Vytauto Pociūno žūties metinės šeštą kartą buvo paminėtos Simono Daukanto aikštėje

Rugpjūčio 23-iosios vidudienį Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas surengė šeštųjų pulkininko Vytauto Pociūno žūties metinių paminėjimą.

Kaip kasmet piliečiai susirinko į S. Daukanto aikštę pagerbti Breste žuvusio ir po mirties valdžios apšmeižto Lietuvos karininko.

Subtilūs Druskininkų džiazo atlikėjai Linas Bankauskas, Tomas Čiukauskas ir Lukas Zinkevičius pulkininko atminimui sugrojo devynias M. K. Čiurlionio pjeses. Renginio dalyviai, tarp kurių buvo žuvusiojo artimieji, disidentė Nijolė Sadūnaitė, profesorius Vytautas Landsbergis, generolas Jonas Kronkaitis, Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Saulius Stoma, tylėdami priminė valdžios pareigūnams, kad ištirti Vytauto Pociūno žūtį yra Lietuvos valstybės garbės reikalas.

Jau šeštą kartą piliečių rengtas minėjimas šiemet susidūrė su netikėtomis kliūtimis. Krašto apsaugos ministerijai priklausanti Karininkų romovė, kaip ir kasmet pažadėjusi patalkinti renginiui garso aparatūra, savo pažado netesėjo. Tad renginio dalyviams teko klausytis muzikos, žiedu apsupus atlikėjus.

Visuomenininkai paminėjo šeštąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines (A. Rasakevičiaus nuotrauka)

Pirmą kartą per šešetą metų Vytautui Pociūnui skirtą renginį mėgino sužlugdyti aikštėje pasirodę policininkai, Prezidentūros apsaugos darbuotojai ir ūkvedys, atkakliai reikalavę, kad džiazo muzikantai pasitrauktų nuo Prezidentūros. Į rengėjų aiškinimus, kad pulkininko atminimui kasmet muzikuojama toje pačioje vietoje, kad ir pernai renginys vykęs čia, buvo griežtai atsakyta: „pernai buvo pernai, o šiemet yra šiemet“. Tik Prezidentūros apsaugos darbuotojams ir ūkvedžiui parodžius raštišką Vilniaus miesto savivaldybės duotą pažymėjimą dėl renginio vietos suderinimo ir Prezidentūros kanclerio raštą, pareigūnai liovėsi muzikavimui trukdę.

Pirmą kartą per šešetą metų Vytautui Pociūnui skirtą renginį mėgino sužlugdyti aikštėje pasirodę policininkai, Prezidentūros apsaugos darbuotojai ir ūkvedys, atkakliai reikalavę, kad džiazo muzikantai pasitrauktų nuo Prezidentūros

YouTube Preview Image

Interviu: Kas šiuo metu žinoma dėl V. Pociūno žūties tyrimo?

Prezidentūra: Garliavos mergaitės sveikatos būklė nėra sunki

Pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyviai pagaliau sulaukė Prezidento Kanceliarijos pranešimo, kad prieš tris mėnesius iš gimtųjų namų Garliavoje prievarta išvežtos mergaitės sveikatos būklė nėra sunki.

S. Daukanto aikštėje Vilniuje budintys piliečiai nuo šių metų liepos 31-osios kasdien laiškais ragino Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę išgirsti Lietuvos pediatrų prašymą ir leisti jiems susipažinti su Garliavos mergaitės sveikatos būkle.

Rugpjūčio 21 dieną, Prezidento Kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Bogušienė piliečiams raštu pranešė, kad Prezidentūra apie mergaitės sveikatą pasiteiravo Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri „paneigė teiginius apie sunkią jos būklę“.

Kokie medikai su mergaitės sveikata susipažino ir kokie ministerijos pareigūnai apie ją Prezidentūrą informavo, piliečiams nebuvo pranešta. Jiems taip pat liko nepaaiškinta, kodėl prieš tris mėnesius gimtuosiuose namuose geros sveikatos buvusi mergaitė šiuo metu yra „nesunkios sveikatos būklės“.

Piliečiai primena Prezidentei jos pareigas, reikalauja atskleisti smurto Garliavoje rengėjus ir pasirūpinti mergaitės likimu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (Ruslano Kondratjevo nuotrauka)

Rugpjūčio 14-ąją sulaukę keisto Prezidento Kanceliarijos rašto, Pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyviai nuo šiol kasdien laišku Respublikos Prezidentei primins jos pareigas, ragins pasirūpinti Garliavos mergaitės likimu ir reikalaus atskleisti smurto Garliavoje organizatorius. Visi, norintys pasirašyti laišką Prezidentei, gali tai padaryti atėję į Simono Daukanto aikštę Vilniuje.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei                                        2012 m. rugpjūčio 20 d.
Poniai Daliai Grybauskaitei

Gerbiamoji Ponia Prezidente,

Nuo šių metų liepos 31-osios mes, pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyviai, kasdien teikiame Jums laišką, kviesdami pasirūpinti, kad Jums pavaldus Valstybės saugumo departamentas leistų Lietuvos vaikų gydytojams susipažinti su Garliavos mergaitės, gegužės 17-ąją prievarta išvežtos iš gimtųjų namų, sveikatos būkle.

Nuo rugpjūčio 1-osios kiekvieną dieną kreipiamės į Jus ir antruoju laišku, ragindami išsiaiškinti ir pasakyti visuomenei, kas įsakė 240 policininkų gegužės 17-osios rytą šturmuoti Garliavos gyvenvietę, kas davė leidimą prieš taikius gyventojus naudoti dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias smurto priemones, kurie politikai apie tokį įsakymą iš anksto žinojo ir jam pritarė.

Nuo rugpjūčio 8-osios kasdien teikiame Jums ir trečiąjį laišką, kuriuo raginame Jus imtis visų priemonių, kad Garliavos mergaitė, prokuratūros iškeltoje baudžiamojoje byloje minima kaip pedofilijos auka, nebūtų valdžios baudžiama totalia socialine izoliacija, kad jai būtų leista nors telefonu ar internetu bendrauti su ją užauginusiais seneliais ir bendraamžiais draugais.

Rugpjūčio 14-ąją mus pasiekė Lietuvos Prezidento Kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos ponios Astos Bogušienės pasirašytas atsiliepimas į Jums rašytus laiškus. Šiame atsiliepime pranešama, kad su Jums adresuotais laiškais kažkieno „yra susipažinta“.

Su mūsų laiškais susipažinę mums nežinomi Prezidentūros darbuotojai teigia, kad Jūs negalite „jokia forma kištis į tyrimo eigą ir nurodinėti, kokie sprendimai turi būti priimti“, kad „bet koks nustatytus įgaliojimus viršijantis kišimasis į kitų valdžios institucijų veiklą laikytinas antikonstituciniu veiksmu“.

Visiškai pritariame šiems ponios Astos Bogušienės pasirašytame rašte išsakytiems teiginiams. Kartu pastebime, kad mes niekada neraginome Jūsų kištis į vieno ar kito tyrimo eigą ir taip atlikti antikonstitucinį veiksmą. Priešingai, mes kvietėme ir kviečiame Jus vykdyti tautai duotą valstybės vadovės priesaiką – „būti ištikimai Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisinga“.

Primename Jums, kad Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento įstatymo pirmasis straipsnis skelbia, kad VSD yra ne tik Seimui, bet ir „Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija“. Antrasis šio įstatymo straipsnis nurodo, kad VSD veikla yra grindžiama „teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo“ principu. Taigi Jus, valstybės vadovę, įstatymas įpareigoja rūpintis, kad VSD gerbtų žmogaus teises ir laisves, kad jo veikla būtų teisėta. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo ketvirtasis straipsnis teigia, kad generalinis prokuroras visų pirma „už prokuratūros veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui“. Taigi įstatymas įpareigoja Jus rūpintis ir šios institucijos veiklos teisėtumu.

Taip pat primename, kad Jums prieš porą mėnesių buvo įteiktos Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti išvados. Net trys jas pasirašę Komisijos nariai teisininkai – Kazimieras Motieka, Liudvikas Narcizas Rasimas ir Zita Šličytė – yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai. Komisijos išvadose teigiama, kad valdžios surengtas smurto aktas Garliavoje pažeidė ne vieną Konstitucijos straipsnį, kad tokiu smurtu „buvo pasikėsinta į Konstitucinę santvarką“.

Esame įsitikinę: ištikimybę Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai prisiekęs aukščiausias valstybės pareigūnas privalo reaguoti į šalies konstitucinei santvarkai, piliečių teisėms ir laisvėms grėsmę keliančius smurtinius valdžios veiksmus. Viešai įvertinti Garliavoje valdžios surengtą smurto aktą Jus įpareigoja Konstitucija ir įstatymai.

Todėl dar kartą kreipiamės į Jus ir raginame: pasirūpinkite, kad kuo greičiau Jums atskaitingos institucijos išsiaiškintų, kas įsakė imtis smurto Garliavoje, ir apie tai praneškite piliečiams.

Pasirūpinkite, kad Jums atskaitingas Valstybės saugumo departamentas leistų su iš gimtųjų namų prievarta išvežtos Garliavos mergaitės būkle susipažinti kompetentingiems Lietuvos pediatrams.

Pasirūpinkite, kad Jums atskaitingas VSD liautųsi kankinęs mažą vaiką – nutrauktų jo totalią socialinę izoliaciją ir leistų jam bendrauti su seneliais bei bendraamžiais draugais.

Nėra nei civilizuota, nei žmoniška, nei teisėta smurtaujant prieš artimuosius, naudojant brutalią fizinę prievartą išplėšti mažą mergaitę, baudžiamojoje byloje minimą pedofilijos auką, iš gimtosios aplinkos, daugiau nei tris mėnesius bausti ją totalia socialine izoliacija ir neleisti su jos sveikatos būkle susipažinti medikams.

Pagarbiai,

pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyviai

Joana Noreikaitė
Justas Subačius
Leonas Merkevičius
Andrius Sudikas
Regina Lisauskaitė
Darius Kaminskas
Jaroslavas Vabalis
Aurelija Babenskienė
Jolita Radčenkienė
Romas Radzevičius
Naglis Puteikis
Dalia Šešelgienė
Algimantas Končius bei kiti

Ar Jūs įsakėte smurtauti Garliavoje? – klausia piliečiai ministro A. Meliano

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas ("Vakarų ekspreso" nuotrauka)

Prezidentūros paskatinti pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyviai nuo šiol kasdien teiks ministrui A. Melianui tokio turinio laišką. Visi, norintys jį pasirašyti, gali tai padaryti atėję į Simono Daukanto aikštę Vilniuje.

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui                                2012 m. rugpjūčio 20 d.
Ponui Artūrui Melianui

Pone Ministre,

Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarija šių metų rugpjūčio 14 dieną mums raštu pranešė, kad Prezidentei skirtą mūsų raginimą išsiaiškinti ir visuomenei atsakyti, kas įsakė smurtauti prieš taikius piliečius gegužės 17-ąją Garliavoje, Prezidentūra persiuntė Jums. Prezidentūros teigimu, šis klausimas „pagal kompetenciją priklauso Vidaus reikalų ministrui“.

Taigi raginame Jus, pone Ministre, atidėti pradėtus Seimo rinkimų kampanijos darbus, sukaupti pilietinę drąsą ir atsakyti piliečiams:

ar Jūs asmeniškai įsakėte šių metų gegužės 17-osios rytą 240 policininkų šturmuoti Garliavos gyvenvietę,

ar Jūs leidote šturmo metu prieš taikius žmones naudoti dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias smurto priemones,

ar apie rengiamą smurto aktą Garliavoje Jūs informavote Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Seimo vicepirmininką Algį Čapliką, Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę,

ar Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkė, Seimo vicepirmininkas, Respublikos Prezidentė pritarė rengiamam smurto aktui,

kokie kiti politikai ir valstybės pareigūnai žinojo apie rengiamą smurto aktą ir jam pritarė?

Jeigu Garliavos šturmas vyko ne Jums įsakius, nurodykite, kas tokį įsakymą davė.

Taip pat norėtume žinoti, kas Jums iki šiol neleido atskleisti piliečiams Garliavos smurto akto aplinkybių.

Pagarbiai,

Pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyviai

Joana Noreikaitė
Justas Subačius
Jolita Radčenkienė
Darius Kaminskas
Romas Radzevičius
Andrius Sudikas
Regina Lisauskaitė
Aurelija Babenskienė

Leonas Merkevičius

Naglis Puteikis bei kiti

Minimas Lietuvos laisvės lygos surengto pirmojo viešo mitingo 25-metis

Laisvę branginantys piliečiai kviečiami rugpjūčio 23 dieną, ketvirtadienį, Vilniuje paminėti Lietuvos laisvės lygos prie Adomo Mickevičiaus paminklo surengto pirmojo viešo mitingo 25-ąsias metines 

11.00–15.30 val. vyks forumas „Tiesos sakymas griaunant blogio imperiją“ Seimo
Konferencijų salėje (Gedimino pr. 53, Seimo III rūmai).

15.40–16.15 val. bus atidarytos parodos „Gulagas. Vieno lagerio istorija“
ir „Kelio į laisvę pradžia – prie A.Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d.“
Seimo II rūmų fojė.

17.00 val. – Šv. Mišios Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

18.00–19.00 val. vyks eitynės nuo Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios iki Adomo Mickevičiaus paminklo

19.00 val. – 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas bus minimas prie Adomo Mickevičiaus
paminklo

Piliečiai kviečiami paminėti pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines

Pulkininkas Vytautas Pociūnas

Vytauto Pociūno žūties metinės tradiciškai bus minimos Simono Daukanto aikštėje

Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šių metų rugpjūčio 23 dieną, ketvirdatienį, 12 valandą, S. Daukanto aikštėje Vilniuje kviečia paminėti šeštąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.

2006-ųjų rugpjūčio 23-iąją Breste žuvusio Vytauto Pociūno mirties aplinkybės bei jo pomirtinio šmeižto kampanijos priežastys iki šiol vis dar lieka Lietuvos teisėsaugos neištirtos.

Todėl savo valstybei neabejingi piliečiai jau šeštą kartą kviečiami susirinkti Vilniaus Simono Daukanto aikštėje ir priminti atsakingoms valdžios institucijoms, kad iki galo ištirti pulkininko Vytauto Pociūno žūtį yra Lietuvos garbės reikalas.

Minint šeštąsias Vytauto Pociūno žūties metines prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros programą „Čiurlionis kitaiP“ atliks Druskininkų džiazo kolektyvo nariai: Linas Bankauskas (aranžuotojas ir gitaristas), Tomas Čiukauskas (tenorinis saksofonas) ir Briuselio karališkosios konservatorijos bakalauras Lukas Zinkevičius (gitara).

Pulkininko Vytauto Pociūno atminimui skambės devynios pjesės: preliudas Fis-dur „Viešpaties angelas“, preliudas H-Dur „Svajonėlė“, preliudas F/a-moll, preliudas b-moll (paskyrimas Moravskai), preliudas h-moll, Dainelė es-moll, preliudas g-moll, Styginių kvarteto tema c-moll, fis-moll ekspromto temos citata ir improvizacija liaudies dainos „Tu mano seserėle“ motyvais.

Skulptorė Joana Noreikaitė – Daukanto aikštės balsas: liudykime!

Skulptorė Joana Noreikaitė

Prabėgo jau trečias mėnuo nuo įsimintinų gegužės 17-osios įvykių Garliavoje, kai žinoma skulptorė Joana Noreikaitė diena iš dienos, nuo ryto iki vakaro, su ištikimiausiais bičiuliais budi Simono Daukanto aikštėje Vilniuje – naujausių Lietuvos laikų tautos agoroje – ir savo kasdieniu buvimu, savo žodžiu liudija: Lietuvos visuomenė trokšta tiesos, ji nesiruošia pasiduoti ir nutilti. Bernardinai savo skaitytojams siūlo pokalbį su „aikštės siela“ vadinama menininke Joana Noreikaite.

Kodėl Jūs, žinoma skulptorė, metusi savo darbus, nuo gegužės 17-osios kasdien budite Daukanto aikštėje?

Apmaudas dėl daugelio dalykų, kurie vyksta Lietuvoje, kaupėsi jau seniai. Labiausiai skaudino valdžios arogancija, nenoras kalbėtis, išklausyti, tas neklystamumas, nebaudžiamumas.

Gegužės 17-osios rytą pasijutau pažeminta, tarsi išprievartauta. Valstybės vardu buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas, kuriam nėra jokio pateisinimo. Niekas man neįrodys, kad dviem šimtams keturiasdešimt policininkų užpuolus Garliavą, mažos mergaitės atžvilgiu buvo pasielgta teisėtai ir teisingai. Valdžios veidmainystė atsivėrė visu „gražumu“. Nukrito visos kaukės ir veideliai liko basi ir bejėgiai prieš savo slaptą šeimininką – jam pakluso Prezidentė, Seimas, teismai ir kitos institucijos.

Tą dieną patyriau šoką, kuris nepaleidžia iki dabar. Apsisprendžiau, kad tokioms valdžios patyčioms iš žmonių privalau priešintis, privalau budėti, todėl esu čia ir būsiu tiek, kiek reikės.

Ką tokia pilietine akcija jūs su ištikimiausiais Daukanto aikštės bičiuliais norite pasakyti? Kokia tokios akcijos prasmė?

Mes čia esame kaip sąžinės priekaištas. Stebime, laukiame ir kasdien reikalaujame: TIE-SOS! Anksčiau ar vėliau stogas, paramstytas melo pagaliukais, grius ir priplos visus po juo pasislėpusius. Tegul nemano, kad mes užmiršime mergaitės ir kiekvieno mūsų paniekinimą. Kas tie visi pasaulio turtai ir galios teikiami malonumai prieš vieno vaiko karčią ašarą?!.

Ir ko jūs konkrečiai siekiate? Juk tikrai atsirastų tokių, kurie čia jums pasakytų: juk mergaitė dabar su motina?… Motina, kad ir kokia ji būtų, kur kas geriau negu globėja… Juk teisių turi ne tik vaikai, bet ir jų motinos – tegul ir padariusios gyvenime klaidų…

Sutinku, bet… Juk motina yra nepalyginamai daugiau negu gimdytoja… Taip, žinoma, ir motinos turi teisių, bet jos neturi jokios teisės išplėšti vaiko iš jam savos, artimos, jį užauginusios aplinkos pagal savo įgeidį ar įtakingų šešėlyje gyvenančių žmonių įsakymą… Taip, gyvenime būna visokių aplinkybių, tačiau negalima ateiti ir jėga, smurtu, pasitelkus kaukėtų, dujomis ir elektra ginkluotų vyrų būrį, išplėšti klykiančio vaiko iš namų, kuriuose jis visą gyvenimą augo… Tai nežmoniška, tai barbariška. Juk net teismo sprendimas buvo įpareigojęs motiną per tam tikrą laiką savo dukrą prisijaukinti, prisipratinti, kad ši be jokios prievartos, savo noru eitų kartu su ja. Pagaliau vaiko teisių tarnybos darbuotojai turėjo išmokyti motiną bendrauti su vaiku be prievartos, be fiziškai stipraus advokato ir apsauginių fizinės pagalbos. Ji turėjo išmokti elgtis su vaiku kaip tikra mama. Mama, kuri į išsigandusio vaiko klyksmą atsako ne riksmu „ŠŠŠaaa!“, o su meile ir rūpesčiu…

Ir nemanykite, kad mums rūpi tik vieno vaiko likimas. Lietuvoje tos pačios valdžios duomenimis mokyklų nelanko 3318 vaikų… Suprantu, kad dauguma jų su tėvais kur nors užsieniuose, bet juk gali būti ir nežinia kur… Kodėl jų neieškoma? Juk jei išgelbėsime vieną vaiką, išgelbėsime visą pasaulį.

Man daug dėl ko skauda širdį… Labai daug neteisingumo, valdžios ir pareigūnų abejingumo istorijų išgirstu būdama čia, aikštėje… Dauguma jas pasakojančių pradeda ir baigia savo kalbą skausmingu atodūsiu: kam galiu apie visa tai papasakoti? niekas manęs nenori išklausyti…

Aš jau nekalbu apie nusikalstamus dalykus: neištirta Vytauto Pociūno žūties byla, neišaiškinta ir Gintaro Beresnevičiaus mirtis policijos automobilio bagažinėje, nepasmerktas ir nežmoniškas policininkų elgesys su 73 metų Agota Ramanauskiene…
Kiek daug Lietuvoje nepagarbos žmogui. Daug tylos apie pačius svarbiausius dalykus, kai tauta emigruoja, žudosi, yra praradusi viltį, pasitikėjimą savimi… Ir kiek daug triukšmo, tuštybės, kiek spalvotų „sėkmingo“ gyvenimo imitacijų laikraščiuose ir televizijoje… Man, kaip menininkei, gaila, kad mūsų kūrybingi, talentingi, darbštūs žmonės skiria tiek daug jėgų ir išteklių ne kūrybai, kad yra net skatinami ne gyventi pašaukimu, ne kurti, o atrodyti… Ir vartoti, be perstojo tik vartoti…

Iš kur kyla jūsų kasdienė stiprybė? Tikėjimas, kad tai, ką diena iš dienos darote, nors, atrodo, niekas nuo to nesikeičia, yra prasminga? Gal verčiau, kaip daugelis sau tyliai sako, užsiimtumėte savo kasdieniais reikalais, savo kūryba?

Toks charakteris. Man nepriimtinas lietuviškasis „aukos“ – aplinkybių ar valdžios – sindromas. Nepriimtinas tas savęs nuvertinimas, savęs negerbimas, kai leidžiame kitam mums į akis sakyti netiesą, kai užuot gynę tiesą ir teisingumą, prisitaikėliškai tylime…
Žinoma, stiprybės teikia ir įsitikinimas, kad tiesa tikrai mūsų pusėje. Negerbčiau savęs, jeigu pasitraukčiau neišnaudojusi visų galimybių ją paliudyti.

Patys pagalvokite – kokia prasmė man būti dirbtuvėje, kai žinau, kad kažkur lėtai, niekšiškai trinama vaiko atmintis, žlugdoma jo asmenybė? Sakysite – aš fantazuoju? Jei taip, tuomet atsakykite man: kodėl mergaitė tris mėnesius slepiama? Kodėl su jos sveikatos būkle Valstybės saugumo departamentas neleidžia susipažinti to prašantiems garsiems Lietuvos pediatrams? Kodėl net artimiausiems žmonėms – mergaitę auginusiems seneliams, jos artimiesiems – neleidžiama pamatyti neretušuoto „gražaus ir laimingo“ mergaitės naujojo gyvenimo, išgirsti jos balsą? Galų gale – bent skype‘u ar telefonu su ja pabendrauti? Juk totali mažo vaiko socialinė izoliacija yra nusikaltimas. Kodėl taip žiauriai valdžia baudžia prokuratūros iškeltoje byloje minimą pedofilijos auką? Jau dvi savaites mes kasdien to raštu klausiame Prezidentės, bet ji tyli.

Tolima vaikystė tolimame Krasnojarsko krašte (Asmeninio albumo nuotr.)

Kas jus labiausiai palaiko: artimieji, draugai, Daukanto aikštės bičiuliai?

Palaiko žmonės, diena iš dienos ar tik tada, kai gali, ateinantys į aikštę. Taip, čia jau susikūrė Daukanto aikštės bendruomenė iš visos Lietuvos. Tarp mūsų žinomi mokslininkai, menininkai. Už mūsų tūkstančiai. Tai kas kad ne visi gali lankytis aikštėje. Labai džiugina jauni žmonės, jų drąsa, jų ryžtas – jie jau kitokie nei jų tėvų karta. Ir tai pagrįstai teikia vilties.

Ką jūs asmeniškai atradote čia, Daukanto aikštėje?

Daug jautrių, gražių žmonių, kuriuos vienija neapsimestinis rūpestis dėl Lietuvos ateities, kurie pasiryžę aukoti ir aukotis. Kartu mes galime neįtikėtinai daug. Kviečiu visus ir kiekvieną nepasiduoti smurtui, melui, priešintis Lietuvos žmonių žeminimui, liudyti viltį.

Kalbino ir interviu parengė Ramutė Bingelienė

Skelbiama iš www.bernardinai.lt

Kunigo Roberto Grigo laiškas ir eilėraštis Deimantei

Kunigas Robertas Grigas (Eriko Ovčarenko nuotrauka)

Miela Deimante,

čia Tau rašo kunigas Robertas. Aplankydavau Tave senelių namuose Klonio gatvėje, gėrėme arbatą Jūsų jaukioje svetainėje kartu su teta Neringa ir Tavo draugais. Dar tebesaugau tą violetinių gėlių puokštę, kurią įteikei po vieno renginio Jūsų kiemo scenoje. Visada gera Tave prisiminti – Tavo šypseną, draugiškumą ir grojimą dūdele. Tu iš tiesų labai gerai groji ir esi šauni mergaitė, Deimante .

Noriu Tavęs atsiprašyti už visus tuos žmones, kurie suteikė skausmo Tau ir Tau artimiems žmonėms. Galbūt ir dabar Tau būna sunku, kad negali bendrauti su seneliais, su teta ir visais draugais, su kuriais norėtum būti. Jei kartais būtų labai liūdna, prisimink visus gerus žmones, kurie Tave myli. Prisimink gerus žmonių veidus, šypsenas, Tau sakytus gerus žodžius. Visus gerus ir džiaugsmingus įvykius, kuriuos patyrei. Tegul tai padeda Tau pakelti sunkumus ir liūdesį.

Jei gautum knygą „Žiedų valdovas“, paskaityk ją, tikrai nenusivilsi (yra ir trys filmai pagal šią knygą). Atrasi ten daug dalykų, panašių į Tavo gyvenimą – ir gerą pabaigą. Vienas iš mažų tos knygos veikėjų didelių sunkumų metu guodžiasi mintimi: „Pasaulyje yra gėrio. Ir dėl to verta kautis“.

Prašau Tau, Deimante, Dievo pagalbos ištverti visus sunkumus. Būk stipri, kaip ir Tavo šeima, kaip stipri yra sąžiningoji lietuvių tautos dalis. Tegloboja Tave Dievo Motina Marija, kurios ženklą, kaip apsaugą, Tu visuomet nešiojai ant kaklo.

Su gerais linkėjimais ir malda –

kun. Robertas Grigas

Vilniaus g. 9-6, Kaunas

caritas@lcn.lt

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

                                       „Pasaulis nevertas nekalto vaiko ašaros“ (Fiodoras Dostojevskis)

Rasūnas (kun. Robertas Grigas)

Mergaitės ašara

Aš padėjau
Ant svarstyklių
Mažos Deimantės mažą ašarą –
Ir prezidentės aptakius kalbėjimus –
Nusvėrė ašara kaip usnies pūką juos.

Ir aš padėjau
Ant svarstyklių
Mažos mergaitės nevilties riksmą –
Ir seimo, teisdarių, ir paragrafų užkalbėjimus –
Nusvėrė ašara kaip pelenus, išsklaidė vėjuose.

Ir aš padėjau
Ant svarstyklių
Mažo vaiko bejėgystę, išgąstį ir siaubą –
Taip pat Olimpo sportininkų auksus, sidabrus ir bronzas –
Ir tyro vaiko nuoskauda atsvėrė juos kaip dulkes.

Mergaitės ašaroje buvo Lietuva.
O kalbose, teismuose ir saliutuose –
Tiktai išdavęs vaiką NIEKAS. Tuštuma.

 

Kaunas, 2012 08 17
(trys mėnesiai nuo valdžios smurto akto Garliavoje)