Dar kartą apie Lietuvos sąrašą

Prieš mėnesį Daukanto aikštėje iškelta Lietuvos sąrašo idėja sparčiai skleidžiasi ir lapoja. Suprantama: ji kelia vis daugiau klausimų ir sveikų įtampų. Ko išties Sąrašu siekiama? Kas ta nepartinė partija, kuri veikia ne pagal partinę logiką? Koks jos santykis su tikromis partijomis?

Lietuvos sąrašas – tai vienas iš piliečiams siūlomų būdų pasipriešinti dabartinei grupuočių savivalei ir susigrąžinti valstybę. Tai visuomenei susikurti teikiama demokratinės, padorios ir teisingos Lietuvos alternatyva. Tokiai alternatyvai įgyvendinti reikia plataus piliečių susitelkimo ir seimo daugumos. Ar tai įmanoma šiandien? Juk valdančių grupuočių pusėje jėga, pinigai, slaptosios tarnybos, didelė dalis žiniasklaidos, o visuomenė – sutrikusi, nusivylusi, įbauginta, menkai organizuota ir politiškai abejinga. Vis dėlto lieka gyva respublikoniška viltis, kad žmonių laisvės ir padorumo siekis, draugystė ir pasitikėjimas gali įveikti cinišką ir korumpuotą jėgą. Tačiau tokią viltį sustiprinti ir naują sveiką politinę bangą sukelti įmanoma tik nepasidavus įprastai partinei nomenklatūrinei logikai, tik primityvią kovą dėl valdžios keičiant tarnyste ir bendrais įsipareigojimais. Tik pasitikint laisva visuomene ir jos išmintimi.

Lietuvos sąrašas būtų valdžios savivalei nepritariančių piliečių į seimą iškelti arba jų paremti žmonės, kurie įsipareigotų per ketverius metus įgyvendinti šių piliečių siūlomą valstybės išgydymo, demokratinės Respublikos atkūrimo programą. Būtent tokia nepartinės partijos idėja sulaukė mokslininkų, menininkų, vietos bendruomenių lyderių, sąžiningų valstybės tarnautojų paramos. Ji ėmė telkti žmones. Visuomenė pradėjo Lietuvos sąrašą auginti kaip Daukanto aikštėje prasikalusį savą augalą. Lieka tartis, kaip šį augalą toliau prižiūrėti, formuoti, stiprinti. Svarbu sukurti patikimas jungtis, sutarti dėl bendro veikimo su tikromis partijomis, pritariančiomis Sąrašo siekiams. Tos jungtys gali būti įvairios. Džiugu, kai bendrų siekių turinti nauja „Drąsos kelio“ partija skinasi aikštės augalo žiedus ir merkia juos į savo partinę vazą, kai ji imasi rūpintis Lietuvos sąrašu. Tai geras kelias. Tačiau gal gali būti ir dar geresnių? Gal verta aptarti visus būdus ir pasirinkti tokį, kuris leistų rudens rinkimuose sutelkti didžiausią demokratinių permainų bangą? Bet kokiu atveju būtina neprarasti laisvos kūrybos dvasios ir tarnystės idėjos. Visa pilietinė talka netektų prasmės, jei į seimą einantys nauji junginiai pavirstų tik dar viena jėgos grupuote, veikiančia pagal įprastas nomenkaltūros primestas žaidimo taisykles.

Darius Kuolys

Birželio 26 dieną teisiamas profesorius Povilas Gylys

Birželio 26 dieną, antradienį, 9 valandą, Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79 A), 503 salėje, vyks profesoriaus Povilo Gylio teismas.

Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius P. Gylys bus teisiamas už dalyvavimą gegužės 19 dieną S. Daukanto aikštėje surengtoje piliečių sueigoje. Sueigoje buvo protestuota prieš gegužės 17-ąją valdžios įvykdytą smurto aktą ir reikalauta tiesos. Vilniaus miesto savivaldybė, pažadėjusi rengėjams sueigą suderinti, savo pažado netesėjo.

Pilietės ir piliečiai kviečiami pareikšti moralinę paramą teisiamam profesoriui P. Gyliui ir dalyvauti teisme.

Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti principinės išvados

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei gerb. p. Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos visuomenei

Vilnius, 2012 m. birželio 21 d.

Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti

PRINCIPINĖS IŠVADOS

Išgyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiamas klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, Visuomeninės komisijos nariai pateikia šias išvadas dėl įvykių Garliavoje:

Komisija, įvertinusi per 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartis be prievartos perduoti mergaitę biologinei motinai 2012-05-17 buvo įvykdyta naudojant smurtą ir prievartą tiek prieš pačią mergaitę, tiek prieš neliečiamybės statusą turinčią jos globėją teisėją Neringą Venckienę, tiek prieš piliečius.

Tai reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą, valstybės vardu naudojant prievartą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsniai. Taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12, 19 ir 34 straipsniai ir jos nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 str. ir kt.).

Komisija turi pakankamai duomenų teigti, kad, vykdant teismo sprendimą, buvo nepagrįstai pažeidžiama žmonių laisvė judėti, nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi, pažeidžiama žmonių nuosavybės teisė, viešai skleidžiama dezinformacija, nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys lygūs, be Seimo leidimo suvaržyta teisėjos Neringos Venckienės laisvė, taip pat išreikšta aiški nepagarba Valstybės vėliavai.

Komisija atkreipia dėmesį, kad toks prievartos naudojimas ir Konstitucijos pažeidimas valstybės vardu vykdytas organizuotai, iš anksto tam ruošiantis ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukiant daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš anksto tariantis ir ruošiantis, kaip nuslėpti panaudoto smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpos buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys, paruošti pridengiamieji skydai ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, kiekvieno šio prievartos akto dalyvio – nuo organizatorių iki vykdytojų – veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų požiūriu.

Komisija taip pat konstatuoja, kad tokį neteisėtą prievartos aktą valstybės vardu iš dalies lėmė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas, prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo principais: nesulaukta svarbiausios šioje istorijoje pedofilijos bylos baigties, nesilaikyta JTO Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimų: būtinai atsižvelgti į vaiko nuomonę bei norus. Vaikas negali būti skubiai išplėšiamas iš aplinkos, kur jis gimė ir užaugo, atskirtas nuo senelių, artimų giminaičių ir draugų, nes tai prieštarauja humaniškumo principams.

Komisijos nuomone, šią seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką bylą labai komplikavo ir tai, kad nuo 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas dėl nesuprantamų priežasčių delsia ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos“.

Komisija atkreipia dėmesį, kad į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Garliavoje iki šiol nereagavo nepriklausomų Seimo kontrolierių (ombudsmenų) ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos. Bent jau viešai nėra žinoma, kad Seimo kontrolieriai ar Vaiko teisių apsaugos kontrolierė būtų pradėję savus tyrimus, nors Garliavoje šių metų gegužės 17 dieną psichologinę prievartą patyrė ne tik mažametė mergaitė, bet ir mažametis Neringos Venckienės sūnus.

Taip pat per tris mėnesius neištirtas ir 2012 m. kovo 23 dienos smurtas prieš mažametę teisėjos Neringos Venckienės globotinę, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

Komisija konstatuoja, kad neįmanoma objektyviai ištirti teisėjos Neringos Venckienės neliečiamybės klausimo dėl šių priežasčių ir aplinkybių:
Pareigūnų ir kitų asmenų neteisėti veiksmai negali sukelti teisėtų teisinių pasekmių.

Neištyrus smurto panaudojimo prieš mažametę mergaitę aplinkybių šių metų kovo 23 ir gegužės 17 dienomis, pateikti kaltinimai teisėjai N. Venckienei gali būti vienašališki.

Negalima vertinti teisėjos N. Venckienės veiksmų, prieš tai neįvertinus pareigūnų ir prievartą prieš mergaitę panaudojusių asmenų padarytų pažeidimų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio ,,Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“ ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies ,,Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Teisėjos N. Venckienės imunitetas šių metų gegužės 17 dieną nebuvo panaikintas ir galiojo nepriklausomai nuo jos buvimo vietos. Iš ne teisės teisė neatsiranda.

Neįmanoma kaltinti vaiko globėjos N. Venckienės dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, mergaitei išreiškus aiškią valią pasilikti su globėja. Šiomis aplinkybėmis globėja neturėjo moralinės ir teisinės pareigos prievarta perduoti mergaitę motinai. Pažymime, kad nėra nustatyta jokių N. Venckienės piktnaudžiavimo globėjos pareigomis faktų. Negalima kaltinti teisėjos N. Venckienės dėl žodžių, kuriais ji nuoširdžiai kritikuoja realias teismų sistemos blogybes.

Komisija pažymi, kad dabartinis teisėjos N. Venckienės persekiojimas ne tik daro materialinę žalą jai, bet ir gniuždo asmenybę psichologiškai, kenkia šalies teisinei sistemai ir demoralizuoja visuomenę. Komisiją stebina, kad iki šiol laikinajai Seimo komisijai nėra pateikiami visi (vaiko paėmimo momento filmuota medžiaga) duomenys, įrodantys teisėjos N. Venckienės galimą kaltumą. Ar taip nedangstomi konstitucinės tvarkos pažeidimai?

Komisija konstatuoja, kad įvykdžius Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, mažametė, kaip liudytoja ir nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, yra perduota biologinei motinai, prieš kurią nustatyta tvarka ji davė parodymus. Dabartinė visiška mergaitės izoliacija po jos prievartinio perdavimo biologinei motinai sudaro visas sąlygas mergaitės psichologiniam gniuždymui bei poveikiui, galimai siekiant parodymų pakeitimo.

Visuomeninės komisijos nariai išreiškia viltį, kad šiuo ypač svarbiu momentu, kai Lietuvos Respublikos Seime sprendžiamas teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas ir kai yra labai svarbu apginti Lietuvos teisinę sistemą ir konstitucinę tvarką, Lietuvos Respublikos Seimo nariai bus itin atidūs vertindami ir nepriims teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų.
Komisijos pirmininkas dr. Saulius Arlauskas
Mykolo Riomerio universiteto profesorius

Komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Zita Šličytė
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narė, Atkuriamojo Seimo deputatė, teisininkė

Komisijos nariai:

Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas

Kęstutis Milkeraitis
buvęs Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Seimo
kontrolierius

Kazimieras Motieka
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, advokatas

Doc. dr. Romualdas Povilaitis
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas

Liudvikas Narcizas Rasimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas

Puteikis: Seime pirmą kartą nuo 1989 metų įvesta cenzūra

„To dar nebuvo per visą Seimo istoriją – tyčia išjungė Seimo narės A.Stancikienės spaudos konferenciją, kurioje pristatomos visuomeninės Garliavos šturmo komisijos išvados. Ir nieko negalima buvo padaryti – visi technikai ir Viešų ryšių skyriaus darbuotojai tikrąją to žodžio prasme išsislapstė – neabejotinai vykdydami tokį Seimo vadovybės nurodymą“, – tvirtino N. Puteikis.

Nepartinis demokratinis judėjimas išreiškė paramą Lietuvos sąrašui

Asociacija „Nepartinis demokratinis judėjimas“ savo svetainėje paskelbė pranešimą:

Vakar, t.y. birželio 18 dieną įvykusiame Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) Valdybos posėdyje vienas iš svarstytų darbotvarkės klausimų buvo dėl NDJ galimybių dalyvauti kuriant naują politinę jėgą.

Svarstant minėtą klausimą buvo nagrinėjamos Lietuvos sąrašo steigėjų ir rėmėjų programinės nuostatos, vertinami pagrindiniai siekiai. Bendru sutarimu NDJ Valdyba priėmė sprendimą palaikyti Lietuvos sąrašo steigėjų iniciatyvą ir pritarti jų išdėstytoms programinėms nuostatoms. Taip pat bendru sutarimu Nepartinio demokratinio judėjimo Valdyba įgaliojo NDJ vadovybę atstovauti judėjimą kontaktuose su Lietuvos sąrašo iniciatoriais, nuolat informuojant NDJ Valdybą, Tarybą bei visus NDJ narius apie savo veiksmus bei priimamus sprendimus.

Lietuvos sąrašo idėja buvo pristatyta šią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje.

Laisvi Lietuvos piliečiai protestavo prie LRT

Tomo Urbelionio nuotrauka

Birželio 19 d., 12 val., laisvieji menininkai susirinko prie Lietuvos radijo ir televizijos Vilniuje reikalaudami iš Nacionalinio transliuotojo TIE-SOS.

Akcijos metu aktorė Rimantė Valiukaitė aikštėje vedė gyvą TV laidą „Kam tos tiesos?“.

Kaip LRT atstovas kalbėjo Dainius Radzevičius – žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Jam buvo pateikta šūsnis visuomenę neraminčių klausimų.

Primename, kad LRT pastaruoju metu nepraneša visuomenei nei apie suiminėjamus Kauno vaikus, nei apie Visuomeninės komisijos, tiriančios gegužės 17-osios smurtą, darbą. LRT ne tik nepaskelbė savo interneto svetainėje paskutinės Gintaro Aleknonio laidos įrašo, bet skubiai ištrynė iš archyvo visas šio žurnalisto vestas laidas, net nepatvirtinus kito sezono tinklelio. LTV seniai nebeliko nuomonių įvairovės ir nepriklausomo piliečių žodžio.

YouTube Preview Image

Atgarsiai po renginio

Lietuvos sąrašo nuostatų projektas

Lietuvos sąrašas – tai šalies visuomenės ir pasaulio lietuvių kuriama padorios, teisingos ir demokratinės Lietuvos alternatyva. Lietuvos sąrašo steigėjai ir rėmėjai kviečia vietos ir profesines bendruomenes, užsienio lietuvius kelti į Sąrašą sąžiningus ir žmonių pasitikėjimą turinčius asmenis, kurie įsipareigotų ištikimai tarnauti Lietuvos tautai ir įgyvendinti šias Sąrašo nuostatas.

Pagrindiniai siekiai:

  • Sugrąžinti valstybę žmonėms.
  • Sutvirtinti moralinius Lietuvos pamatus.
  • Padėti pagrindus savarankiškai ir kūrybingai visuomenei.

Padedant žmonėms susigrąžinti valstybę, bus:

  • įveikta anoniminių korumpuotų grupuočių savivalė;
  • atkurta konstitucinė šalies santvarka – demokratinė Lietuvos Respublika;
  • užtikrinta įstatymo viršenybė visose gyvenimo srityse;
  • Seimui sugrąžintos Tautos Atstovybės galios ir užtikrinta parlamentinė vykdomosios valdžios, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų kontrolė;
  • laiduotos žmogaus teisės ir laisvės;
  • sukurta tikra savivalda: renkami seniūnai arba seniūnijų tarybos, mišriu būdu renkamos savivaldybių tarybos, deleguojami savivaldybių atstovai į kraštų tarybas – žmonės tampa savo vietovės, krašto ir valstybės šeimininkai;
  • užtikrintas piliečių dalyvavimas valstybės valdyme ir sukuriama demokratinė sprendimų priėmimo tvarka: įdiegta viešųjų konsultacijų ir piliečių apklausų praktika, prie savivaldybių tarybų, Vyriausybės ir Seimo įsteigtos ekspertų komisijos bei visuomeninės tarybos, sprendimai dėl bendro gyvenimo priimami tik tariantis, po viešų argumentuotų diskusijų;
  • pasaulio lietuviams padedama susigrąžinti Tėvynę: jiems atveriamas Seimas, valstybės tarnyba, mokslas, švietimas, verslas, ekspertų komisijos, visuomeninės tarybos ir kitos Lietuvos kūrybai svarbios institucijos; visi, gimę Lietuvos piliečių šeimose, išlieka Lietuvos piliečiais;
  • įtvirtinta nuostata, kad visas valstybės turtas ir nacionalinis biudžetas yra ne valdžios, bet visų piliečių nuosavybė: Respublikos turtas valdomas veiksmingai, atsakingai ir skaidriai, valstybės ir savivaldybių biudžetai sudaromi ir vykdomi viešai.

Tvirtinant moralinius Lietuvos pamatus, bus:

  • atkurta šalies politinė kultūra, politikai sugrąžintas jos turinys: tarnavimas visuomenei, atsakingas viešųjų reikalų tvarkymas, moralinės tvarkos kūrimas;
  • pertvarkyta ir demokratizuota teisėtvarka, kad pajėgtų veiksmingai ginti tiesą ir teisingumą kaip valstybės pagrindą;
  • įdiegtas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas skiriant teisėjus, prokurorus, specialiųjų tarnybų vadovus, kitus valstybės tarnautojus;
  • sukurta ypatingojo prokuroro institucija, atlikta visų rezonansinių bylų patikra, jos pabaigtos sąžiningai ištirti;
  • valstybės tarnyba grindžiama kompetencija ir tarnavimo Lietuvos tautai etika, etikos pažeidimai valstybės tarnyboje netoleruojami;
  • sutramdyta politinė korupcija kaip visų kitų rūšių korupcijos šaltinis;
  • įgyvendintas realus valstybės tarnautojų ir jų šeimos narių turto deklaravimas, numatant griežtą teisinę atsakomybę už neteisingai pateiktus duomenis;
  • atkurta moralinė visuomenės ir valdžios sutartis: Lietuvos sąrašo asmenys raštu įsipareigos piliečiams laikytis prisiimtų pareigų ir etinių nuostatų, kurias sulaužę be išlygų pasitrauks iš Seimo.

Dedant pagrindus savarankiškai ir kūrybingai visuomenei, bus:

  • ekonominė ir socialinė valstybės politika palenkta viduriniam sluoksniui – laisvos visuomenės pamatui – ugdyti: sudarydama sąlygas plėtoti smulkų, vidutinį, šeimos verslą, diegdama socialinę demokratiją, mažindama socialinę atskirtį, padėdama išsiveržti iš skurdo rato, ji sukurs sąlygas savarankiškiems, finansiškai nepriklausomiems žmonėms rastis, gausėti ir stiprėti;
  • atkurti civilizuoti, patikimi valstybes ir verslo bendradarbiavimo santykiai: verslas skatinamas veiksmingai prisidėti prie valstybės ir solidarios visuomenės kūrimo;
  • bendros valstybės ir verslo pastangos nukreiptos į darbo vietų kūrimą: darbui sugrąžinama jo vertė, Lietuva paverčiama gaminančiu ir ūkiškai pajėgiu kraštu;
  • atgaivintas Lietuvos kaimas su stipriais ūkiais, kooperacija ir gyvomis kultūros tradicijomis;
  • švietimo, mokslo, kultūros ir meno politika nuosekliai orientuota į tautos kūrybinių galių plėtrą, tvirtos tapatybės kūrimą, kiekvieno asmens ir visuomenės moralinio stuburo stiprinimą.

Tik laisvi žmonės gali išsaugoti laisvą valstybę. Tik garbingi piliečiai gali sukurti garbingą ir kilnią Lietuvą – šalį, kuri aktyviai dalyvaus kuriant teisingesnę šiuolaikinio pasaulio tvarką.
Lietuvos sąrašas įveiks Lietuvos kaip uždaros, kaprizingos ir sunkiai nuspėjamos Europos Sąjungos provincijos elgseną: atnaujins ir sustiprins dialogą su strateginiais Vakarų partneriais ir normalizuos santykius su kaimynais.

Panevėžiečiai pasisakė už Lietuvą be smurto ir melo

YouTube Preview Image

Birželio 16 d. Panevėžyje, Laisvės alėjoje priešais Juozo Miltinio dramos teatrą įvyko susirinkimas-mitingas „Už Lietuvą, už teisingumą be smurto, melo ir korupcijos“. Jame dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Kovo 11 Akto signatarai, žinomi visuomenininkai.

Mitinge pasisakė: Panevėžio Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Tadas Ragauskas, Tautininkų Sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Seimo narys Naglis Puteikis, Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas, visuomenininkai Darius Kuolys, Alvydas Medalinskas, Povilas Urbšys ir kiti.