadas atleisti jai paliepus.
Pastebėtina, kad Vitalijus Gailius pastaruoju metu viešai apkaltino VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją Romualdą Vaišnorą nusikalstama veikla – valstybės vadovų klaidinimu ir galima talka kriminalinėms struktūroms. Gruodžio 21 dieną V. Gailius dėl neteisėtų, nusikalstamų veiksmų, padarytų FNTT vadovų nušalinimo metu, R. Vaišnorą apskundė Generalinei prokuratūrai.
Kodėl vos paskirtas naujasis vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas suskubo skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį? Kodėl jis nusprendė, kad teismu šiuo atveju nevalia pasitikėti? Galima numanyti, kad ir šį kartą ministras yra „ne prie ko“: jam, kaip ir jo pirmtakams Raimundui Palaičiui bei Artūrui Melianui, tenka uoliai vykdyti VSD vadovų ir Prezidentės patarėjo Jono Markevičiaus nurodymus.
Prieš kurį laiką, aplinkos spaudžiamas, buvęs vidaus reikalų ministras A. Melianas apskundė kitą, dar rugsėjį priimtą, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria teismas pripažino, kad V.Gailiaus pavaduotojas V.Giržadas iš pareigų buvo atleistas neteisėtai. V.Giržado byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pradėta nagrinėti gruodžio 17-ąją: pirmajame posėdyje teismas nusprendė iš šalių pareikalauti papildomų įrodymų. Byla toliau bus nagrinėjama sausio 2 dieną – ne viešai, rašytinio proceso tvarka.
Įdomu, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir teisėjai bus tvirtesni už vidaus reikalų ministrus? Ar tik paklusniai – ne viešai, rašytinio proceso tvarka – atkartos Romualdo Vaišnoro ir Jono Markevičiaus jau seniai priimtą nuosprendį buvusiems FNTT vadovams?
.jpg)
.jpg)
Gruodžio 20-ąją, Seime antrą kartą svarstant Darbo partijos narių Viktoro Uspaskich, Vitalijos Vonžutaitės ir Viktoro Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą, pilietinis Tiesos judėjimas vėl baltomis pirštinėmis ragino Seimo narius likti ištikimus priesaikai ir Lietuvos Respublikai.
Toks Tiesos judėjimo raginimas sulaukė ne tik Darbo partijos narių, bet ir Seimo vadovybės nepasitenkinimo. Šį kartą Seimo salės balkonas buvo panašus į teatro scenografo kūrinį: visos sėdimos bei stovimos vietos, užimtos gerokai iki teisinio imuniteto svarstymo, skendėjo Darbo partijos narių šalikų jūroje. Tačiau prie mūvinčių baltąsias pirštines dalyvių priėjusi apsauga įsakmiai reikalavo „nepažeisti susirinkimų įstatymo“ ir nusimauti pirštines.
Tokiu apsaugos elgesiu viešai pasipiktino Seimo nariai Algirdas Patackas ir Naglis Puteikis. Pastarasis iš Seimo tribūnos posėdžio pradžioje pareiškė: „Seimo vadovybė davė nurodymą Seimo apsaugos darbuotojams, kad jie draustų žmonėms Seimo posėdžių salės balkone dėvėti baltas pirštines, tačiau nekibtų prie mėlynais darbo partijos šalikais pasipuošusių Uspaskicho šalininkų. Taip negalima elgtis.“
Baltos pirštinės akivaizdžiai nervino ir Viktorą Uspaskichą, kuris ilgoje ir emocingoje kalboje ne kartą jas minėjo, o pilietinio Tiesos sambūrio žmones vadino „ezoterikos mėgėjais“.
Seimas balsavo: neliečiamybės panaikinimui pritarė 86 Seimo nariai, prieš buvo 29, 15 susilaikė. Pirmasis Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos teismo posėdis įvyks kitų metų sausio 10 dieną.
Tiesa – nei mėlyna, nei balta. Ji tiesiog Tiesa.
Nuotraukos – Aurelijos Babenskienės ir Leono Merkevičiaus.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė netikėtai pareiškė, kad jos sprendimų kritikai, piliečiai, kuriems nepatinka, kaip ji „teisingai tvarkosi“, esą „politiniai ir finansiniai sukčiai“.
„Kritiką, kurią aš kartais matau kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, ypač kurios priklauso vienam ar kitam oligarchui, kuris turi kriminalinį jau šešėlį, pavyzdžiui, nevardinant konkrečiai vardų, priimu kaip komplimentą. Reiškia, teisingai tvarkausi, nes kai kuriems labai nepatinka. O kartais net juokauju, kad paskutiniu metu, ko gero, būtų galima ir tokį šūkį paleisti per Lietuvą: „Visi politiniai ir finansiniai sukčiai, vienykitės prieš prezidentę!“ Bet man tai yra pagyrimas. Reiškia, tvarkausi taip, kaip norėjau tvarkytis. Ir tai atitinka mano vertybes“, – aiškino Prezidentė Dalia Grybauskaitė žurnalistei Ritai Miliūtei laidoje „Teisė žinoti“, transliuotai per Lietuvos televiziją gruodžio 19-osios vakarą.
Tiesos.lt redakcija 2012 gruodžio 19 d.
Gruodžio 20 dieną, 12 valandą, Seimas vėl balsuos dėl Darbo partijos narių Viktoro Uspaskicho, Viktoro Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinės neliečiamybės panaikinimo. Pilietinis Tiesos sambūris vėl stebės balsavimą ir baltomis pirštinėmis dar kartą ragins Seimo narius būti ištikimus priesaikai ir Lietuvos Respublikai.
Pasirodžius viešam laiškui, Druskininkų savivaldybės administracija išplatino pareiškimą spaudai „Laisvieji veikėjai ėmėsi brutalaus politikavimo“. Patį pareiškimą pasirašė neaiškios atsakomybės asmuo, save įvardijęs „Druskininkų savivaldybės informacija“. Tiesa, išsiųstas šis pareiškimas buvo iš elektroninio pašto, pavadinto „Druskininkų meras“ (adresas: meras@druskininkai.lt). Labai keistame labai keisto stiliaus pranešime Druskininkų meras ar jo pašto vartotojas aiškina, kad menininkų ir mokslininkų rūpinimasis sunaikinta Atgimimo laikų skulptūra esąs „brutalus politikavimas“, kad viešo laiško autoriai esą „apsimetę patriotai“, kad jie „kiršina visuomenę“, „klaidina žmones tikrovės neatitinkančia informacija“. Dailininko Antano Balkės skulptūra pranešime vadinama „demontuotu įrenginiu“, kuris Druskininkų gyventojams „du dešimtmečius badė akis“.
Su Druskininkų mero tekstu Tiesos.lt skaitytojai gali susipažinti ČIA ir jį įvertinti patys. O mes panagrinėsime tik keletą esminių dalykų, kad išties būtų galima pamatyti, kas čia ką klaidina.
Pirma, Druskininkų mero Ričardo Malinausko (jo pašto vartotojo?) pareiškime teigiama, kad savivaldybė Atgimimo laikų skulptūrą – „šį įrenginį“ – „teisėtai demontavo“. Tačiau „teisėtą demontavimą“ pagrindžiančių įrodymų – savivaldybės priimtų dokumentų – meras iki šiol visuomenei nesugeba pateikti. Prieš penkis mėnesius skulptorius Antanas Balkė raštu paprašė savivaldybės tai padaryti. Deja, veltui. Seimo Audito komiteto narys Naglis Puteikis, gruodžio 5 dieną atvykęs į Druskininkus, dar kartą paprašė savivaldybės leisti susipažinti su dokumentais, kuriais remiantis meno kūrinys buvo nugriautas. Tačiau Druskininkų vicemeras Linas Urmanavičius buvo labai piktas ir kategoriškas: „dokumentų pamatyti negalima“.
Antra, mero Ričardo Malinausko pareiškime tvirtinama, kad „pretenzijų savivaldybei dėl to, kad esą negali pamatyti demontuotos skulptūros, jau nebeturi ir A. Balkė“. Tačiau nutylima, kad menininkui buvo leista pamatyti savo kūrinio dalis tik prabėgus penkiems mėnesiams nuo skulptūros nugriovimo ir tik primygtinai pareikalavus Seimo nariui Nagliui Puteikiui. Taip pat nutylima, kad kūrinio dalis pamatęs skulptorius turi kur kas didesnių pretenzijų – jo spėjimai, kad griaunant skulptūrą be autoriaus žinios jai buvo padaryta didelė žala, pasitvirtino.
Tiesos.lt redakcija pakalbino patį dailininką Antaną Balkę: Penkis mėnesius siekėte pamatyti, kas nutiko Jūsų skulptūrai, nugriautai liepos 3–4 dienomis. Tokia galimybė buvo sudaryta tik tada, kai gruodžio 5-tą dieną Druskininkų savivaldybėje apsilankėte kartu su Seimo Audito komiteto nariu Nagliu Puteikiu bei keliais Jus palaikančiais Druskininkų ir Vilniaus laisvaisiais menininkais. Papasakokite, ką išvydote, kai kitą dieną Jums pagaliau parodė tai, kas liko iš „Legendos“? Kaip Jums atrodo, ar ji saugoma tinkamai?
Antanas Balkė: Gruodžio 6 dienos pavakarę man paskambino Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas V. Kuleckas (būtent jis ir parengė administracijos direktoriaus 2012-08-03 atsakymą į mano 2012-07-10 pareiškimą) ir pasiūlė nuvažiuoti į Viečiūnus (8 km. nuo Druskininkų) pasižiūrėti, kur sandėliuojama skulptūros „Legenda“ ir fontano dalys. Aš sutikau. Sandėlyje nėra apšvietimo, o buvo jau tamsu, todėl tinkamai apžiūrėti nebuvo sąlygų. Buvo matyti du pakuočių blokai, visiškai šviežiai apvynioti pakavimo plėvele (apvyniota, matyt, demonstravimui, nes ant pačios plėvelės visiškai nebuvo dulkių). Juose buvo sukrautos skulptūros granito dalys ir neapvyniotos keturios fontaną juosusios teraco dalys. Dvi iš jų suskaldytos – matyti trūkimai per vidurį (žr.nuotraukas). Beje, V. Kuleckas nenorėjo leisti atidengti įpakuotų blokų, bet argumentavau, kad tokiu atveju nepavyks nieko pamatyti ir užfiksuoti. Atplėšęs vieną pakuotę pamačiau ant padėklo sukrautas šešias apatinės dalies skulptūros detales ir keturis fontano apvado intarpus, ant kito padėklo buvo viršutinė skulptūros dalis. Dalys, sukrautos ant silikatinių plytų ir tašo, buvo sudėtos taip, kad atrodytų, jog tai neišardyta dalis. Plyšiai tarp detalių, jungčių neatitikimai ir briaunų aptrupėjimai rodo, kad tai tik imitacija, dėl kurios negalėjau iki galo apžiūrėti detalių, pamatyti ir kitą jų pusę. Kaip matyti nuotraukose, šios detalės ištepliotos raudono atspalvio dažais – matyt, jais aptaškyta per tuos penkis mėnesius, kai skulptūra buvo sandėliuojama greičiausiai nepridengta (jų žodžiais, saugoma…). Vienos viršutinės dalies detalės visai nėra. Deja, dėl blogo apšvietimo buvo sunku įvertinti, kiek skulptūrą ardant ir transportuojant subraižyti poliruoti granito paviršiai (šiaip poliruotas granitas dedamas tik ant švaraus medinio ar medžiaginio paviršiaus). Išvadas darausi tokias. Pirma, žala skulptūrai ją ardant ir transportuojant padaryta didelė. Net ir profesionaliai bandant tai padaryti (esant objektyviai būtinybei ir dalyvaujant autoriui), demontuoti be žalos neįmanoma, mat visa skulptūra sumontuota iš 22 dalių, kai kurios jų sujungtos metalo jungtimis. Jau nekalbu apie tai, kad viešosios aplinkos skulptūra apskritai yra nekilnojamas daiktas, neatsiejamas nuo konkrečios aplinkos. Tik Grūto parko variantas „įteisino“ galimybę kilnoti skulptūras. Antra, tas faktas, kad išardytą skulptūrą savivaldybės vadovai leido apžiūrėti tik po pusės metų nuo prašymo pateikimo ir tik Seimo nariui Nagliui Puteikiui padėjus, jau savaime iškalbingas ir daug pasakantis apie merą Ričardą Malinauską.
Trečia, Druskininkų mero pareiškime skelbiama: „Išgirdę, kad asmeninės naudos siekiantys veikėjai kelia sumaištį nepagrįstai kaltindami savivaldybę neteisėtais sprendimais, druskininkiečiai, pritariantys savivaldybės iniciatyvoms, paragino vietos bendruomenę išreikšti savivaldybei palaikymą. Lapkričio pabaigoje merą R. Malinauską pasiekė daugiau nei 600 druskininkiečių, pritariančių savivaldybės veiklai, palaikymo laiškai.“ Tiesos.lt redakcija, gavusi mero pareiškimą, iškart paprašė atsiųsti ir 600 druskininkiečių, kurie, pasak mero, pritarė jo sprendimui nugriauti Antano Balkės „Legendą“, laiškus. Deja, mums buvo atsiųsta tik nuotrauka, kurioje matyti pluoštelis laiškų su parašais. Padidinus vaizdą pasimatė, kad tai ne šimtai laiškų, o tik vienas tekstas, po kuriuo surinkti žmonių parašai. Dar daugiau: druskininkiečių laiškas iš esmės skiriasi nuo mero pareiškime pateikto jo atpasakojimo. Pasirodo, kad laiške druskininkiečiai pritaria vienai „pilietinei iniciatyvai“ – ant Nemuno kranto pastatyti „Lietuvos skydo“ skulptūrą, tačiau neturi jokio tikslo duoti atkirtį, kaip teigiama Druskininkų mero pareiškime, „asmeninės naudos siekiantiems veikėjams“.
Pašnekinę keletą šį kreipimąsi pasirašiusių druskininkiečių sužinojome, jog parašai po šiuo pačios savivaldybės parengtu laišku buvo rinkti gerokai anksčiau – spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, kai Druskininkų savivaldybės taryboje svarstant Tado Gutausko „Skydo“ investicinį projektą kai kuriems Tarybos nariams kilo klausimas: „O ką apie visa tai mano druskininkiečiai?…“.
Laišką pasirašę druskininkiečiai paliudijo ir tai, kad „miesto plėtrai“ pritariančių gyventojų parašų rinkimo vajus vyko daugiausia savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse įstaigose – mokyklose, Vandens parke ir kitur – žmonėms nė vienu žodeliu neužsimenant, jog pasirašydami jie pasisako ir už tai, kad meras buvo teisus nugriaudamas Antano Balkės „Legendą“.
Taigi kas ką klaidina? Ar per 160 laisvųjų menininkų, mokslininkų ir piliečių, pasirašiusių kreipimąsi į Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir raginančių atkurti sunaikintą skulptūrą, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, savo pranešime teigiantis, esą du dešimtmečius visiems akis badęs nuostolingas įrenginys buvo demontuotas teisėtai, šimtams druskininkiečių tokį demontavimą sveikinant.
Kadangi iš Druskininkų atsiųstame mero pranešime tvirtinama, jog „Mero R. Malinausko teigimu, savivaldybei, siekiančiai, kad Druskininkai būtų patrauklūs gyventi ir ilsėtis, rūpėjo ir nuolat rūpi išsaugoti miesto istorinį ir kultūrinį paveldą, kurorto veido savitumą“, norėtume perduoti tų pačių druskininkiečių klausimą ir prašymą: „Pone mere, ar galite atsakyti, kur dingo spalvingieji biuvetės Vilniaus alėjoje vitražai? Be jų Druskininkai liko nepalyginamai skurdesni…“
Kad jų būta – ir būta išties gražių – ir kad dabar jų nėra, matyti iš Antano Balkės nuotraukų. Kažin ar biuvetės vitražų autoriai (ar jų teisių paveldėtojai), pavyzdžiui, vienas garsiausių Lietuvoje vitražistų Kazys Morkūnas, kurio rankai priklauso net 7 vitražai iš penkiolikos, buvo bent informuoti, kas nutiko šiems jų kūriniams? Tiesos.lt redakcija, pakalbinusi K. Morkūną, sužinojo, jog apie jokias biuvetės vitražų rekonstrukcijas ar restauracijas menininkui nebuvo pranešta.
Atgimimo Legendos sunaikinimas Druskininkuose – simbolinis barbarybės veiksmas. Simbolinę reikšmę įgyja ir piliečių pasipriešinimas tokiai barbarybei. Kovoje dėl Atgimimo Legendos paaiškės, ar valdančiosios partijos vicepirmininko Ričardo Malinausko šiandien Druskininkuose diegiamas Grūtas – sovietinės savivalės, melo ir propagandos tradicija – taps ir visos Lietuvos tikrove.
Todėl labai svarbu, kaip apsispręs ir ką atsakys į menininkų, mokslininkų ir neabejingų piliečių laišką premjeras Algirdas Butkevičius. Svarbu, ar šiuo atveju laikysis vertybinių nuostatų kiti socialdemokratai.
Tiesos.lt bendradarbė Svetlana Martyniuk pasiteiravo, kaip vandališką partijos vicepirmininko Ričardo Malinausko elgesį vertina jo partijos draugai.
Seimo narys Gediminas Kirkilas: „Kaip aš vertinu faktą, kad Druskininkuose buvo nugriauta Antano Balkės skulptūra „Legenda“? Kaip žmogus, blogai vertinu. Bet visų šios istorijos aplinkybių nežinau. Paskambinkite rytoj iš ryto.“ Kitą dieną G. Kirkilas paprašė paskambinti dar vėliau, o skambinant vėliau jau nebekėlė telefono.
Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas: „Jei viskas būtų padaryta pagal atitinkamas taisykles: sušaukta komisija, surašytas aktas apie skulptūros būklę, pakviestas į posėdį jos autorius, konflikto, matyt, nebūtų. Rytoj (t. y. gruodžio 15 d.) pakalbėsiu su Ričardu Malinausku ir tik po to galėsiu pasakyti, kaip matau tos situacijos tolimesnę eigą.“ Kitą dieną A. Sakalas pareiškė: „Asmeniškai kalbėjausi su Ričardu Malinausku, jis nesijaučia pasielgęs neteisingai, pasakė, kad yra 800 šį sprendimą palaikančių druskininkiečių parašų ir meras nesiruošia nieko atsiprašinėti. Jis mano, kad nepasitenkinimą šiuo sprendimu organizuoja konservatoriai.“
Į 160 meno, mokslo žmonių ir neabejingų piliečių laišką atsiliepė premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė: „Dėkojame Jums ir visai menininkų grupei už išreikštą susirūpinimą dėl Druskininkuose susidariusios situacijos. Gautą viešą laišką perduosime Lietuvos socialdemokratų partijos valdybai. Artimiausiame LSDP valdybos posėdyje Druskininkų mero Ričardo Malinausko veiksmų, susijusių su skulptūra „Legenda“, klausimas bus sprendžiamas. Apie priimtus sprendimus Jus informuosime.“
Laukiame kartu su visais laiško signatarais.
Tiesos.lt redakcija
Tas, kas padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, tas padarė labai pavojingą nusikaltimą. Tas, kas slepia nusikaltimą, yra nusikaltėlis. Straipsnyje pakalbėsime tik apie labai pavojingus nusikaltimus valstybei. Neliesime korupcinių nusikaltimų ir kitokių, kurie taip pat dažnai yra slepiami.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) galimai slepia itin pavojingus nusikaltimus prieš valstybę. Skamba bjauriai ir griežtai. Tačiau tai yra teisybė. VSD seifuose guli informacija (gal jau sunaikinta) apie galimai priedangos įmonės neteisėtą veiklą, įtaką valstybės institucijoms, politinėms partijoms ir aukštiems valdininkams, apie Darbo partijos galimai neteisėtą finansavimą iš užsienio, apie asmenis, slaptai bendradarbiavusius su nusikalstama KGB organizacija.
Prieš pradedant argumentuoti noriu išsakyti savo nuomonę apie VSD. Noriu, kad visi žinotų mano požiūrį. Pirma. Esu įsitikinęs, kad VSD yra labai reikalingas mūsų valstybei. Pagrindinė jo paskirtis – laiku identifikuoti grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas neutralizuoti, aprūpinti valstybės vadovus informacija apie šalyje ir už jos ribų vykstančius procesus. Tai – itin svarbi ir reikalinga valstybei funkcija. Antra. Tikiu ir žinau, kad VSD dirba daug puikių specialistų ir tėvynės patriotų. Jie – jauni, energingi ir gerai išsilavinę. Pagarba jiems ir linkiu sėkmės darbe. Trečia. VSD didelę įtaką daro valstybininkai. Jie niekur nedingo. Užima svarbius postus. Jie sprendžia, kada ir ką sekti. Kada, kam ir kokią informaciją teikti. Rašydamas neigiamai apie VSD visada turiu omeny šią grupę, kuri yra visiškai degradavusi ir mąstymu, ir elgesiu. Ir tikrai yra ne Lietuvos patriotai.
Darbo partijos finansavimas. Prokuroras viešai paskelbė, kad nenustatė Darbo partijos finansavimo šaltinio. Todėl netyrė, kas ir kodėl finansavo Darbo partiją. LR Seimo komisija nesidomėjo Darbo partijos finansavimo šaltiniais. Ji pasitenkino prokuroro teigimu, kad šaltiniai nėra žinomi.
Tačiau Darbo partijos finansavimo šaltiniai užfiksuoti ir uždokumentuoti guli VSD seifuose. Jie yra žinomi. Taip pat yra žinoma, kas ir kokiu neteisėtu būdu pinigus vežė į Lietuvą. LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas VSD veiklos tyrimas atskleidė, kad Darbo partijos veiklą ir rinkiminę kampaniją galimai finansavo užsienis per ofšorines kompanijas. Apie tai ne kartą rašytą spaudoje, tačiau prokurorų ši informacija nesudomino.
Dideliais kiekiais nedeklaruotų pinigų įvežimas į Lietuvos valstybę yra nusikaltimas. Tas, kas nedeklaravo ir slaptai įvežė pinigus, padarė nusikaltimą. Pinigai – neapskaityti, neaiški jų kilmė. Kas gali paneigti, kad pinigai nėra uždirbti nusikalstamu būdu prekiaujant narkotikais, ginklais ar informacija? O gal tai labai pavojingas nusikaltimas valstybei? Užsienio valstybė per neaiškias kompanijas ir pinigų pervedinėjimo neteisėtas schemas finansuoja Lietuvos valstybėje oficialiai veikiančią politinę partiją? Užsienio valstybė per šią partiją nori daryti įtaką kitai šaliai ir tokiu būdu išlaikyti ją savo įtakos zonoje? Gali įvairiausių sąmokslo teorijų prisigalvoti, kai nėra atliktas tyrimas ir išsiaiškinta, kas ir kodėl finansavo politinę partiją.
Galima Rusijos priedangos įmonė Lietuvoje. LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė,kad Lietuvoje galimai veikė (gal veikia ir dabar) Rusijos priedangos įmonė. Jos vadovai ir darbuotojai galimai neteisėtai darė įtaką aukščiausiems valstybės vadovams, galimai dalyvavo mūsų vyriausybės formavime, galimai neteisėtai rinko konfidencialią informaciją apie valstybės strateginius objektus, galimai neteisėtai finansavo politines partijas ir atskirus jos narius, galimai šantažavo Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką a.a. A.Brazauską (privertė jį atsistatydinti) ir reikalavo, kad jis priimtų įmonei palankius sprendimus.
Komitetas atskleidė, kad galimai Lietuvoje veikianti Rusijos slaptųjų tarnybų priedangos įmonė veikė kartu su kai kuriais vadovaujančiais VSD asmenimis. Jie kartu galimai rengė veiksmų planus, derino juos tarpusavyje ir galimai prašė Maskvoje sėdinčių asmenų leidimo juos įgyvendinti.
Tai yra nusikaltimai. Ne paprasti, bet labai pavojingi valstybei nusikaltimai. Kodėl jie nėra ištirti? Kodėl VSD slepia informaciją apie šiuos galimus nusikaltimus? VSD dėjo visas pastangas, kad informacija apie Lietuvoje veikiančios galimai Rusijos žvalgybos priedangos įmonės veiklą ir įtaką valstybės procesams nesužinotų visuomenė. Analitines pažymas, sakyčiau, informacinius pranešimus, kuriuose informacija yra apibendrinta, saugumiečiai įslaptino aukščiausia slaptumo žyma – visiškai slaptai. Pagal įstatymą tokia žyma yra dedama tik tuo atveju, kai informacijos atskleidimas iškelia realią grėsmę žmogaus gyvybei arba valstybės reputacijai, dėl kurios ji patirtų milžiniškus nuostolius. Šiuo atveju grėsmė prarasti reputaciją ir patirti milžiniškus nuostolius iškyla tik galimai priedangos įmonei, Rusijos žvalgybai bei valstybininkams.
KGB agentai. Lietuva yra pripažinusi, kad KGB yra nusikalstama organizacija. Jeigu ji yra nusikalstama, tai visi su ja bendradarbiavę asmenys yra nusikaltėliai. Aišku, šiuo metu niekas nesiruošia sodinti į kalėjimą vien tik dėl to, kad asmuo slaptai bendradarbiavo su nusikalstama KGB organizacija. Tačiau išlieka didelis moralinis reikalavimas. Kaip galima patikėti mūsų nepriklausomos valstybės svarbius postus asmenims, kurie slaptai bendradarbiavo su KGB? Patikėti negalima. Niekas tam neprieštarauja. Mes privalome žinoti visus asmenis, kurie bendradarbiavo su nusikalstama KGB organizacija. Nerinkti jų į Seimą ir neleisti jiems užimti svarbius postus valstybėje.
Tačiau mūsų valstybės politikai griežtai gina ir saugo KGB agentus. Jie juos įslaptino ir padarė Lietuvos Respublikos valstybės paslaptimi. Tai padarė pažeisdami įstatymus. Apie įstatymų pažeidimą rašiau straipsnyje „Ką slepia valstybės paslaptys?“.
KGB agentų bylos yra saugomos VSD seifuose. Jų atskleidimas gresia baudžiamąja byla. Tas, kas atskleis neteisėtai įslaptintą ir valstybės paslaptimi padarytą informaciją, tas bus ilgiems metams uždarytas į kalėjimą ir turės didelių nemalonumų. Kodėl laisvos, nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamentas saugoja nusikalstamos KGB organizacijos paslaptis?
Nusikaltimo slėpimas yra nusikaltimas. Labai pavojingo nusikaltimo valstybei slėpimas yra Tėvynės išdavystė.
Kastytis Braziulis, naujienų portalas Alfa.lt
Autorius – buvęs Lietuvos kontržvalgybos pareigūnas, atleistas iš VSD kartu su Vytautu Damuliu dėl liudijimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui apie nusikalstamą VSD vadovų veiklą.
