Šarūnas Navickis: Vienybės kryptimi

Kelios Lietuvos partijos bei judėjimai, kurių pavadinimuose daug kartų įvairiais linksniais kartojasi žodžiai „Lietuva“ ir „teisingumas“ parodė iniciatyvą ir viešai pristatė ne tik Apskrito stalo idėją, bet vaizdžiai kalbant ir patį stalą. Pasirodo, toks dalykas yra ir veikia jau ne viena diena. Dabar jo organizatorių teikimu, jis tampa atviras visoms organizuotoms politinėms jėgos, besirūpinančioms Lietuvos ateitimi – tiesa, kiek galiu suprasti, sisteminėmis besiskelbiančios partijos čia nebūtų laukiamos. Vadinasi, tam tikrais filtrais pasirūpinta. Ir gerai.

Man, kaip žmogui, visiškai neseniai paskelbusiam viešą Kreipimąsi į antisisteminių partijų lyderius, tai išties džiugi žinia. Aš ir džiaugiuosi. Tačiau viena kregždė dar ne pavasaris.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ pranešime skelbiama, kad šis susivienijimas „pripažindamas tautos tikslus yra pasiryžęs vykdyti ir jos valią – siekti vieno antisisteminių jėgų Nacionalinio sąrašo.“

Akivaizdu, kad tai pats tikriausias kvietimas vienytis, siekiant bendrų tikslų. Žingsnis žengtas ir tikriausiai nereikia stebėtis, jog jį pirmieji žengė būtent tie, kurie turi daugiau politinės patirties, o gal ir strateginės nuovokos. Kita vertus, tai kaip tik ta „trečioji jėga“, kuri viešojoje erdvėje yra mažiausiai išgarsinta ir tarp rinkėjų galbūt mažiausiai žinoma bei atpažįstama.

Kiti du potencialūs bei tikėtini sąjungininkai yra pagarsinti kur kas labiau, ir tai paradoksaliu būdu veikia tiek už, tiek ir prieš juos – kalbu tiek apie „Lietuvos sąrašą“, tiek ir apie „Drąsos kelią“, sąmoningai vengdamas konkrečių pavardžių. Darau tai visų pirma todėl, kad kai imama kalbėti apie „autorines teises“ ar juo labiau „privatizuoti“ teisę į laisvės siekį, į vienybę ar monopolizuoti tiesą – susipriešinimas tampa užprogramuotas, o visos minėtosios sąvokos netrunka išvirsti savo priešingybėmis. Tada jau nei laisvės, nei vienybės, nei tiesos…

Taigi abu pastarieji politiniai dariniai, iš kurių vienas jau yra registruotas kaip partija, o kitas – gal ir be reikalo – tokiu tampa, visuomenėje yra žinomi daug plačiau ir tas žinomumas gali paradoksaliai tapti kliūtimi vienijimuisi. Reikalas tas, kad žinomumas, kad ir koks tuščias jis kartais būtų, neretam gerokai susuka galvą ir ambicijos beregint praauga ir kilnius pirminius tikslus, ir sveiką nuovoką. Tačiau yra vilčių, kad šįsyk ta grėsmė bus ne tik identifikuota, bet ir įveikta. Na, bent jau tokių požymių yra.

Žinoma, nereikia pamiršti ir priešinančių veiksnių, kuriais itin meistriškai naudojasi vienybei priešiškos jėgos. Visų pirma tai nesveikas ir, beje, melagingas tvirtinimas, kad Neringa Venckienė – tai neišsilavinusių prasčiokų karalienė iš provincialios Garliavos. Leiskite paklausti – o kuo iš skiriasi koks nors aukštų valstybės tarnautojų apgyventas Vilniaus priemiestis, kur nors pakeliui į Nemenčinę (nežinantiems – ten susitelkusi tiek valstybinė, tiek privati sostinės grietinėlė), nuo Kauno priemiesčio Garliavos? Gal ten gyvenančių intelekto koeficientas savaime didesnis ar gal aukštesnės moralinės nuostatos? Taigi kaltinimas provincialumu paprasčiausiai neišlaiko kritikos ir yra skirtas kiršinimui.

 Žinoma, būtų visai neprošal, jei Lietuvos žmonės turėtų progos iš pirmų lūpų įsitikinti, kad politike tampanti Neringa Venckienė iš tos moters, kurią tie patys žmonės pasiaukojamai gynė, tampa ta, kuri suvokia, kad dabar jau jai reikės būti tautos interesų gynėja. Atstovavimas rinkėjui yra ne visai tas pats, kas skriaudžiamos mergaitės gelbėjimas ir jei Neringa Venckienė tai supranta, tikrai nekenktų, jei išsakytų viešai. Taip jos kritikams būtų ištrauktas dar vienas nuodingas dantis, kuris dabar vis paleidžiamas į darbą. Kita vertus, iš jos pusės tokio pareiškimo irgi dar nebuvo.

Kaip elgsis Darius Kuolys prognozuoti sunkiausia, bent jau man. Galiu tik tikėtis. Jo pilotažas atrodo pakankamai aukštas ir tai taip pat jam gal daugiau kenkia, nei padeda. Tiek visos iki šiol eitos pareigos, tiek jų finansavimo šaltiniai šiandien yra paskalų objektas – ir neabejotinai toks bus, kol pats Darius Kuolys to viešai nepaaiškins. To irgi nėra padaryta. Tikėkimės, dar bus.

Tačiau galimas ir juodesnis scenarijus. Kiršintojai pasirodys išradingesni nei šiandien nujaučiame, ambicijos užgoš sveiką protą, „geradėjai – patarėjai“ prikalbės panegirikų iš serijos „o kam mums jungtis su tais ir anais – juk tik mes vieni esame tikrieji Lietuvos gelbėtojai ar Tie-sos rašytojai“ ir vietoje techninių klausimų svarstymo, pvz., kokiu principu sudarinėti bendrą sąrašą ir kaip elgtis vienmandatėse apygardose, teks liūdnai konstatuoti, kad mūsų širdyse taip ir nepražysta nei „meilė Lietuvos“, nei Vienybė, o Tautišką giesmę giedame tik lūpomis, o ne širdimi.

Tada tiems, kas iki galo nepasiduos kiršinimui, per ateinančius rinkimus gali belikti sunkus ir rizikingas save išsikėlusio vienmandatininko kelias, tikintis, kad rinkėjas pasirodys kilnesnis ir įžvalgesnis už formalius ir neformalius politinių judėjimų lyderius.

Tačiau nebėkime pirma traukinio. Artimiausias Apskritas stalas, kiek žinau, po mažiau nei savaitės – tikėkimės, kad prie jo susirinks visi tie, kurių nuovokos ir įžvalgumo tikimasi ir į kuriuos dedama daug vilčių.

Dočio skiltis. Programinis Dokumentas

Pastaruoju metuAikštės žiniasvis dažniau pasiekia keisti dokumentai slėpiningų šaltinių. Vakar pavakarę vienos senamiesčio smuklės rūsiukyje po trijų bokalų baltojo alaus Dočys buvo priverstas trumpam pakilti nuo stalo. Grįžęs greta nugerto ketvirtojo bokalo atrado du lapu su mįslingu tekstu. Skubiai atlikęs analitinius tyrimus, Dočys nusistebėjo: jo rankose jau kartą kažkur matytas laikraščio15 minučiųblankas suTėviškės draugijosvandens ženklais. Kadangi ant dokumento Dočys neaptiko grifoslaptai, kaip senas sąjūdistas, ištikimas viešumui ir persitvarkymui, nusprendė su dokumentu supažindinti visuomenę.

Valat. Sąr. PROGRAMA

Ekonominė politika iki 2016 metų rudens darganų:

  • du kartus išplėsti prekybą lietuviškais pasais juodojoje rinkoje, o pasų įkainius padidinti tris kartus;
  • keturis kartus padidinti bananų dėžių importą iš Kolumbijos. Atskiru įstatymu uždrausti žiopliems sargams bananų dėžėse ieškoti ko nepametę;
  • padidinti PVM baltai kreidai iki 300 proc., spalvotai kreidai – iki 500 proc.;
  • kasmet Vilniaus prekybos centruose pagauti po 100 Baltarusijos disidentų ir parduoti juos Lukašenkai po 50 tūks. dolerių už statistinį vienetą. Šiam darbui Teisingumo ministerijos Užsienio ryšių skyriuje įdarbinti 50 VSD pareigūnų su šunimis;
  • pagilinti ir išplėsti spiritotiekio tinklą Nemuno dugnu atkarpoje Jurbarkas – Pagėgiai;
  • skatinti smulkųjį ichtiandrų verslą;
  • tarpininkavimo paslaugų apimtis teisėsaugoje padidinti du kartus, teisėtvarkoje – tris kartus, teisėkūroje – iki penkių kartų;
  • nustatyti aiškias kyšių kvotas ir padidinti nebaudžiamą bei neapmokestinamą kyšio minimumą iki 100 tūkst. litų;
  • privatizuoti Lukiškių ir Pravieniškių poilsiavietes, už tarpininkavimą skiriant iš biudžeto Teisingumo ministerijai 300 milijonų litų.

Švietimo politika iki Velykų atostogų:

  • už penkis biudžeto milijonus atgaivinti LRT laidą „Labanakt, vaikučiai“ su nauja vedėja Rita Miliūte, kas vakarą sekančią pasaką „Du karaliai – vyras ir žmona“;
  • už septynis biudžeto milijonus pervadinti Vilniaus Salomėjos Neries gimnaziją Dalios Aukštąja partine mokykla, o Kėdainių Šviesiąją gimnaziją Uspaskich profesine suvirintojų mokykla.

Mokslo politika nuo rudens semestro imtinai:

  • atleisti Beną Juodką iš Vilniaus universiteto rektoriaus pareigų;
  • už nuopelnus teisei duoti akademikų vardus Kryževičiui, Valiui ir Cirtautienei, o Vytautą Nekrošių skirti Vilniaus universiteto rektoriumi iki gyvos galvos;
  • už didelius nuopelnus Pedagoginio instituto absolventui Valatkai suteikti Mykolo Römerio universiteto profesoriaus vardą.

Kultūros politika pagal autorines sutartis:

  • parišti laisvuosius menininkus;
  • duoti laisviesiems menininkams laisvųjų darbų (8 dienas per savaitę);
  • už keturiasdešimt biudžeto milijonų susukti Siaurusevičiaus prodiusuojamus nacionalinius pilno metražo filmus „Lietuvos Dalia“, „Kas geresnio, Premjere Viktorai?“ ir „Niekas nieko nenorėjo“;
  • už penkis biudžeto milijonus perleisti spalvotų meninių nuotraukų albumą su Juknevičienės, Kirkilo, Zuoko ir lietuviškos karinės technikos vaizdais.

Socialinių išmokų politika:

  • „Tėviškės draugijos“ veteranams padidinti pensijas, honorarus ir priedus.

Užsienio ryšių politika:

  • sutaikyti Obamą su Grybauskaite;
  • sutaikyti Lukašenką su Obama;
  • suženyti Grybauskaitę su Lukašenka;
  • sukiršinti Komarowskį su Putinu;
  • sukiršinti lietuvių išeivius Londone su lietuvių išeiviais Dubline religiniais pagrindais.

Saugumo politika:

  • išmokyti Griną metodikos, kaip atskirti rusų šnipą ir VSD pareigūną nuo žmogaus, kuris nei prie ko;
  • išaiškinti Valiui, kad neverta ieškoti skirtumų tarp prokuroro, teisėjo ir VSD pareigūno;
  • už ES eurus apmokyti 102 antstoles, kaip vadovauti LT gyvenviečių šturmui taikos bei pilietinio karo metu;
  • įvykdyti visuotinę gyventojų probaciją, skiriant Teisingumo ministerijai 900 milijonų litų šešiems milijonams elektroninių apyrankių pagaminti – po apyrankę ant kojos.

Sveikatos politika nuo 2012 m. rudens iki galo:

– už paskutinius biudžeto milijonus atnaujinti LRT diskusijų laidą „Linkime pasveikti“ su dviem naujais vedėjais Siaurusevičium ir Pumprickaite.

 

Pokštams skirtas laikas senka

„Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų, kyla man noras pokštaut…“, – smegenis filtruoja sena „Anties“ daina. Kas šiuo metu vyksta Lietuvoje? Kodėl pilietinės pajėgos skaldomos rinkimų finišo tiesiojoje? Pokštauti šiuo metu gali sau leisti tik Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tai jų darbas – o gal pavyks sukiršinti lyderio savybių sklidiną moterį ir akademinį mąstytoją… Ar to dar nepatyrėme Lietuvos Atgimimo priešaušryje? Vertėtų pamąstyti, kaip šiandien gyventume, jei Sąjūdžio lyderių nebūtų kiršinusi nematoma priešiško tautai saugumo kontoros ranka. Praėjo beveik ketvirtis amžiaus, ir vėl tas pats: vienas kito apkalbos, dezinformacija, nuogirdos ir jokių konkrečių faktų apie vieną ar kitą žmogų, telkiantį vieningą bangą prieš dabarties demokratinę diktatūrą, prieš išsigimusią antihumanišką sistemą… Jeigu esama kokių nors duomenų, galinčių pakenkti kurios nors pilietinės grupės atstovui, atsakykime sau – ar uolusis VSD dar nebūtų išmetęs jų viešojon erdvėn? Kad dar labiau susiėstume, kad iš gražios Lietuvos sąrašo idėjos liktų tik prisiminimas…

Šių eilučių autorė dalyvavo ne vieno rinkimų štabo darbe, o vėliau šiaip, dėl bendro išsilavinimo, analizavo informaciją, kuri pasirodo viešojoje erdvėje prieš Seimo ar vietos savivaldos rinkimus. Savamoksliui, kuris nėra baigęs jokių aukštųjų partinių ar …gbistinių mokyklų, tai sunkus darbas. Ypač jei dar esi iš gatvės, t. y. tarsi kokia tarpinė būtybė tarp provincijos intelektualo ir laikinosios sostinės patvorinio. Dabartinis politinis elitas atsainiai mestelėtų : „marginalė“, „neprognozuojama“… Ir įsivaizduotų baltaapykakliniai, kad įžeidė, nors iš tikrųjų – pamalonino komplimentu, nes šiandien nedaug Lietuvoje beliko tokių, kuriems nežinai, kiek ir ko duoti, ir ar iš viso duoti. Nes neims kyšio jokiu pavidalu. Nes dar nepavargo mylėti Lietuvą ir jos žmones, nes dar neieško žodžio „sąžinė“ reikšmės žodynuose.

Tokiems neprognuozuojamiesiems platus visa telkiantis Lietuvos sąrašas – išsigelbėjimas. Tik vienybė mus gali išgelbėti, jei būsimajame Seime tauta turės padorią teisininkę, mąstantį šviesuolį, drąsų eks-afganą, valstybės valdymo patirties ir sąžinę turinčių žmonių. Ir todėl neužtenka tik peržengti penkių procentų slenkstį. Keli dori piliečiai nesustabdys valdžios piramidės erozijos. Šiandien laikas įsiklausyti ir išgirsti tuos, kurie prašo: „Suspenduokime apkalbas, neapykantą, anoniminius komentarus. Nesislėpkime už pseudonimų. Atleiskime politikos pirmokams. Būkime pakantūs. Vardan tos Lietuvos… Vienykimės visi, kurie atrodome patys sau labai daug nuveikę.“

Kartais pačiam sau tavo paties nuopelnai tautai ir Tėvynei atrodo žymiai įspūdingesni, nei specialiųjų tarnybų bei viešųjų ryšių specialistų dorojamiems šalies piliečiams. Tarkime, vargu ar dora katalikė savo parapijos klebonui pasakys, už ką balsuos rinkimų dieną po trijų mėnesių, nors ką tik išklausė argumentuotą pamokslą… Visada išlieka galimybė, kad paskutinę minutę paskleista informacija paveiks būtent tą rinkėją, kuris nėra nuolatinis kurios nors politinės jėgos elektorato atstovas… Gemalo stadijoje esanti politinė organizacija, kuri dar neturi struktūrinio stuburo visuose Lietuvos regionuose, privalo atminti, kad tik vieningas frontas gali atnešti jai sėkmę Seimo rinkimuose. Drąsos kelias, Lietuvos sąrašas, Už Lietuvą Lietuvoje, Tautos vienybės forumas, Emigrantų partija… Šią valstybei ypač svarbią akimirką išskaidyti pajėgas gali tik labai įnoringi, ambicingi, pigiais plepalais ir viešosios nuomonės manipuliatoriais įtikėję lyderiai. Net sisteminės partijos rinkimų išvakarėse sugeba jungtis, o ne trupintis. Be to, tokiomis akimirkomis verta prisiminti 1992-ųjų Seimo rinkimus: išvakarėse visi vietinių ir užsienio gyventojų apklausų duomenys rėkte rėkė, kad laimės Sąjūdio koalicija, tačiau vos ne Konstitucinę daugumą gavo tuometinė LDDP. Šiai tai buvo taip netikėta, kad net kandidatų sąrašą per trumpą buvo sudariusi…

Nuo pirmosios Sąjūdžio bangos praėjo dvidešimt ketveri metai. Tuomet vienijo kilnus Nepriklausomybės siekis ir su motinos pienu įsiurbtas Laisvės troškimas. Ir, ačiū Dievui bei sovietiniam atsilikimui, neturėjome interneto… Dažnai su bendražygiais pamąstome, ar Sąjūdžio pirmeiviai būtų atlaikę virtualųjį minčių reketą, kiršinimą, jėgų skaidymą, narcizišką išminties demonstravimą. Kaip sunku šiandienos nepakantumo, priešų paieškų verpetuose SUVIENYTI visuomenės jėgas už TEISINGUMĄ… Regis, taip paprasta sėsti prie bendro stalo ir susitarti, kad LIETUVOS SĄRAŠAS EITŲ DRĄSIU KELIU UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE. Ir nesvarbu, kas tame sąraše bus pirmas, kas paskutinis. Sąrašas gali būti abėcėlinis. Negi neįmanoma sutramdyti savo EGO ir savęs, sėdinčio Lietuvos Respublikos Seime, vaizdinių? Svarbiausia susitarti, kas kokius darbus tame Seime ir už jo sienų DIRBS. Gana rinkti garbius žmones nelabai garbioms kadencijoms…

SUSITARTI BŪTINA, nes trauktis nėra kur. Už mūsų IŠSIVAIKŠTANTI LIETUVA. Niekuo nebetikintys patvoriniai, gatviniai, marginalai… Terorizuojami, negerbiami, net žudomi intelektualai, negailestingai laužomi vaikų gyvenimai, daužomi bei tąsomi senjorai… Ar jums smagu skaityti šiuos sakinius?

Turime istorinę galimybę tapti TAUTOS CUNAMIU, nušluojančiu biurokratų savivalę, teisėsaugos ir teisėtvarkos imitacijas, valdžiažmogių aroganciją… Ar norime susigrąžinti tai, ką baigiame prarasti – LIETUVĄ savyje ir save LIETUVOJE? Tai VIENYKIMĖS. Visų pilietinių partijų ir visuomeninių organizacijų žmonės – susitarkime.

Šios eilutės gimė Šiauliuose. Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų. Bet kvietimas vienytis nėra pokštas. Žinoma, galima jo neišgirsti? Taip, nes rašo marginalė, neprognozuojama idealistė. Žmogus iš gatvės, kuris nesigėdija maldauti didžių protų ir kilnių širdžių sutarimo.

P. S. Gal dar po 22 metų, kai man bus 76-eri, jei būsiu gyva ir „ne daržovė“, pasigailėsiu, kad parašiau šias eilutes. Bet šiandien tikiu, kad suvienyti piliečių jėgas būtina. Bent į abėcėlinį sąrašą. Žiūr. pirmąją mano pavardės raidę…

Irena Vasinauskaitė
Lietuvos sąrašo Tarybos narė

Liepos 17 dieną laisvieji menininkai kviečia paminėti gegužės 17-osios smurto aktą

Laisvieji menininkai kviečia piliečius ir pilietes liepos 17 dieną, antradienį, 12 valandą, S. Daukanto aikštėje Vilniuje ir kitose Lietuvos aikštėse paminėti gegužės 17-ąją Garliavoje valdžios įvykdytą, iki šiol valstybės institucijų neištirtą ir neįvertintą smurto aktą. Piliečiai kviečiami ateiti į aikštės vaikštynes su juodais arba tamsiais skėčiais ir taip išreikšti savo protestą prieš jėgos grupuočių savivalę bei išsakyti valią susigrąžinti demokratinę Lietuvos Respubliką.

Liepos 17 dieną, 12 valandą, vyks pilietinės vaikštynės tamsiais skėčiais ir Kaune, aikštėje prieš Savivaldybę. Vaikštynių rengėjai kviečia prisiminti Palaimintojo Jurgio Matulaičio ištarmę: „Nugalėkime blogį geru“ ir Kauno centre išskleistais skėčiais simboliškai ginti Lietuvą ir jos žmones nuo valdžios savivalės, melo ir smurto.

Liepos 17 dieną, 12 valandą, piliečiai, nešini tamsiais skėčiais, protestuos prieš Garliavoje įvykdytą smurto aktą ir Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje.

Liepos 17 dieną, 17 valandą, Vilniuje, S. Daukanto aikštėje numatomos Tiesos žygio dalyvių sutiktuvės.

Profesoriaus Povilo Gylio teismas

Liepos 16 dieną, pirmadienį, 9 valandą, Vilniaus trečiajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79 A) už gegužės 19-ąją S. Daukanto aikštėje vykusios piliečių sueigos moderavimą bus teisiamas Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys. Visi, branginantys konstitucines piliečių teises ir laisves, kviečiami išreikšti pilietinį solidarumą ir dalyvauti teismo posėdyje.

Teisininko Jono Černiaus apibendrinti svarbiausi piliečių pasiūlymai porinkiminei Lietuvai

Tai – teksto autoriaus bandymas išskirti ir aptarti pagrindinius pasiūlymus, pateiktus UžTeisingumą.lt svetainės skiltyje Kurkime LT programą.

1. Sumažinti seimo narių iki 100.

Komentaras: Ši idėja, daugelyje, jaunos demokratijos valstybių yra pristatoma kaip inovatyvi ir siektina. Tačiau egzistuojant didžiulės sisteminės korupcijos mastui, o kai kada egzistuojant ir nusivylimui demokratine politinio valdymo sistema dažnai didesnis Parlamento narių skaičius lemia tai, kad užsiiminėjant neskaidriais korupciniais sandoriais ir nelegaliu lobizmu yra mažiau įmanoma paveikti teisėkūros procesą ir pakeisti nacionalinę teisę pagal kažkieno reikalavimus, taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad didesnis Seimo narių skaičius lemia ir didesnę idėjų, pasiūlymų ir kritikos apimtį leidžiant teisės aktus ir pastebint juose egzistuojančias spragas ar defektus. Vertinant teisėkūros proceso integralumo, kokybės ir nuoseklumo prasme didesnis Seimo narių skaičius yra sveikintinas reiškinys, su sąlyga, jog pačiame Seime, tautos atstovai savo pareigas atlieka tiksliai, ir kokybiškai, nepiktnaudžiauja jiems skiriamomis teisėmis ir gina viešąjį interesą. Be abejo didesnis Seimo narių skaičius lemia tai, kad pačios Parlamento institucijos išlaikymas, mokesčių mokėtojams kainuoja daugiau, štai Lietuvoje išlaikyti 141 vietos Seimo sudėtį kainuoja apie 6mln. LT daugiau nei išlaikyti 101 Seimo narių sudėties Parlamentą. Valstybės nacionalinio biudžeto mastu tai nėra dideli pinigai ypatingai suvokiant, jog sutvarkius Seimo darbą reglamentuojantį Seimo statutą ir nustačius pareigą kiekvienam Seimo nariui lankyti plenarinius Seimo posėdžius ir nustačius finansinę ir drausminę atsakomybę, o taip pat padidinus balsuojančių dėl teisės akto Seimo narių kvotą, šie pinigai galėtų padėti pasiekti teisėkūros proceso didesnės kokybės rezultatą, kas tokiai jaunai valstybei kaip Lietuva yra būtina, siekiant tobulinti nacionalinę teisinę sistemą. Tačiau iš esmės ši idėja yra verta tolesnių diskusijų ir analizės.

2. Referendumas organizuojamas surinkus 50 000 žmonių.

Komentaras: Ši idėja Lietuvoje yra keliama, jau kuris laikas. Ypatingai diskusijos visuomenėje dėl šio klausimo sustiprėjo kai Seimas nutarė „pataisyti“ Lietuvos Respublikos Konstituciją ir uždrausti dviejų tos pačios lyties asmenų santuoką. Visuomenė vis dažniau pradeda kelti klausimą dėl tiesioginio tautos suvereno teisės įgyvendinimo užtikrinimo. O pagrindinis įrankis tam pasiekti yra referendumo procedūra. Dažniausiai minima šios procedūros problema yra didelis piliečių parašų skaičiaus reikalavimas, kuris turėtų būti mažinamas, kokia apimtimi tai turėtų būti daroma yra diskusijų klausimas, tačiau pati idėja yra svari, turinti daugybę argumentų ir be abejo verta tolimesnės analizės ir diskusijų. Platesnis šios idėjos vertinimas yra pateikiamas VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

3. Tiesioginiai mero rinkimai.

Komentaras: Šis pasiūlymas tiesiogiai veikia daugelyje moderniosios vakarų demokratijomis tradicijomis ir principais besivadovaujančių valstybių, tokių Prancūzija, Belgija, Vokietijos Federacija. Pats pasiūlymas yra puikus, skatinantis ugdyti visuomenės teisinei kultūrai ir pilietiškumui ir be abejo būtinas pateikti visuomenei susipažinti. Platesnė šios idėjos analizė yra pateikiama VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

4. Profesinių sąjungų nariais turi tapti 80-90 proc. visų dirbančių žmonių.

Komentaras: Vertinant šią idėją būtina pabrėžti, kad demokratinių valstybių veiklos praktikoje, Profesinių sąjungų formavimas niekada nebūna imperatyviojo pobūdžio, veikiau priešingai yra taikomas dispozityvaus pobūdžio reguliavimo modelis kaip geriausiai užtikrinantis žmogaus teisių apsaugą ir savirealizacijos galimybę. Tačiau sudaryti palankesnes sąlygas Profesinių sąjungų formavimui užtikrinti ir šių sąjungų centralizavimui pasiekti, Lietuvoje yra būtina. Kokių juridinių priemonių ir kokia apimtimi reikėtų šiam tikslui pasiekti lieka diskusijų klausimas, tačiau pats pasiūlymas stiprinti ir plėsti profesinių sąjungų įtaką yra sveikintinas ir siektinas žmogaus teisių apsaugos stiprinimo būdas.

5. Būtina įteisinti kiekvieno valdininko ar valstybės tarnautojo asmeninę atsakomybę už atliktus darbus kas mėnesį. Panaikinti senaties terminus už nusikaltimus ar nusižengimus.

Komentaras: Ši idėja pati savaime apeliuoja į individualios atsakomybės instituto taikymo išplėtimą valstybės tarnybos sistemoje. Šioje srityje kai kas jau yra padaryta, tiek Valstybės tarnybos įstatyme tiek ir Baudžiamajame kodekse, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į valstybės pareigūnų atsakomybės apimtis, pvz. už korupcines veikas būtų logiška, kaip sankcijos dalį taikyti turto konfiskavimo procedūrą, tačiau šiai procedūrai taikyti dar nėra priima reikiamo įstatymo, taip pat tikslinga kalbėti valstybės tarnautojų veiklos deklaracijas, kurios visuomenei būtų prieinamos viešai, taip pat praverstų griežtinti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą drausminės atsakomybės institutą. Kas kiek laiko ir kaip tos deklaracijos galėtų būti pateiktos išlieka diskusijų klausimas. Dėl senaties terminų panaikinimo verta pažymėti, kad pats senaties institutas egzistuoja siekiant suvokti galimos bausmės poveikį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir vertybei į kurią tas asmuo pasikėsino. Pasaulio valstybių Baudžiamosios teisės praktikoje senaties terminai yra netaikomi tik nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, kai kuriuose valstybėse senatis nėra taikoma už tyčinius nužudymus. Lietuvoje jau turime problemą, kad dėl atpildo teorijos formuojama Baudžiamosios teisės politika nustato tokias didžiules bausmes, o Teismai taip nenori taikyti parolio instituto, kad mūsų laisvės atėmimo įstaigų sistema jau dabar yra perpildyta ir bausmė nebepasiekia laukiamo rezultato, nustatyto Bausmių vykdymo kodekse. Senačių visiškas panaikinimas ne tik, kad prieštarautų Europos Sąjungos teisės pamatiniams principams ir teisiniam reguliavimui, bet ir dar labiau užaštrintų šią opią problemą.

6. Realiai skatinti verslumą Lietuvoje.

Komentaras: Šią sunkią problemą būtų galima spręsti išplečiant individualių įmonių, nedidelių akcinių bendrovių, o taip pat dar Lietuvoje neegzistuojančių mikro įmonių mokestinių prievolių sritį, o taip pat išplėsti mokestinių lengvatų apimtis, šiam sprendimui gerai tiktų Vokietijos Federacijoje taikomas modelis. Taip pat, tikslinga kalbėti apie Valstybės pagalbą naujo verslo kūrimui, suteikiant paskolas, arba laiduojant bankams valstybės vardu, dėl paskolos verslo pradėjimui suteikimo. Verta pažymėti, kad dalis priemonių Lietuvoje jau yra taikomos, tačiau nėra sisteminio problemos sprendimo suvokimo.

7. Mažinti biurokratinį aparatą Lietuvoje.

Komentaras: Pati idėja, be abejo, puiki, tačiau būtina suvokti, kad nei viena Valstybė nesugebės teikti viešųjų paslaugų ir vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų be biurokratinės sistemos, svarbu kalbėti ne apie patį mažinimą, o šios sistemos optimizavimą ir viešojo administravimo gerinimą, atliekant šiuos darbus. Biurokratinis aparatas žinoma trauksis, tačiau netikslinga ir demagogiška aiškinti ar tikėtis, kad atleidus 90 procentų valstybės tarnautojų pagerės viešųjų paslaugų kokybė arba padidės pasitikėjimas Valstybės institucijomis. Platesnė šios idėjos analizė yra pateikiama VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

8. Valstybinių įstaigų vadovai, turi būti kvalifikuoti ir be partinio bilieto.

Komentaras: Jeigu atkreiptume dėmesį į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojams, tai pamatytumėme, kad jie nėra maži, taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad konkursų metu, į institucijų vadovų pareigybes, reikalavimai yra didžiuliai. Tačiau sisteminės korupcijos reiškinys iškreipia įstatymo nustatytų reikalavimų taikymą, dažnai konkursai yra laimimi, ne tų asmenų kurie yra tinkamiausi, tačiau tų kurie iš anksto yra parinkti. Kovojant su šia problema, būtų tikslinga papildyti Kovos su korupcija įstatymą, STT statutą ir kitus teisės aktus, ir sudaryti sąlygas, kiekvieno konkurso vykdymą, vertinimą ir realizavimą atlikti STT. Draudimas valstybės tarnautojui, kuris nėra statutinis valstybės pareigūnas iš esmės pažeistų Europos sąjungos teisę, tačiau tikslinga yra kalbėti apie tai, kad nebeliktų politinio pasitikėjimo pareigūnų ministerijose, savivaldybėse ir kitose valstybės institucijose.

9. Būtinas deputato atsaukimo mechanizmas, kaip daugelyje šalių.

Komentaras: Šiame pasiūlyme minimas deputatų atšaukimo mechanizmas teisės moksle yra vadinamas apkalta, nerasime nei vienos modernios, demokratinės ar kai kada net ir autoritarinės valstybės, kurioje egzistuotų parlamentas ir nebūtų įtvirtintas šis mechanizmas. Svarbiausia, šiame pasiūlyme, yra atkreipti dėmesį į apkaltos procedūros turinį. Šiuo metu iš esmės šią procedūrą, vienoje ar kitoje jos stadijoje, gali atlikti tik keletas teisės subjektų tokių kaip Seimas, Konstitucinis teismas ir t.t. Tačiau tikslinga būtų pridėti ir dar vieną subjektą- tautą arba rinkėjus, kurie kreipdamiesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir surinkę nuo 25 iki 50 tūkstančių rinkėjų parašų galėtų atšaukti vieno ar kito Seimo nario mandatą. Gal būt šis sprendimas būtų tikslingesnis siekiant įgyti didesnę politinių partijų atsakomybę prieš savo rinkėjus.

10. Seimas renkamas 5 metams. Pirmi metai skiriami teisės, ekonomikos, istorijos, politikos, sociologijos, filosofijos, protokolo, Seimo darbo metodikos ir t.t. studijoms. Studijų metu atlyginimas pagal LT vidutinį darbo užmokestį. Pabaigoje -rimti egzaminai. Pagal surinktus balus – atlyginimo dydis visai kadencijai. Išlaidas mokymui atpirktų Seimo darbo kokybė.

Komentaras: Šis pasiūlymas tikrai neturi precedento niekur kitur pasaulyje. Vertinant Teisėkūros proceso turinį ir svarbą, Valstybė tiesiog negali egzistuoti, jeigu Parlamentas vienerius metus laiko išvis neužsiiminėja teisės aktų leidyba. Gal būt Seimo rinkimų įstatyme būtų tikslinga nustatyti kompetencijų sąrašą, sakykim nustatant pagrindą turėti aukštąjį išsilavinimą, tačiau jau šis pasiūlymas gali prasilenkti su Europos Sąjungos teise ir demokratinės Valstybės idėja. Tačiau Seimo narių mokymas tarp sesijų ypač pirmojoje kadencijoje išrinktiems Seimo nariams, kurie nėra baigę jokių socialinės krypties galėtų būti diskusijų klausimas. Nes dauguma valstybės tarnautojų nuolatos kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokymuose.

11. Desovietizuoti teismus, prokuratūrą, VSD ir kitas spec. tarnybas , jėgos struktūras visus atleidžiant ir priimant iš naujo.

Komentaras: Šioje idėjoje minimas visiškas teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų demontavimas yra paimtas iš Gruzijoje atlikto administracinio projekto. Verta pažymėti, kad po šios reformos teisėsaugos institucijų efektyvumas ir kompetencija padidėjo, tačiau pereinamuoju laikotarpiu susikūrė itin stiprus organizuotas nusikalstamumas ir smuko viešojo saugumo lygis visoje šalyje. Siekiant atlikti tokio pobūdžio reformą Lietuvoje, pereinamuoju laikotarpiu reikėtų ir būtų tikslinga visoje Respublikoje skelbti Nepaprastąją padėtį ir didžiulę dalį teisėsauginių funkcijų perduoti Krašto apsaugos sistemos subjektams, kurie nėra pasirengę ar kompetentingi tokias funkcijas realizuoti. Tačiau galutinis rezultatas vis tiek lieka neaiškus, o galimi nuostoliai ir stabilumo praradimas beveik garantuoti. Tačiau ši idėja ne kartą buvo taikoma daugelyje Valstybių ir pasiteisino, dėl to šiuo klausimu būtų tikslinga padiskutuoti toliau.

12. Referendumus organizuoti e-erdvėje.

Komentaras: Šis pasiūlymas yra itin inovatyvi ir sveikintina idėja, apie kurią Lietuvoje jau yra diskutuojama nuo 2005 metų, tačiau kol kas, realių veiksmų, šios įdėjos įgyvendinime nebuvo pasiekta. Sociologiniais tyrimais yra nustatyta, kad sudarius sąlygas balsuoti elektroniniu būdu rinkėjų aktyvumas, rinkimų metu padidėja mažiausiai 20 procentų. O suvokiant dabartinę padėtį Lietuvoje, didinti dalyvaujančių rinkėjų skaičių yra tiesiog būtina, jeigu norime turėti kokybiškesnę valdžią. Tai puiki idėja, kuriai derėtų skirti daugiau laiko detaliau išanalizuoti ir įvertinti.

13. Konstitucijos koregavimas, paliekant teisę ją keisti tik REFERENDUMO būdu. Konstitucijoje išbraukti punktą apie Konstitucinį teismą. Referendumo įstatymas turi tapti kaip Konstitucijos nekeičiamu priedu.

Komentaras: Siūlymas Referendumų įstatymą paversti Konstituciniu įstatymu yra logiškas ir suprantamas, taip pat puikiai suvokiama ir tautos suvereno galios absoliutinimas kalbant apie svarbiausiojo šalies įstatymo keitimą ar papildymą ar pataisymą. Šios idėjos autorius iš esmės kalba apie Teisių bilio- JAV Konstitucijos sudedamosios dalies vieno iš segmentų taikymą Lietuvos nacionalinėje teisėje. Platesnė šios idėjos analizė yra pateikiama VALSTYBĖS NACIONALINĖS TEISINĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO (INSTITUCINĖS) SISTEMŲ REFORMOS PROJEKTINĖSE GAIRĖSE.

14. Ženkliai padidinti mokesčius prekybinėm monopolijoms ,uždrausti prekybos centrams dirbti šeštadieni ,sekmadieni, švenčiu dienomis.

Komentaras: Mokesčių didinimas iš esmės tik vienam verslo segmentui Europos Sąjungos teisėje yra vertintinas kaip diskriminacija, tačiau egzistuojant monopolijai yra tikslinga nustatyti kainų ir pelno lubas, kurios suteiktų stabilumo vartotojams ir biudžeto planavimo prasme. Draudimas dirbti švenčių dienomis ir savaitgaliais Lietuvoje jau buvo svarstytas, tačiau buvo atmestas, kaip keliantis nepatogumų visuomenei, tikslingiau būtų tobulinti Darbo kodeksą ir nustatyti kad už darbą savaitgaliais ir šventinėmis dienomis turėtų būti mokamas dvigubas atlyginimas, nors tai ir sutaptų su slenkančiu darbo grafiku.

15. Koreguoti Viešųjų pirkimų įstatymą. Stambiems pirkimams kontrolę žymiai sustiprinti, o smulkiesiems (pvz. iki 50 ar 100 tūkst. Lt – supaprastinti. Motyvas: daugiausia korupcijos ir valstybės lėšų švaistymo yra būtent stambiuosiuose pirkimuose.

Komentaras: Šis pasiūlymas yra pavojingas korupcijos prevencijos prasme, nes supaprastinus procedūras sandoriams iki 100 tūkstančių LT vertės pirkimams galėtumėme stebėti tendenciją, kuomet viešųjų pirkimų subjektai pradėtų naudotis tik smulkių pirkimų institutu, o siekdami aptarnauti savo poreikius jei skelbtų daugybę tokių mažos finansinės vertės pirkimų taip apkraudami Viešųjų pirkimų tarnybą. Būtina kalbėti apie procedūrų supaprastinimą visuose viešųjų pirkimų institutuose, nediferencijuojant pačių pirkimų sumų.

16. Įsteigti naują Valstybės ekonomikos mokslo institutą, telkti geriausius Lietuvos ekonomistus ir valstybės ekonomikos valdymą organizuoti pagal šio instituto mokslininkų rekomendacijas. Motyvas: vadinamasis Laisvosios rinkos institutas su savo „ekspertais“ tiek sujaukė valstybės ekonomiką, kad būtina jo veiklą ir įtaką kardinaliai riboti.

Komentaras: Šį puikų pasiūlymą būtų galima papildyti Suformuojant Strateginių tyrimų institutą prie Vyriausybės į kurį galėtų įeiti ne tik geriausi ekonomikos specialistai, tačiau taip pat ir teisės ekspertai. Tokiu būdu tiek finansinės sistemos, tiek ir nacionalinės teisės formavimas ir aptarnavimas galėtų būti nuoseklesnis ir kokybiškesnis.

17. Sunkiems ekonominiams nusikaltimams netaikyti senaties.
Motyvas: tokius nusikaltimus padarę asmenys negalėtų legalizuoti neteisėtu būdu įgyto turto.

Komentaras: Ši idėja jau yra įgyvendinta Bendrosios teisės tradicijos šalyje- Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje taip pat būtų galima tai atlikti, tačiau šios idėjos realizavimas tikrai nesudarys prielaidos sumažėti itin sunkių ekonominių nusikaltimų padarymui, nes kaip rodo kriminologiniai tyrimai, žmonės atliekantys šias nusikalstamas veikas yra motyvuojami galimo didžiulio pelno ir bausmės dydis dažniausiai neatbaido jų nuo nusikalstamų veikų planavimo ir įgyvendinimo. Būtina platesnė šios problemos analizė ir diskusijos.

Dočio skiltis. Tikrasis Lietuvos sąrašas

Rimvydas Valatka

Aikštės žinias“ vakar po lietaus pasiekė dar vienas Lietuvos sąrašas. Dočys jį akylai ištyrinėjo ir nustatė:

  • sąrašas surašytas oficialiame laikraščio „15 minučių“ popieriuje;
  • popieriuje persišviečia „Tėviškės draugijos“ vandens ženklai;
  • popierius sulaistytas „Alitos“ brendžiu ir girtomis vyriškomis ašaromis;
  • popieriaus dešiniajame apatiniame kampe – sunkiai įskaitomas parašas.

Principingai vadovaudamasis viešumo ir persitvarkymo principais, Dočys nutarė šį iškilių asmenybių dokumentą paskelbti visaliaudiniam svarstymui neredaguotą.

Tikrasis (ne Venckienės, ne Kuolio, ne Vasiliausko) Lietuvos sąrašas

  1. Valatka Rimvydas, Pedagoginio instituto absolventas, geriausias Lietuvos žurnalistas,
  2. Dabašinskas Dainius, saugumo veteranas, žurnalistų draugas,
  3. Meželis Aidis, aktyvus saugumietis, Lietuvos ir Gruzijos jaunimo draugas,
  4. Čaplikas Algis, saugumiečių draugas,
  5. Siaurusevičius Audrius, žurnalistas, socialdemokratų ir liberalų draugas,
  6. Matonis Audrius, Dabašinsko draugas,
  7. Radzevičius Dainius, Siaurusevičiaus draugų atstovas spaudai,
  8. Miliūtė Rita, draugė,
  9. Čiuldė Edvardas, telefonu Edzka,
  10. Kryževičius Gintaras, teisėjas propagandistas, patarėjos Cirtautienės draugas,
  11. Žiobienė Edita, vaikučių draugė,
  12. Černiauskas Gintaras, advokatas, mamyčių draugas,
  13. Kondratjevas Vitalijus, šiaip teisėjas, o telefonu Vicka,
  14. Laurinkus Mečys, saugumietis rašytojas, draugas,
  15. Palaitis Raimundas, Šviniaus draugas,
  16. Bielinis Lauras, Palaičio draugas,
  17. Šedbaras Stasys, nuolat ieško stipresnių draugų,
  18. Vaicekauskienė Sonata, antstolė, draugų neturi.

Žmogau, būk draugas, balsuok!