Gegužės 17-osios minėjimas

Birželio 17 d., sekmadienį, 16 val. laisvieji menininkai kviečia piliečius susiburti S. Daukanto aikštėje Vilniuje ir užrašyti žodį „TIE-SOS!“. Taip pat jie ragina visoje Lietuvoje iškelti trispalves, perrištas juodu kaspinu, ir taip paminėti prieš mėnesį, gegužės 17-ąją, valdžios įvykdytą smurto aktą.

Kaune – pilietinė akcija „Tegul TIESA šviečia“

Birželio 14-ąją, Gedulo ir Vilties dieną, kauniečiai dalyvavo Nemuno krantinėje (greta Vytauto bažnyčios, ties užrašu „LIETUVA“) vykusioje akcijoje „Tegul TIESA šviečia“.
Susirinkę visuomeninės akcijos dalyviai buvo kviečiami atsinešti po žvakę, iš kurių sudarė ir užžiebė didžiulį šviečiantį žodį „TIESOS“.

Akcija įvyko simbolinę dieną, Birželio 14 d., kada dauguma lietuvių šeimų yra bent truputį susiję su tremties į Sibirą pradžia.

Tai – didžiausių neteisingumų prieš Lietuvos žmones pradžia. Tada buvo siekiama pašalinti ir Sibiro šaltyje amžinai užčiaupti geriausius Lietuvos sūnus ir dukras.
Minėdami šią dieną ir užžiebdami žvakes žmonės siekė parodyti, kad esame pasiryžę neleisti, jog TIESA dar kartą taptų Lietuvos tremtine, kad prieš Lietuvos žmones vėl būtų naudojama prievarta, smurtas ir melas, kad žiauriausiais būdais būtų šalinami ir užčiaupinėjami tie, kurie išdrįsta siekti tiesos.

Daugiau nuotraukų iš akcijos Kaune

Sužinoję apie kauniečių akciją, prie jos prisijungti nusprendė ir kitų miestų gyventojai.

Simono Daukanto aikštė Vilniuje

Atgimimo aikštė Klaipėdoje

Gegužės 17-osios smurto aktas bus tiriamas toliau: liudyti kviečiami valdžios pareigūnai

Komisija Garliavos įvykiams tirti jau antrą sykį rinksis Seime (Karolio Kavolėlio nuotrauka)

Penktadienį, birželio 15 dieną, 11 val., seime, Baltijos asamblėjos salėje, vyks antrasis Visuomeninės komisijos smurto aktui Garliavoje ištirti posėdis.

Į šį komisijos posėdį yra pakviesti: teisingumo ministras R. Šimašius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas R. Požėla, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. Kaminskas ir pavaduotojas D.Žukauskas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas K. Lančinskas ir pavaduotojas S. Mecelica, Lietuvos kriminalinės policijos biuro l.e.p. viršininkas A. Roginskis, Lietuvos antstolių rūmų administracijos valdytoja D. Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų antstolė S. Vaicekauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė O. Tarvydienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja I. Marcinkevičienė, Kauno savivaldybės gydytojo tarnybos atstovas D. Senikas, Kauno rajono Garliavos vidurinė mokyklos direktorius Č. Vinciūnas, viešosios įstaigos „Vaiko namas“ direktorius, psichologas-ekspertas E. Karmaza.

Bendradarbiaudami su Visuomenine komisija ir jai sąžiningai liudydami valdžios pareigūnai ir tarnautojai turi galimybę padėti atkurti smurtu gegužės 17-ąją nutrauktą visuomenės ir valdžios moralinę sutartį.

Primename, kad Visuomeninėje komisijoje dirba teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai: Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, baudžiamųjų bylų advokatas Kazimieras Motieka, buvusi Atkuriamojo Seimo narė, advokatė Zita Šličytė, buvęs Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis, Kovo 11-osios akto signataras, advokatas Liudvikas Narcizas Rasimas, MRU teisės filosofijos profesorius Saulius Arlauskas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis.

Komisijos posėdis bus tiesiogiai transliuojamas internetu svetainėse www.ekspertai.eu ir www.archyvas.lietuvossarasas.lt

Kontaktinis asmuo:

Komisijos sekretoriato vadovas Dalius Stancikas (8-612-60604; uz.horizonto@gmail.com)

Lietuvos rašytojų kreipimasis į geros valios žmones ir žurnalistus

Robertas Keturakis

Mes, grupė Lietuvos rašytojų sąjungos narių, sunerimę dėl žmogiškumą ir demokratiją paminančių veiksmų Lietuvoje, kreipiamės į Lietuvos žurnalistus, nepriklausomus, nepraradusius tautinės savimonės, prašydami informuoti plačiąją visuomenę apie prievartą ir nusikalstamus persekiojimus tų, kurie pilietinę atsakomybę ginančiais veiksmais priešinasi nužmogėjančiai policijos, prokuratūros, teismų, specialiųjų tarnybų agresyviai savivalei.

Žmonių sambūriai aikštėse, vaikiški piešinėliai ant asfalto, reiškiama nuomonė apie gyvenimo aktualijas, kritika, skirta paminantiems žmogaus teises, pradėta traktuoti kaip nusikaltimai valstybei. Į žmonių reikalavimus, kad būtų paaiškinta, ką visa tai reiškia, pasigirsta V.Kudirkos „Viršininkų“ Vakanalijaus Vziatkovičiaus balsas: o mums į tuos reikalavimus nusispjaut!

Mus sujaudino įvykiai Kaune, kai už žodžio užrašymą kreidelėmis Nemuno krantinėje policijos pajėgos „nusikaltėlius“, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, nuvežė į policijos būstinę aiškintis.

Deja, žiniasklaida, išskyrus „Kauno dieną“, apie tą atvejį nutylėjo. Beje, taip vadinamas visuomeninis transliuotojas LRT tapo uždaresnis už magnatų papirktą žiniasklaidą ir atviresnis už vieno įžūlėjančio politikos veikėjo, su antrankių žymėmis ant riešų, špygas televizorių ekranuose. Minima žiniasklaida netarnauja Lietuvos žmonėms.

Policija mums siūlo mainus – už labai gerus atlyginimus garantuoti piliečiams saugumą, tik nežinia kokį – namuose ar areštinėse?

Tvirtėja būtinybė – prašyti geros valios žmonių ir žurnalistų bet kokiais būdais visoje sąžinę nepraradusioje žiniasklaidoje informuoti apie prievartą, neteistėtus pareigūnų veiksmus, kurie vyksta visoje Lietuvoje.

Šiuo metu svarbiausias mūsų ginklas – viešumas, nes mūsų valstybė (su visais savo organais) pavojingai smunka aklavietėn.

Rašytojai Stanislovas Abromavičius, Zita Gaižauskaitė, Robertas Keturakis, Aldona Puišytė, Vladas Vaitkevičius.

Laisvieji menininkai kviečia išlaisvinti lietuvišką žodį LRT

Akcija „Tegul TIESA šviečia“, birželio 14-ąją, Gedulo ir Vilties dieną, vykusi Kaune

Birželio 19 dieną, antradienį, 12 valandą, prieš Nepriklausomybės Akto signatarų teismą, laisvieji menininkai kviečia pilietes ir piliečius susirinkti prie Lietuvos radijo ir televizijos Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, ir užrašyti žodį „TIE-SOS!“. Taip bus pareikalauta išlaisvinti lietuvišką žodį ir pasipriešinta melui, kurį skleidžia piliečiams jų lėšomis išlaikomas vadinamasis „visuomeninis transliuotojas“.

Primename, kad LRT pastaruoju metu nepraneša visuomenei nei apie suiminėjamus Kauno vaikus, nei apie Visuomeninės komisijos, tiriančios gegužės 17-osios smurtą, darbą. LRT ne tik nepaskelbė savo interneto svetainėje paskutinės Gintaro Aleknonio laidos įrašo, bet skubiai ištrynė iš archyvo visas šio žurnalisto vestas laidas, net nepatvirtinus kito sezono tinklelio. LTV seniai nebeliko nuomonių įvairovės ir nepriklausomo piliečių žodžio.

Rašytojas Liudvikas Jakimavičius šią pilietinę akciją suderino su Vilniaus miesto savivaldybe.

Lietuvos sąrašas

Darius Kuolys (Karolio Kavolėlio nuotrauka)

Liudvikas Jakimavičius ir Darius Kuolys apie Lietuvos sąrašą kalba birželio 8-osios „Aikštės žiniose“.

Liudvikas: Gegužės 26 dieną Daukanto aikštėn susirinkę piliečiai iškėlė Lietuvos sąrašo idėją. Esam turėję daug įvairių sąrašų. Kam reikalingas šitas Sąrašas?

Darius: Žmonės, neabejingi Lietuvai, po pulkininko Vytauto Pociūno žūties ir valdžios organizuoto jo šmeižto pradėjo svarstyti, kaip sutvirtinti grupuočių griaunamus mūsų Respublikos pamatus. Antidemokratiniams išpuoliams stiprėjant, vis labiau susiliejant šalies politikai ir teisėtvarkai su kriminaliniu pasauliu, kaip alternatyva brendo ir Lietuvos sąrašo idėja. Nykiame dabartinės politikos peizaže toks Sąrašas tapo būtinybe. Šiandien nei pozicija, nei opozicija nėra įgali ginti pamatinių Respublikos vertybių. Valdančioji dauguma jau susitaikė su pralaimėjimu seimo rinkimuose. O valdžią aptarnaujanti parlamentinė opozicija nusilenkė būsimam valstybės premjerui – jau kartą šalies ūkį valdžiusiam Viktorui Uspaskich. Ar Lietuvos piliečiai verti tik tokio „pasirinkimo“? Lietuvos sąrašas – tai pačiai visuomenei susikurti siūloma demokratinės, padorios ir teisingos Lietuvos alternatyva.

Liudvikas: Kaip įsivaizduoji šio Sąrašo programą? Kokių tikslų jis sieks?

Darius: Programą diktuoja dabartinė Lietuvos padėtis. Kaip Sąjūdžio laikais būtina susitelkti ties pamatiniais valstybės reikalais: atkurti demokratinę Respubliką, šalies konstitucinę santvarką, įtvirtinti tikrą piliečių savivaldą, dekriminalizuoti teisėtvarką ir politiką, sudaryti sąlygas kurtis viduriniajai klasei – laisvos visuomenės stuburui, sutelkti po pasaulį pasklidusią Lietuvos tautą bendrai Tėvynės kūrybai. Būtent šie tikslai jungs į Lietuvos sąrašą kviečiamus, eiti sutinkančius ir jį remiančius skirtingų įsitikinimų žmones.

Liudvikas: Kokiu būdu tas Sąrašas bus sukurtas ir kas jį kurs?

Darius: Lietuvos sąrašą kuria visuomenė partinei nomenklatūrai ir „tradicinei politologijai bei apžvalgotyrai“ nelengvai suvokiamu būdu. Į šį Sąrašą neįmanoma įsiprašyti. Į jį kviečiami žmonių pasitikėjimą turintys ir sutinkantys Lietuvai nesavanaudiškai tarnauti piliečiai. Kandidatus į Sąrašą žmonės siūlo Daukanto aikštėje, interneto portale www.užteisingumą.lt, laiškais „Aikštės žinioms“. Telkiasi ir Sąrašo rėmėjai: tarp jų – žurnalistė Liudvika Pociūnienė, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Vytautas Rubavičius, rašytojas Saulius Šaltenis.

Pačiame Lietuvos sąraše šiandien žmonių norimi matyti Gintaras Aleknonis, Romualdas Ozolas, Jonas Kronkaitis, Algirdas Patackas, Tomas Dapkus, Valdas Vasiliauskas, Aurelija Stancikienė, Naglis Puteikis, Ligitas Kernagis, Raimondas Kuodis, Neringa Venckienė, Valentinas Mikelėnas, Viktorija Daujotytė, Povilas Urbšys, Bronislovas Genzelis, Nijolė Oželytė, Vitalijus Gailius, Vytautas Giržadas, Kęstutis Girnius, Vygaudas Ušackas bei kiti žinomi asmenys. Labai svarbu, kad Sąrašui būtų pasiūlyti žmonės iš regionų, vietos bendruomenių lyderiai. Lietuvos sąrašas atviras užsienio lietuviams: jis kviečia visus išvykusius dalyvauti valstybės kūryboje. Šiuo metu vyksta pokalbiai, konsultacijos, diskusijos. Netrukus išryškės Sąrašo branduolys, kurį bus galima pristatyti visuomenei.

Liudvikas: Kaip įsivaizduoji Sąrašo perspektyvą?

Darius: Lietuvos sąrašas eina laimėti. Laimėti tam, kad padėtų žmonėms susigrąžinti valstybę.