Simono Daukanto aikštėje – pilietinės vaikštynės „Už laisvą žodį“

Valdas Vasiliauskas

Šį ketvirtadienį, gegužės 31 dieną, 12 valandą, Simono Daukanto aikštėje Vilniuje rengiama pilietinė akcija „Už laisvą žodį“ – tylus piliečių pasivaikščiojimas.

Akcijos metu bus protestuojama prieš dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus, žinomo teatro kritiko Valdo Vasiliausko nušalinimą nuo pareigų, Prezidentūrai to pareikalavus.

Pirmąkart per du pastaruosius Nepriklausomybės dešimtmečius privataus Lietuvos dienraščio vyriausiasis redaktorius yra atleistas iš pareigų valdžiai paliepus. Tai netoleruotinas pasikėsinimas į žodžio laisvę, kuriam tyliomis vaikštynėmis kviečiami pasipriešinti Lietuvos žurnalistai, kultūros ir meno žmonės, visi laisvę branginantys piliečiai.

Žurnalistinio tyrimo atskleisti faktai:

Šių metų gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, „Achemos grupės“ prezidentas Arūnas Laurinaitis buvo iškviestas į Prezidentūrą. Čia jis Prezidentės patarėjos buvo įspėtas, kad „Achemos grupei“ priklausantis dienraštis „Lietuvos žinios“ liautųsi politikuoti, o daugiau rašytų apie verslą. Prezidentūra taip pat pareikalavo nekritikuoti Prezidentės jurisdikcijoje esančių institucijų.

Kitą dieną, gegužės 8-ąją, po ryte „Lietuvos žiniose“ pasirodžiusios Tomo Dapkaus publikacijos „Rusija stebi ir kontroliuoja“ apie labai keistą VSD pareigūnų elgesį teismui nagrinėjant Medininkų žudynių bylą, „Achemos grupės“ prezidentas vėl buvo iškviestas į Prezidentūrą. Šį kartą Prezidentūra pareikalavo nedelsiant atleisti iš pareigų neseniai „Lietuvos žinių“ redaktoriaus pavaduotoju pradėjusį dirbti žurnalistą Tomą Dapkų ir pagrasino, kad, to nepadarius, „iš koncerno liks šlapia vieta“.

Vyriausiajam redaktoriui Valdui Vasiliauskui nesutikus atleisti pavaduotojo Tomo Dapkaus, pareikalauta, kad abiejų redaktorių neliktų „Lietuvos žiniose“ iki gegužės 15 dienos.

Valdas Vasiliauskas išėjo jam pagal sutartį priklausančių atostogų, po kurių į vyriausiojo redaktoriaus pareigas nebegrįš.

Vaikų gynimo diena, birželio 1-oji, bus paminėta šeimų vaikštynėmis prie VSD rūmų Vilniuje

Kovo pabaigoje vykusi Pilietinė Vilties ir apsivalymo akcija

Tarptautinę vaikų gynimo dieną prieš valdžios smurtą ir melą protestuojantys piliečiai kviečia paminėti Vilniuje prie Valstybės saugumo departamento (VSD).

Birželio 1-ąją, 12 valandą, Vilniuje prie VSD, Vytenio g. 1, vyks pilietinės šeimų vaikštynės „Už vaikystę be smurto“.

Jų metu bus išsakomas pilietinis protestas prieš gegužės 17-ąją valdžios surengtą smurto aktą ir susirūpinimas iš gimtųjų namų išplėštos Kauno mergaitės likimu.

Lietuvos vaikai turės galimybę parašyti laišką Deimantei, išsakyti jai moralinę paramą. Gatvėje bus kuriama meninė instaliacija.

S. Daukanto aikštėje Vilniuje nuo gegužės 17-osios ryto prieš valdžios smurtą ir melą kasdien protestuojantys piliečiai numato rengti ir kitas pilietinio pasipriešinimo akcijas.

Vaikų dienos minėjimas kituose miestuose:

  • Kaune birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, kviečiame dalyvauti vyksiančiose eitynėse „Jaunimas – už vaikus“. Eitynės prasidės 16 val. nuo Įgulos bažnyčios (Soboro) ir baigsis Rotušės aikštėje. Eitynes organizuoja Lina Šulcienė ir Justė Milušauskienė. Prašymas leidimui gauti pateiktas Kauno miesto savivaldybės Renginių komisijos pirmininkui. Nuoširdžiai prašome Jūsų kuo plačiau paskelbti šią informaciją.
  • Maloniai kviečiame visus klaipėdiečius ir miesto svečius 2012 m. birželio 1 d. 17 valandą į Mažvydo alėją, šalia Vaikų ligoninės, čia bus viešai skaitoma Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencija, taip paminėsime Lietuvos valstybės prisijungimo prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos 20-metį, pasirašysime laišką, vyks piešinių konkursas ant asfalto, eitynės prie Žuvusių jūreivių paminklo.

Krescencijus Stoškus: Nepasiduokime aštuonkojui

Krescencijus Stoškus

Kalba pasakyta piliečių sueigoje Simono Daukanto aikštėje, 2012 metų gegužės 26 dieną.

Brangūs bičiuliai, bendraminčiai ir bendražygiai! Aš šiandien esu čia, kad nusilenkčiau jums ir padėkočiau už pilietiškumą ir solidarumą su tais žmonėmis, kurie iš paskutiniųjų mėgino pasipriešinti valstybės represinių jėgų vykdomai savivalei prieš mažą mergaitę ir jos globėjus.

Sakydamas „valstybės represinės jėgos“, aš galvoju ne tik ir ne tiek apie tuos policininkus ir kaukėtus vyrus, kurie užtikrino operacijos „saugumą“, o apie visus nusikalstamai brutalios prievartos iniciatorius ir pagrindinius organizatorius. Juos nelengva įvardinti. Internetiniame tinklapyje buvo paskelbtas 15 asmenų sąrašas. Sunku pasakyti, ar jis tikslus. Ir neabejotinai – nepilnas. Dauguma jų žinomi asmenys. Apie juos nesyk rašyta spaudoje. Vieni juos vadina oligarchais, kiti klanu arba klika, treti saisto su pedofilais, turinčiais ypatingai dideles pajėgas teisinėje sistemoje, ketvirti visa tai vadina tiesiog prievartos sistema. Visi šie pavadinimai apytiksliai. Bet personažas gana ryškus. Nesunku jį atpažinti. Jis gana panašus į tą aštuonkojį, apie kurį mes kadaise žinojome tik iš itališkų filmų. Ten jis buvo vadinamas mafija. Gal ir tas žodis čia tiktų. Netikiu, kad čia esama lietuviškos specifikos. Juk ir čia viskas labai elementaru. Prasideda nuo lavonų: viešai buvo suskaičiuoti keturi, bet kalbama, kad jų yra ir daugiau. Ir čia, Lietuvoje, žudikų neįmanoma išaiškinti. Vadinasi, organizatoriai turi aukštas pareigas. Kitaip sakant, čia taip pat lavonų daug, o „bylų nėra“, kaip neseniai su keistu pasimėgavimu akcentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas. Čia pat buvo paaiškinta, kad mirusiems bylos nekeliamos. Tarytum duodama suprasti: jau baigiami likviduoti ir nenagrinėtų bylų liudininkai. Mergaitė su motina, matyt, bus paskutiniai. Juk jie jau JŲ rankose.

Demonstruojamas keistas palengvėjimas, atsipalaidavimas. Akmuo nusirito: visų televizijų kanalais buvo paskelbta: „Mergaitė ramiai žaidžia su triušiukais“. Dabar jau galima atsikvėpti ir pagal gerai žinomą scenarijų suvesti sąskaitas su oponentais. Pirmiausia – su buvusia mergaitės globėja Neringa Venckiene. Už mergaitės globą kelios bylos iš eilės… O paskui ir su kitais.

Ir šita niekinga, vien tik aštuonkojui naudinga, paskutinius įkalčius nusinešanti akcija visais varpais buvo išskambinta kaip teisingumo įvykdymas. Net ilgametis pagrindinio šalies universiteto teisės fakulteto dekanas galingą karinę 240 policininkų operaciją su šunimis, dujiniais pistoletais, elektrinio šoko sukėlimo prietaisais prieš aštuonmetę mergaitę viešai pripažino teisingu teismo sprendimo įvykdymu. Tik kokio teisingumo, Pone Dekane? Jeigu teisingumui užtektų tik teismo sprendimų vykdymo, tai sovietinė sistema būtų buvusi pati teisingiausia sistema pasaulyje. Jeigu čia teisingumas, tai kas tada yra nusikaltimas prieš žmoniškumą, kuris mus visus ir sukvietė į šitą aikštę?

Šiurpulingas prievarta išnešamos mergaitės klyksmas iki šiol tebeskamba mūsų ausyse ir tebeslegia mūsų sąžines kaip tik dėl to, kad toks nusikaltimas galėjo įvykti mūsų šalyje. Manau, kad šioje aikštėje yra tie, kurie šį klyksmą vis dar girdi. Tik tokie žmonės gali aiškiai ir ryžtingai pasakyta: „Trauktis jau neturime kur.“ Ir tai panašu į priesaiką… Pasitraukimas reikštų išdavystę ir tada nebūtų prasmės gyventi. Privalu gintis iš paskutiniųjų. Pilietinės kantrybės taurė seniai perpildyta.

Ačiū, kad jūs čia susirinkote. Ir kad jūsų tiek daug. Bet toli gražu ne tiek, kad galėtume pasakyti „Tauta su mumis“, ir prasidėtų radikalus persilaužimas. Iki jo dar toli. Todėl dar gali šį guodžiantį susitelkimą ignoruoti politikai, vadinamoji teisėtvarka ir ištikimai jai tebetarnaujanti žiniasklaida. Aš jau nekalbu centrinę grandį – AŠTUONKOJĮ. O kai nėra informacijos, galima ir begėdiškai meluoti. Net minėtas teisės fakulteto dekanas gali skelbti, kad praėjusią savaitę čia buvo susirinkę vos 300 žmonių, Kaune buvęs NULIS, o Klaipėdoje viso labo – trys. Iš tokio skaičiavimo aiškiai matyti, kad skaičių ir jis bijo.

Neabejoju, kad šiandien čia susirinko geriausiai šalies moralinę būklę jaučiantys žmonės. Ta savo nuovoka privalome pasidalinti su kitais, kurie dar nėra supratę viso padėties rimtumo, pernelyg užimti savais reikalais ir be galo dezinformuoti. O kiek jaunimo, kuris nerūpestingai tebežaidžia televizijos ir kompiuterių žaidimėlius… Mes privalome jiems padėti: parodyti tuos nuogus faktus, kurių internete jau visai pakanka ir atkreipti dėmesį į priežastis, kurių jie nėra pastebėję. Kartu turime susitvarkyti su daugumos televizijos kanalų skleidžiamu melu bei fiziologine panieka visuomeniniams judėjimams. Privalome telkti doriausius žmones teisingumui apginti. Į kiekvieną tokį susitikimą kiekvienam būtina pasikviesti bent po vieną naują asmenį. Jeigu praėjusiame mitinge tikrai mūsų buvo apie 1500 žmonių, tai šiandien jų galėjo būti apie 3000. Trečią savaitę jau būtų 6000, ketvirtą – 12000… Mums reikalinga kritinė masė, o paskui reikalai pajudės savaime.

Sėkmės ir ištvermės mums visiems!

Algirdas Patackas: Mes nesitrauksim

Algirdas Patackas

Kalba pasakyta piliečių sueigoje Simono Daukanto aikštėje, 2012 metų gegužės 26 dieną.

…mes nesitrauksim, nes neturime kur trauktis. Nebėra kur trauktis – jeigu tavo akivaizdoj, tavo akyse plėšomas mažas vaikas, kuris ką tik grojo vaikiška fleita ir lakstė kaip drugelis po savo vaikystės kiemą, po saugią Klonio erdvę, kurią saugojo žmonių gerumas, kurią užstojome savo kūnais, ir kuri buvo suardyta, beatodairiškai ir agresyviai, įžūliai apmeluota apšmeižta ir išsityčiota, stebint abejingiesiems ar apakintiems.

Mes nesitrauksim ir nepulsim į desperaciją ir neišeikvosim sukauptos švento pykčio energijos karštakošiškai šūkaudami. Mes neturime ką prarasti, mes veiksim nuosekliai ir ramiai, netgi taupydami jėgas, nes suvokiame, kad susikaupusio blogio vienu ypu nenugalėsi, kad laukia ilgas Gėrio kovos su Blogiu maratonas, kur ypač svarbu ištvermė ir šaltas ryžtas. Suįžūlėjęs ir beatodairiškai einantis va bank blogis pradžioje visada atrodo stipresnis, ir daugelis to išsigąsta ir paklūsta, bet tuo jis sunaikina pats save, nes visada atsiranda tokių, kurie neturi kur trauktis. Blogis bijo būtent jų – tų, kurie neturi kur trauktis, kurie pasiryžę eiti iki galo, kad išlaikytų savo kaip žmogaus orumą. Dar labiau bijo tų, kurie žino, ką ir kaip reikia daryti, ir daro tai nepaisydami nieko, ištvermingai ir nuosekliai, žinodami, kad anksčiau ar vėliau Gėrio pergalė yra neišvengiama, nes taip sumąstyta Dievo. Tvermės ir ryžto, šalto ryžto mums visiems, čia susirinkusiems, ir tepadeda mums Dievas ir gimtosios Lietuvos dangus…

Nijolė Oželytė: Prezidente, ką matėte Jūs?

Nijolė Oželytė

Kalba pasakyta piliečių sueigoje Simono Daukanto aikštėje, 2012 metų gegužės 26 dieną.

Sveiki, patvoriniai,

mus vadina patvoriniais, matyt, norėdami suniekinti, pažeminti, įžeisti, tačiau lėkšti piktavaliai nesuvokia, kad taip vadindami, tik pagerbia mus – teisingumo siekiančius.

Pokario metai, siekiant to paties niekingo tikslo – sumenkinti žmonių akyse, į kaimų ir miestelių patvorius būdavo sumetama Lietuvos garbė ir sąžinė – žiauriai nukankinti mūsų Tėvynės partizanai. Tad šiandien iš patvorių kyla teisingumo reikalaujanti garbinga Lietuva. Mūsų – nesutinkančių su smurtaujančiu melu, dabar yra daug daugiau, negu jų anuo metu ir mes neketiname leisti neteisingumui vešėti ir išvyti mūsų vaikų iš gimtosios žemės.

Mes atėjome čia, į Daukanto aikštę, tikėdamiesi, kad kažkas mus girdi, nors Prezidentūros langai aklinai uždaryti, nes daugiau mums nebėra kur eiti. Premjerui, kaip prasitarė jo patarėjas, į visas Lietuvos mergaites, vadinasi, ir į visus žmones bei teisingumą , nusišvilpt – jis statosi sau atominį paminklą. Seimo pirmininkė taip dažnai keičia kaukes, kad lieka neaišku – kuris veidas tikras, į kurį turėtume kreiptis.

Prezidente, dauguma, o gal ir visi čia esantys, balsavo už Jus pasitikėdami ir gerbdami, netgi didžiuodamiesi, nes tuomet daugelį dalykų mes su Jumis matėme vienodai – valstybę iš vidaus griaunančias slaptasiais tarnybas, neteisingumą teisėtumu verčiančią teisėsaugą, mafijinių grupuočių diktatą parsiduodantiems politikams, melą, sąmoningai nuodyjantį viešąją erdvę. Atėjo laikas pasitikrinti regėjimą, nes mums neramu, kad žvelgdami į tuos pačius dalykus, matome skirtingą vaizdą. Būtina išsiaiškinti, kieno – Jūsų ar mūsų akys netenka regėjimo arba yra užmerktos.

Mes matėme, kaip galimas kriminalinis nusikaltėlis Černiauskas policininkų akivaizdoje fiziškai ir moraliai prievartavo bejėgį vaiką ir iki šiol yra nepatrauktas atsakomybėn. PREZIDENTE, O KĄ MATĖTE JŪS?

Mes matėme,kaip vaiko teisių apsaugos kontrolierėviešai gyrėsi, kad verkė iš džiaugsmo, matydama prievartaujamą vaiką, girdėdama jo širdį veriantį klyksmą. Ir šis neadekvatus, rimtos psichologinės pagalbos reikalaujantis asmuo dar tebėra vaiko teisių kontrolierius. PREZIDENTE, O KĄ MATĖTE JŪS?

Mes matėme, kaip arogantiškas, panieką žmonėms demonstruojantis Aukščiausiojo Teismo pirminikas Kryževičius, paniekino Lietuvos teismą, nes viešai žemino ir pravardžiavo teisėjo imunitetą turintį asmenį ir iki šiol jis dar tebeužima jam aiškiai netinkamas aukštas pareigas, iki šiol jis nesvarstytas teisėjų garbės teisme. O gal nėra, ką teisia, kai žmogus negarbingas? PREZIDENTE, O KĄ MATĖTE JŪS?

Mes matėme, kaip buvęs Generalinio Prokuroro pavaduotojas apkaltino Prezidentės patarėją atviru melu, o tai reiškia, kad apkaltino jį slėpus valstybei svarbią informaciją, klaidinus Prezidentę. Tas pareiškimas liko be įvertinimo, o juk susiginčyjo ne du girti berneliai kaime, o aukšti pareigūnai, vieno iš kurių melas labai pakenkė valstybei. PREZIDENTE, O KĄ MATĖTE JŪS?

Mes matome, kad tie, kurie priešinosi Jūsų išrinkimui, tie, kurie Jus žemino, niekino, ir pravardžiavo, dabar džiaugiasi ir giria Jus. PREZIDENTE, O KĄ MATOTE JŪS?

Mes matome, kad nesugebėję Jūsų sunaikinti piktavaliai, stengiasi tai padaryti mūsų – teisingumo siekiančių žmonių rankomis. Jie parūpins Lietuvai sąžinės kalinių. Ar norite būti politinių kalinių šalies vadove? PREZIDENTE, O KĄ MATOTE JŪS?

Prezidente, nebijokite savo žmonių – mes dar pasitikime Jumis ir Jus gerbiame, bijokite veidmainių pataikūnų, jie išduos, parsiduodami tam, kuris daugiau moka. Didžiulė pagarba ir pasitikėjimas, kai yra išduodami, virsta nusivylimu ir panieka – išvenkite to nepavydėtino likimo. Jei pasirinkste teisingumą, galite nukentėti nuo teisės fariziejų, tačiau, kaip rodo prieš porą tūkstančių metų vykusi melo ir tiesos susidūrimo istorija, garbinga būti nukryžiuotam už TIESĄ ir jau du tūkstančius metų gėdos dėmę nešioja tas, kuris nusiplovė rankas. PREZIDENTE, O KAIP PASIELGSITE JŪS?

Abejingų ir bijančių visais laikais būdavo dauguma. Tiesos siekiantys visuomet buvo ujami, žeminami, persekiojami ir žudomi, o po mirties – paskelbiami šventaisiais. Tačiau kaip menka liepsnelė nugali didelę tamsą, taip ir teisingieji ištiesina gyvenimo erdvę – tai, ką jie daro – visiems gyvenimo kelius nušviečia.

Pokario patvoriuose amžinai garbei suguldyti partizanai aukojosi tam, kad mes galėtume KURTI Lietuvą, – KURTI, o ne griauti.

Kas griauna Lietuvą – mes ar neteisingumas? PREZIDENTE, KĄ MANOTE JŪS?